-
Kalėdų Senelis – nuo stogo ir su didžiulėmis dovanomis 23
Maža to, buvo nešimas dovanomis – 17 didžiulių pliušinių meškinų, simbolizuojančių saugumą, jaukumą, šilumą ir ramybę.
Nusliuogė nuo stogo
Visų laukiamu personažu buvo persirengęs patyręs aukštalipys, tad nuo pastato stogo nusileido labai lengvai ir efektingai.
Pamatę virš lango pakibusį Kalėdų Senelį, akis išplėtė, šypsenų iš nuostabos nebeslėpė ne tik mažesni, bet ir vyresni vaikai, kurie kartais drįsta abejoti Kalėdų Senelio tikrumu.
Visi susirinkusieji buvo geri, visi sustoję nuoširdžiai jam padainavo, tad Kalėdų Senelis pažadėjo dovanų. "Ką dabar daryt? Iš kur jų gauti?" – susirūpino pilvotasis raudonskvernis. Vaikai patarė kviestis elnius, bet pagalba jau buvo pasirūpinta iš anksto – ant stogo laukė elfas ir nuo jo padavinėjo maišus su dovanomis.
Iš jų ištraukę minkštutėlius, švelnutėlius meškinus vaikai juos glaudė prie savęs ir nebepaleido – vaikščiojo juos apsikabinę.
Tai bendra dienraščio „Kauno diena“, VŠĮ "Saugi pradžia" ir Kalėdų Senelių aukštalipių akcija, projekto „Kalėdinės vaikų svajonės“ dalis. „Per šventes vaikai turi patirti nors nedidelį stebuklą. Kartu su partneriais siekiame praskaidrinti bent kelių vaikų kasdienybę”, – sakė “Diena Media News”, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.
Piešia ir registruoja svajones
Projekto „Kalėdinės vaikų svajonės“ skaičiuoja jau aštuntus metus. Jis prasidėjo nuo konsultacijų kompanijos „SDG“ iniciatyvos paprašyti vaikų globos namų auklėtinių sukurti kalėdinius atvirukus ir juos dovanoti įmonės klientams, partneriams. „Kitoje atviruko pusėje vaikai surašė savo kalėdines svajones, kurioms taupė. Projekto idėją parėmę socialiai atsakingi UAB „SDG“ partneriai ir klientai išpildė kai kurias vaikų svajones“, – apie pradžią pasakojo SDG įmonių grupės narės VšĮ „Saugi pradžia“, perėmusios vykdyti „Kalėdinės vaikų svajonės“ projektą, atstovė Birutė Pėstininkė.
Per šventes vaikai turi patirti nors nedidelį stebuklą. Kartu su partneriais siekiame praskaidrinti bent kelių vaikų kasdienybę.
Projekto metu globos namų ir dienos centrų vaikai piešia, lipdo, klijuoja, tapo ir visaip kitaip kuria kalėdinius atvirukus. Kitoje atviruko pusėje nurodomas autorius.
Tinklapyje saugipradzia.lt sudėtos visų atvirukų kūrėjų svajonės, kurias gali išpildyti kiekvienas norintis. Iš viso šiemet atvirukus gamino ir savo svajones užregistravo 386 vaikai iš 23 įstaigų. 88 svajonės jau rado, kas jas įgyvendins.
Šis projektas skirtas ne tik pildyti lankančių dienos, paramos, socialinių paslaugų centrus, globos namuose gyvenančių vaikų svajones. „Juo padrąsinama siekti savo tikslų, skatinamas savarankiškumas, kūrybiškumas bei suvokimas, jog siekiant svajonių svarbiausia pačiam įdėti pastangų, kad svajonės taptų realybe“, – kalbėjo B.Pėstininkė.
Laipioja stogais ir sienomis
Draugystė su pliušiniais meškinais prekiaujančiu meskinurojus.lt užsimezgė, kai viena „SDG“ darbuotoja Vera Širvinskienė norėjo išpildyti Barstyčių vaikų globos namų auklėtinės Salvitos svajonę – turėti didelį meškiną. Žaislą įmonė padovanojo ir išreiškė norą tapti projekto partnere, o taip pat sulaukta pasiūlymo iš aukštalipių Kalėdų Senelių.
Aukštalipys ir Aukštyje.lt vadovas Marius Klimavičius su bendraminčiu ir dabar jau bendradarbiu Joriu Besaspariu, sezono metu dažantys aukštų pastatų sienas, valo stogus, langus, remontuoja blokinių namų tarpblokines siūles ir pan., šiemet sugalvojo įgyvendinti dar vieną savo svajonę ir taip dar labiau paįvairinti ir taip nepilką savo kasdienybę.
"Pradėjome galvoti, ką ten aukštai veikti žiemą, kai sumažėja kitų užsakymų", – kalbėjo J. Besasparis. M. Klimavičius juokavo, kad naujajai veiklai pradėjo ruoštis gana anksti – visus metus augino barzdą.
Darbas aukštyje su Kalėdų Senelio kostiumu, dirbtiniu pilvu ir maišais dovanų yra didesnis iššūkis nei jie anksčiau buvo pratę. "Per pilvą sunku kažką matyti, kas yra apačioje", – pasakojo J. Besasparis, apčiuopomis bandydamasis užsisegti diržą. Vis tik aplinkinių reakcija, jų šypsenos ir nuostabos pilnos akys, kai pamato besikabarojantį personažą arba net užsukantį pas gerą vaiką į kambarį per langą, atperka visus vaikinų pasitaikančius vargus.
Kalėdų Senelis aukštalipys gali apsilankyti ir jūsų namuose ar įmonėje, kaip aukštai tai bebūtų. Kalėdų Senelio ir jo pagalbininkų kontaktus rasite internetiniame puslapyje www.aukstyje.lt.
M. Klimavičius pasakojo planuojantis išbandyti įsikūnyti ir į kitus personažus. Pavyzdžiui, ligoninių langus valyti apsirengęs žmogaus voro kostiumu, tačiau tam kol kas nėra gavęs nei vienos ligoninės sutikimo.
-
Aukštalipius įvertino prabangia dovana
Aukštyn kabarotis neteko
Neseniai Manfredas su kolegomis grįžo iš Suomijos, kur teko darbuotis nestandartiniame objekte.
Aukštalipiai iš Lietuvos turėjo pakeisti tinklą vadinamajame vertikaliame oro tunelyje – įrenginyje, kuris skirtas žmonėms sklandyti.
"Lindome į tą tunelį ir turėjome atnaujinti tinklą, ant kurio stovi žmonės, nes jis jau buvo išsitampęs. Tai tokios savotiškos grindys iš metalinių trosų. Ištrauki vieną trosą ir į jo vietą iš karto statai naują. Užduotis nesunki, sugaišome vos dvi dienas. Būna daug sudėtingesnių darbų, tačiau tai buvo visiškai nauja ir netikėta. Dirbome ne aukštyje, o grindų lygyje, tik tiek, kad po tuo tinklu dar į kokių 8 m gylį driekiasi duobė", – pasakojo pašnekovas.
Būtent pro šį tinklą į maždaug 10–12 aukščio tunelį pučiamas stiprus oro srautas.
"Kad būtų lengviau įsivaizduoti – įjungti keturi lėktuvo varikliai, tie propeleriai sukasi ir galingas vėjo srautas iš apačios per tinklą patenka į vamzdį. Vėjo pasipriešinimui naudojamas žmogaus kūnas yra iškeliamas į viršų ir taip sukuriamas sklandymo pojūtis", – aiškino Manfredas.
Sklandyti – be parašiuto
Toks oro tunelis – technologiškai sudėtingas įrenginys. Labai stiprus oro srautas – vėjo greitis gali siekti iki 250 km/h – sukuria laisvojo kritimo efektą, lyg šokant su parašiutu.
Žmogus šiame įrenginyje gali sklęsti be jokios papildomos įrangos, savo kūno padėtimi valdyti judėjimą tiek horizontaliai, tiek vertikaliai bei atlikti įvairius triukus.
Be to, parašiutininkai teisingos kūno pozicijos laisvo kritimo metu mokosi valandų valandas, o vėjo tunelis leidžia tobulinti skrydžio įgūdžius net nešokus parašiutu.
Teigiama, kad dvi minutės skrydžio gali prilygti penkiems šuoliams parašiutu iš 3 km aukščio.
Šio įrenginio ištakos siejamos su 1979-aisiais, kai išradėjas Jeanas St. Germainas, sukūręs pirmąjį pramoginį vėjo tunelį, įrodė, kad stipri vėjo srovė į orą gali pakelti ir žmogų.
Prieš tai ši technologija daugiausia buvo naudojama išbandant lėktuvų aerodinamines savybes. Ilgainiui vertikalaus vėjo tunelio technologija gerokai patobulėjo.
Šiandien sukurta daugybė skirtingų vertikalaus vėjo tunelių rūšių. Jie gali būti tiek atviri, tiek uždari, skirti sporto varžyboms, įvairiems pasirodymams renginių metų, taip pat – kariuomenės pratybomis ir pan.
Dviejų minučių mažoka
Šiandien vėjo tunelis – itin populiari pramoga visame pasaulyje, jų skaičiuojama daugiau nei 150.
Paskraidyti tokiame tunelyje panūdę mūsų šalies gyventojai anksčiau arčiausiai turėdavo vykti į Latviją arba Lenkiją, o šią savaitę šis įrenginys pradėjo veikti ir Vilniuje.
Pramogą, kurią Lietuvoje pirmieji išbandė žinomi žmonės, galėjo sau leisti ir Suomijoje dirbusių lietuvių aukštalipių komanda.
"Kai pabaigėme darbus, užsakovai pasiūlė išbandyti tinklą ir "praskristi". Aišku, kad sutikome. Tai nepigi pramoga, už porą minučių tektų sumokėti 60 eurų, tad tokių pinigų tikrai būtų gaila. O mums teko prabanga paskraidyti turbūt net po 10 minučių", – pasakojo M.Laurišonis.
Pašnekovas patvirtino, kad pojūčiai labai panašūs kaip šokant su parašiutu.
"Tik tiek, kad šokdamas su parašiutu matai vaizdą, o ten matai vėją ir stiklą, sklandai to vamzdžio viduje. Tai išties labai smagi pramoga, todėl dviejų minučių mažoka", – šyptelėjo klaipėdietis.
Lietuvoje tokia dviejų minučių atrakcija kainuoja apie 50 eurų.
Namie nėra kur pasireikšti
Devintus metus aukštalipiu dirbančiam M.Laurišoniui tenka važinėtis po visą pasaulį ir įgyvendinti netikėčiausius užsakovų lūkesčius.
Kaip labiausiai įstrigusius darbus klaipėdietis mini Roterdamo (Olandija) tilto bei pasaulio futbolo čempionatui Brazilijoje skirto stadiono projektus.
"Roterdamo tilto 30-mečio proga ant jo laikančių trosų kabinome vėliavėles. Tai buvo išties nelengva, reikėjo dirbti 130 m aukštyje. O Brazilijoje ant stadiono montavome specialią membraną, kad jis atrodytų kaip futbolo kamuolys. Tada šioje šalyje praleidome net tris mėnesius", – prisiminė pašnekovas.
Patirtį Suomijoje Manfredas taip pat įvardija kaip vieną įdomesnių.
"Lietuvoje darbai įvairuoja nuo medžių genėjimo iki pastatų griovimo. Tiesą sakant, nėra kur labai pasireikšti. Tenka plauti ir langus, tačiau stengiuosi nuo tokių darbų išsukti – labai jau nuobodu", – šypsojosi klaipėdietis.