Kilni misija

Vienas iš būdų pagerbti žuvusiuosius – rūpintis jų palaikų likimu įvairiose šalyse. Ypač dėmesinga savo karių likimams svetimose šalyse yra Vokietija, Antrajame pasauliniame kare netekusi daugybės karių. Kai 1990 m. pasauliui atsivėrė durys į Rytų Europą, Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (VKKGTS), įsikūrusi Kaselyje (Vokietija), pradėjo rūpintis vokiečių karių kapavietėmis Lietuvoje. Ši sąjunga padeda karių artimiesiems sužinoti, kur palaidoti jų artimieji, dingę karo metu, organizuoja dingusiųjų kapų paieškas, perlaidoja surastus atskirose vietovėse palaidotus palaikus, perkelia juos į bendras karių kapines.

Aukštųjų Šančių karių kapinėse vis atsiranda naujų ženklų, bylojančių apie tebesitęsiantį Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių identifikuotų aukų palaikų perlaidojimą. Kaip žinoma, vien Kaune Antrojo pasaulinio karo metais žuvo ir buvo palaidota apie 2 tūkst. vokiečių karių. Pokariu minėtose kapinėse, greta vokiečių karių laidojimo teritorijos, buvo įrengtas memorialas žuvusiems sovietų kariams atminti. Įrengiant šį memorialą, buvo pasisavinta šiek tiek vokiečių karių palaikams skirto ploto.

Kaip žinoma, vien Kaune Antrojo pasaulinio karo metais žuvo ir buvo palaidota apie 2 tūkst. vokiečių karių.

Speciali sutartis

VKKGTS ypač vertina Kaune esančias bendrąsias karių kapines. Mat jos yra beveik pačiame Lietuvos centre – čionai patogu perlaidoti visose centrinės ir rytinės Lietuvos vietovėse palaidotus vokiečių karių palaikus. Manoma, kad 2,5 ha plote, kuris yra skirtas vokiečių karių kapams, galima palaidoti net 7 tūkst. karių palaikų.

Kai 1997 m. įsigaliojo Lietuvos–Vokietijos sutartis dėl vokiečių karių kapų priežiūros, buvo sukurtas teisinis pagrindas šioms kapinėms įsteigti Kaune veikusiose Karių kapinėse. Lietuva perdavė Vokietijai minėtą 2,5 ha sklypą neatlygintinai. Beje, ši teritorija buvo pašventinta beveik prieš 20 metų – 2000 m. rudenį, o pirmi žuvę vokiečių kariai čia buvo palaidoti 1941 m. ir iki 1944 m. čia atgulė apie 1 400 vokiečių karių.

Iš įvairių vietovių

Pirmieji perlaidojimai iš kitų Lietuvos vietovių čionai įvyko 1997 m. Per trejus metus čionai buvo perlaidota iš Vidurio Lietuvos įvairių vietų daugiau nei 4 tūkst. karių palaikų. Visuose antkapiniuose kryžiuose, kurie stovi ant VKKGTS perlaidotų karių kapų, įrašytos žuvusiųjų pavardės, o atskirose plokštėse iškaltos karo metu nelaisvėje mirusių karių pavardės.

Kaip sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, neseniai į Karių kapines Aukštuosiuose Šančiuose buvo perlaidoti 593 vokiečių karių palaikai, atvežti į Kauną iš įvairių Lietuvos vietovių: 111 – iš Kauno tvirtovės gynybinio įtvirtinimo – reduto šalia K.Baršausko gatvės, 61 – iš Liaudiniškės (Kelmės r.), 49 – iš Šemetiškių (Šiaulių r.) ir iš kitų vietovių.

Perlaidojimą stebėjęs žinomas visuomenininkas, atstatęs ne vieną partizanų bunkerį, šaulys iš Vilkijos Kęstutis Markevičius sakė, kad tai didžiulis, kruopštus ne vienos institucijos darbas, po daugelio dešimtmečių atvėręs galimybę žuvusiųjų kare artimiesiems aplankyti jų kapus, raginančius kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, siekti taikos.

Šeštadienio rytą Aukštųjų Šančių karių kapinėse gėlėse skendo atminimo lenta, skirta pagerbti Afganistane žuvusius karius, ir didvyrio V.Zadorožno kapas.

„Tai vienintelio Tarybų Sąjungos didvyrio kapas, esantis Baltijos šalyse, – nenutrūkstančia tradicija kasmet tokiu pačiu laiku susirinkti Aukštųjų Šančių kapinėse džiaugėsi Lietuvos Respublikinės Afganistano karo veteranų ir kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius. – Sakoma, kad jei atsimena bent vienas žmogus, mirusysis yra gyvas.“

Tai vienintelio Tarybų Sąjungos didvyrio kapas, esantis Baltijos šalyse.

Savo kūnu uždengęs miną, vos trisdešimties vyresnysis leitenantas žuvo, tačiau išgelbėjo dešimtis bičiulių. Pastarieji iki šiol su jauduliu prisimena V.Zadorožno auką, o šią istoriją pasakoja iš lūpų į lūpas. 

„Noriu pasakyti, kad toks jo poelgis buvo sąmoningas. Vladimiras žinojo, kad už jo nugaros stovi bendražygiai. Didžiuojuosi su juo tarnavęs“, – žuvusiojo atminimui lenkėsi ir nepamiršti savo gyvybes paaukojusių lietuvių kvietė Valerijus Leščenka.

Prieš trisdešimt metų užsibaigęs karas pareikalavo daugybės gyvybių. Žuvo ne tik keliolika tūkstančių Sovietų Sąjungos karių, iki pusantro milijono afganų, bet 97 lietuviai. Dvigubai tiek jų tapo neįgaliais dešimtmetį vykusiame Afganistano kare.

Šeštadienio rytą į Aukštųjų Šančių karių kapines susirinko bemaž pusšimtis Afganistano karo dalyvių, jų giminaičių ir draugų. Gėlėmis žuvusiuosius pagerbė Rusijos ir Baltarusijos ambasadų atstovai, Seimo narys Mindaugas Puidokas. 

„Žmonijos istorijoje daugybė karų kruvini, dažnai jie yra beprasmiai, bet tokiuose karuose žmonės atpažįsta tikrą bendražygį ir bičiulį, į kurį gali atremti petį ir pasitikėti. Taip gimsta ilgalaikė ir ilgametė draugystė, – susirinkusiuosius sveikino M.Puidokas.  – Noriu nulenkti galvą prieš visus žuvusius lietuvius ir kitų tautybių kovotojus, o tuo pačiu padėkoti klubams, vienijantiems žmones. Labai svarbu, kad esate, kad dalijatės skaudžia patirtimi. Labai svarbu būti aktyviems, prisiminti žuvusius, bet tuo pačiu gyventi pilnavertį gyvenimą ir kurti kuo stipresnę valstybę mūsų šalyje.“

Netikėtas atradimas

"Man nebuvo žinomas šis V.Kašubos gipsinis kūrinys – nuogas antikinio grožio ir tobulumo vyriškis be kardo rankoje", – stebėjosi Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo narys Stasys Pūtvis, žiūrėdamas į šio kūrinio nuotrauką, saugomą Marijampolės kraštotyros muziejuje.

"Kiek žinau, gipsinė raumeningo vyriškio skulptūra, bet su kardu – tai V.Kašubos diplominis darbas, saugotas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (VDKM) ir inventorizuotas pavadinimu "Pavargęs karys", – pridūrė jis.

Pasak S.Pūtvio, nuliejus iš bronzos "Karį", būtų išsaugotas vertingas meno kūrinys ir kartu pagerbti žuvę Nepriklausomybės kovų savanoriai, palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Ši idėja kilo šių metų pradžioje, kai Lietuvoje viešėjęs JAV lietuvių Šaulių sąjungos Bostono kuopos vadas Jonas Stundžia Vytauto Didžiojo karo muziejuje pastebėjo nuogo vyriškio su kardu skulptūrą "Pavargęs karys". Tuomet jam kilo mintis pastatyti ją minėtoje karių kapinių dalyje, kur, priešingai nei Vokietijos ir SSRS palaidotų karių sektoriuose, Lietuvos kariai iki šiol neturi jokio raiškaus paminklo.

Pritarė bostoniečių idėjai

J.Stundžios parsivežtai į JAV idėjai pritarė Bostono šauliai, o iniciatyvos įgyvendinti minėtą sumanymą ėmėsi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), V.Putvinskio-Pūtvio klubas, VDKM, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių Kauno apskrities skyrius, Rezervo karių asociacijos Kauno skyrius, Kauno įgulos karininkų ramovė, Atsargos karininkų sąjungos Kauno apskrities skyrius.

Šios jungtinės pajėgos gavo ir suderino visus reikiamus VDKM ir V.Kašubos našlės Aleksandros leidimus dėl teisės panaudoti "Karį" A.Šančių karių kapinėse.

S.Pūtvis parengė skulptūros kompiuterinį vaizdą Karių kapinėse.  Beje, jis yra ir kitų panašių iniciatyvų, kurių tikslas pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, autorius.

Dominuoja sovietų karys

Pasak LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo nario Stasio Ignatavičiaus, iš bronzos nulietą "Kario" skulptūrą ketinama pastatyti Lietuvos kariuomenės 100-mečiui.

"Džiugu, kad jau pradėjo plaukti lėšos į LŠS tikslinę sąskaitą šiam projektui įgyvendinti, o jų reikia nei daug, nei mažai – 23 tūkst. eurų. Tiesa, mes dar negavome  paveldosaugininkų leidimo statyti paminklą, bet tikimės sulaukti teigiamo jų sprendimo", – kalbėjo S.Ignatavičius.

"Kai 1985 m. A.Šančių karių kapinėse buvo rekonstruojamos sovietinių karių palaidojimo vietos, norėta vokiečių ir lietuvių kapavietes sunaikinti ir tokiu būdu ištrinti jas iš tautų atminties. Gerai, kad viso šio plano įgyvendinti nepavyko, tačiau rekonstrukcijos metu buvo įrengti sovietinių karių kenotafai greta pagrindinio tako, kur, kaip žinia, palaidoti vokiečių kariai, o vokiečių karių kapų teritorijoje iškilo didžiulė sovietų kario skulptūra. Kai 1995 m. buvo parengti A.Šančių karių kapinių istoriniai tyrimai, Kultūros vertybių departamente buvo pritarta mano projektui perkelti minėtą sovietinio kario skulptūrą į sovietinių karių palaidojimų sklypą. Juolab kad vokiečiai buvo pasirengę už tai sumokėti, tačiau mano idėja liko nerealizuota, o sovietų kario skulptūra ir toliau dominuoja šiose kapinėse", – teigė S.Pūtvis.

Tikisi gauti leidimą

Pasak S.Pūtvio, Karių kapinėse sovietų karių sektorių prižiūrinti organizacija linkusi minėtą didžiulę sovietų kario skulptūrą persikelti į savo teritoriją, kad nereikėtų patiems tvarkyti paminklo aplinkos svetimame kapinių plote, bet tai padaryti bus nelengva, nes tarp Lietuvos ir Rusijos iki šiol nėra kapų priežiūros tvarkybos susitarimo. Tačiau kauniečių iniciatyvinei grupei labiau rūpi, kaip pastatyti V.Kašubos sukurtą "Kario" skulptūrą lietuvių savanorių karių sklype, kuris yra Kultūros vertybių registre.

Anot Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Rūkienės, skyrius šiuo atveju vadovausis 2012 m. patvirtintomis "Skulptūrų ir paminklų statymo ir nukeldinimo Kauno miesto viešosiose vietose taisyklėmis".

"Mūsų skyrius yra gavęs tik iniciatyvinės grupės "Karys" įgaliotinės dr. Aušros Jurevičiūtės pasirašytą prašymą dėl leidimo Aukštųjų Šančių karių kapinių Lietuvos karių dalyje pastatyti V.Kašubos skulptūrą "Karys". Pareiškėja buvo informuota, kad laukiame projektinių pasiūlymų, tačiau iki šiol jie mums nepateikti. Kai juos gausime, persiųsime derinti Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui ir Dailininkų sąjungos Kauno skyriui", – sakė D.Rūkienė.

Per 800 pavardžių

Pasak renginyje dalyvavusios Lietuvos divizijos generolo Miko Rėklaičio dukros kaunietės Astos Reklaitytės, dešimties tomų enciklopedinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m." redakcinės kolegijos narės, tame leidinyje paminėta, aprašyta  daugiau nei 7 tūkst. Lietuvos karininkų. Sovietinės ir nacistinės okupacijų metais buvo nužudyta arba žuvo per 800 karininkų. Pastarųjų atminimas Karių kapinėse Kaune įamžintas Lietuvos karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininko Vytauto Zabielsko iniciatyva ir pastangomis. Beje, būtent LKKAS parengė ir išleido minėtą enciklopedinį leidinį apie Lietuvos karininkiją.

Renginyje pakalbinta kauniečiams žinoma kultūros darbuotoja Dainuolė Kazlauskienė atėjo pagerbti ne tik šimtų žuvusių ar nužudytų Lietuvos karininkų, bet ir tėvo – majoro Kazimiero Bandžiaus atminimą.

"Tėtis 1944 m. nebėgo į užsienį nuo sovietų okupantų – išėjo į mišką, pas partizanus, nes Tėvynei buvo iškilęs didžiulis pavojus. Mama liko su keturiais mažais vaikais viena, kai 1945 m. pradžioje tėvas žuvo dėl infiltruoto į partizanų gretas išdaviko kaltės. Iki šiol nežinome tikslios vietos prie Panevėžio, kur užkastas tėtis su bendražygiais, tačiau miške jiems yra pastatytas paminklas. Dabar ir Kaune bus simbolinė vieta, kur galėsiu ateiti padėti gėlių, uždegti žvakutę", – kalbėjo slėpdama neklusnią ašarą D.Kazlauskienė.

Pagerbti savo giminaičio plk. ltn. Juozo Papečkio, sušaudyto Sverdlovsko lageryje, atminimo buvo atėjęs ir kaunietis Kęstutis Senkus, daugybė kitų karininkų artimųjų, giminių.

Priminti stalinizmą

Anot iškilmingoje paminklinio komplekso atidarymo ceremonijoje kalbėjusios tarpukario Lietuvos kariuomenės kapitono Liudviko Literskio, žuvusio Norilsko lageryje, dukros Violetos Zabielskienės, žuvusių ar nužudytų karininkų vaikų širdims dabar lengviau – jų tėvai prikelti iš ilgos užmaršties. Jie prikelti Kaune, o ne Vilniuje, kur paminklui neatsirado jokio žemės plotelio.

Tegul pavardės paminkle liudija didžiulį Lietuvos karininkijos naikinimo mastą stalinizmo laikotarpiu.

"Tegul pavardės paminkle liudija didžiulį Lietuvos karininkijos naikinimo mastą stalinizmo laikotarpiu. Ačiū Kaunui, taip nuoširdžiai priėmusiam šį paminklą. Mūsų nesulaukti tėvai mato, kaip jie čia yra mylimi ir gerbiami", – kalbėjo V.Zabielskienė.

Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavęs prof. Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulis nenori sklaidyti stalinizmo nusikaltimų puslapių, o tokių šalių, kaip Lietuva, kuri patyrė stalininį terorą, pusę amžiaus trukusią okupaciją švelniai vadina sovietmečio laikotarpiu. Pasaulis nesidomi, kaip tas laikotarpis radosi ir ką jis Lietuvai, kitoms valstybėms, tautoms reiškė. "Todėl mes turime visokiais būdais priminti, kad buvome okupuoti, kad kentėme terorą. Tegul šis paminklas primena tai", – sakė prof. V.Landsbergis.

Atidengė karininkų vaikai

Paminklinio komplekso penkias stelas atidengė žuvusių ar nužudytų Lietuvos karininkų vaikai: ats. ltn. Stasio Pūtvio-Putvinskio, žuvusio Gorkio kalėjime, vaikaitis ir kartu paminklinio komplekso autorius architektas Stasys Pūtvis, ltn. Ingo Ročkaus, žuvusio Uchtos lageryje, sūnus Arimantas Račkauskas (beje, buvęs Kauno meras), plk. Jono Semaškos, sušaudyto Vilniuje, sūnus Alvydas Semaška, plk. ltn. Vinco Žaliaduonio, žuvusio partizaninėje kovoje, dukra Nijolė Miškinienė, gen. Adolfo Ramanausko, nukankinto kagėbistų Vilniuje, dukra Auksutė Skokauskienė ir kt.

Pasak paminklinio komplekso architekto S.Pūtvio, paminklą sudaro kelių dalių kompozicija: įvadinė prasideda nuo įėjimo pro kapinių vartus ir vaizduoja Gedimino stulpus bei kartu žymi simbolį, kuris puošė visų Lietuvos karininkų uniformos atlapą.

"Greta šio simbolio – akmuo su tekstu, paaiškinančiu paminklo paskirtį. Už akmens, greta šoninio kapinių tako, ritmiškai išdėstytos granitinės stelos. Stelose iš abiejų pusių iškaltos žuvusių karininkų pavardės. Baigiamasis kompozicijos akcentas – Vyčio Kryžiaus formos monumentas, įrengtas linijinės kompozicijos pabaigoje ir sutampantis su Nepriklausomybės kovose žuvusių karių sklypo kompozicine ašimi. Visi paminklinio komplekso elementai pagaminti iš pilko granito, spalvą derinant prie esamų kryželių, pastatytų Nepriklausomybės kovose žuvusių karių palaidojimo vietose", – aiškino S.Pūtvis.

Po pernykščio girtų ir agresyviai nusiteikusių rusakalbių patriotų pasirodymo, šiemet prie kapinių budėjo policijos ekipažas.

Jau nuo 10 val. ryto kapinėse lūkuriavo pavieniai rusams didžios šventės gerbėjai. Nė vienas tikino tiksliai nežinantis, kada prasidės minėjimas, tačiau kantriai lauksiantis.

„Mes gi tiesiog pagerbiame žuvusius. Ar kas nors eilinio kareivio klausė – nori jis ar ne eiti kariauti? Už pakarpos – ir į frontą“, - savo poziciją pareiškė garbaus amžiaus veteranas.

Tarp susirinkusiųjų – ir buvęs Kauno meras, buvęs Seimo narys Vytautas Šustauskas. Jo švarko atlapą, kaip ir daugelio kitų, taip pat puošė Georgijaus juostelė.

Pasak veteranų, kasmet čia susirenka tie patys žmonės. Tiesa, kasmet jų gretos retėja. Veteranai skaičiuoja, kad Kaune gyvenančių kolegų vidurkis yra 90 metų.

Tačiau į kapines Pergalės dieną susirenka ne tik patys veteranai. Čia ateina Kaune likę gyventi jų vaikai, anūkai. Patys juokauja, kad jei ne asmeniškai, tai bent jau iš veidų, pažįsta kiekvieną ateinantį.

Karių kapinėse Kaune palaidota 15 Tarybų Sąjungos didvyrių. Antrojo pasaulinio karo veteranai čia susirenka pagerbti jų atminimo.

Atpratusį nuo rusams įprastos pompastikos, čia skambėjusios kalbos galėjo kiek šokiruoti. Rusai mini 72-ąsias Pergalės dienos metines.

„Visus su švente. Didi mūsų tauta išgelbėjo pasaulį nuo to juodo maro“, - fašizmą pasmerkė Rusijos ambasados Lietuvoje Ministras patarėjas Dmitry Masyuk.

Šiemetiniame Pergalės dienos minėjime jau neskambėjo muzika. Aukštųjų Šančių gyventojai, priešingai nei prie karių kapinių Vilniuje, nerodė jokio susidomėjimo vykstančiu minėjimu, nekėlė NATO vėliavų, tik patvoriuose paliko kibirus skintų tulpių nespėjusiems įsigyti gėlių anksčiau.

Aukštųjų Šančių karių kapinėse šiandien, kaip kiekvieną gegužės 9-ąją, rinkosi Antrojo pasaulinio karo veteranai, jų vaikai, anūkai. Čia buriavosi daugiausia rusakalbiai garbaus amžiaus žmonės, prisisegę Georgijaus juosteles, rankose laikantys gvazdikus, pavasarines gėles.

Tarp susirinkusiųjų sukiojosi ir buvęs Kauno meras, buvęs Seimo narys Vytautas Šustauskas. Jo švarko atlapą taip pat puošė Georgijaus juostelė.

„Kur muzika? Kodėl muzikos neleidžia? Kas per mada muzikos neleisti? Per metus vienintelė garbingiausia šventė ir muzikos neleidžia“, – piktinosi dažnai V. Šustausko organizuotuose mitinguose matyta moteris.

Tačiau jos piktinimąsį nutraukė agresyvus keturių juodai vilkinčių vyrukų gestas. „Provokuoji?“ – kelis kartus rusiškai „Kauno dienos“ fotografo paklausė stambiausias, įtariama, neblaivios kompanijos atstovas.

Išgirdęs fotografą lietuviškai sakantį, kad jis tik dirba savo darbą, pašėlo stambuolio dešinėje ėjęs vyrukas: „Jis dar ir lietuviškai moka. Fašistas, mūsų kapinėse fotografuoja“.

Nesulaukusi jokio atsako, svyruojanti ketveriukė nulingavo gilyn į kapines. Rusakalbių pasirodymą stebėję veteranai puolė muštis į krūtinę, kad šių chuliganų nepažįsta.

Pasak veteranų, kasmet čia susirenka tie patys žmonės. Tiesa, kasmet jų gretos retėja, tačiau jei ne asmeniškai, tai bent iš veidų jie esą pažįsta kiekvieną ateinantį.

Plastikinį butelį su skaidriu skysčiu turėję keturi vyrukai netrukus sulaukė policijos dėmesio. 

Karių kapinėse Kaune palaidota 15 Sovietų sąjungos didvyrių. Antrojo pasaulinio karo veteranai čia susirenka pagerbti jų atminimo.

Ausis, atpratusias nuo rusams įprastos pompastikos, čia skambėjusios kalbos galėjo šokiruoti. Ne tik išsakytos padėkos didvyriams, išgelbėjusiems Lietuvą nuo fašistinių užpuolikų. Rusijos ir Baltarusijos ambasadų atstovai, kiti svečiai liaupsino motiną Rusiją.