Pranešime žiniasklaidai eskpertė teigia, kad nepaisant itin teigiamo bendro požiūrio į verslumą, labai mažai lietuvių pasitiki savo jėgomis ir mato galimybes kurti verslą. Anot docentės, šis skirtumas tarp norų ir veiksmų yra rimtas signalas Lietuvos ekonomikos ir verslo politikai, kuris rodo efektyvios paramos verslui trūkumą, nepakankamus žmonių verslumo gebėjimus, o taip pat ir kultūrines bei socialines problemas.

1. Didžiausia baimė – bankrutuoti

Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER (Amway Global Enterpreneurship Report) 2015 m. duomenimis, 64 proc. lietuvių įvardija nesėkmės baimę kaip kliūtį, imantis verslo. Labiausiai lietuviai bijo bankroto (40 proc.). A. Kiškienė teigia, kad baimę lemia tai, kaip saugiai žmonės jaučiasi savo šalyje, koks yra bendras nesėkmės tolerancijos lygis visuomenėje ir kokios pasekmės laukia praradus verslą.

„Lietuvoje kol kas nesame tolerantiški rizikai ir nesėkmei. Žmonėms dažnai atrodo, kad bankrotas ar verslo nesėkmė yra „nuosprendis” visam gyvenimui. Gavusieji paramą ir įkūrę inovatyvią įmonę, privalo užtikrinti, kad ji veiks sėkmingai eilę metų. Tačiau versle, pagrįstame naujomis technologijomis ar neišbandytomis idėjomis ir verslo modeliais, tikimybė, jog pirmoji idėja nepasiseks yra labai didelė. Be to, bendros bankroto pasekmės gali reikšti, jog bankrotą patyrusiu verslo kūrėju bus mažiau pasitikima ateityje, jam bus ženkliai mažiau galimybių susirasti finansavimą ir verslo partnerių“, – teigia verslumo ekspertė.

Anot A. Kiškienės, valstybėje turėtų keistis verslo supratimas ir didėti tolerancija nesėkmei, kaip įprastai verslo proceso daliai. Švietimas ir verslumo skatinimo renginiai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į verslo sėkmes, bet ir į tuos, kurie pradeda verslą antrą, trečią kartą.

2. Lietuva – nedraugiška šalis verslumui

Nors ne vienerius metus atliekamo AGER tyrimo duomenys rodo, kad bendras požiūris į verslumą Lietuvoje itin pozityvus, tačiau didelė dalis lietuvių mano, kad aplinka, kurioje jie gyvena, yra nedraugiška verslumui.

„2014 m. ir 2015 m. „Amway“ pasaulinio verslumo tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar, jų nuomone, Lietuvos visuomenė yra palanki verslumui. Atsakant į šį klausimą respondentų buvo prašoma įvertinti viešąją politiką bei žiniasklaidos ir pažįstamų žmonių požiūrį. Nepaisant pozityvios Lietuvos respondentų nuomonės apie verslumą apskritai, tik mažiau nei pusė respondentų (44 proc. 2015 m. ir 45 proc. 2014 m.) atsakė, kad Lietuva yra draugiška verslumui šalis“, – komentuoja docentė.

Anot A. Kiškienės, Lietuva tiek pasauliniame, tiek ir Baltijos šalių kontekste šiuo požiūriu šiek tiek išsiskiria – tiek latviai, tiek estai apie savo valstybių draugiškumą verslumui mano geriau.

„Praktiškai visi verslumo tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų sąmonėje „aš“ ir visuomenė yra atskiros, netgi priešingos sąvokos. Tokią situaciją gali sąlygoti prasta ekonominė padėtis, maži atlyginimai, bendras nepasitenkinimas visuomene, kultūra, politiniu elitu ir valstybe bendrai“, – teigia A. Kiškienė.

3. Nori verslo, bet nesugeba jo sukurti

Remiantis AGER 2016 duomenimis, lietuviai pasižymi itin aukštu noru kurti verslą – 78 proc., (latviai – 49 proc., estai – 49 proc.), tačiau taip pat ir gana reikšmingu nepasitikėjimu savo galimybėmis ir gebėjimais tai daryti: tik 42 proc. lietuvių mano, kad turi reikiamus gebėjimus verslui sukurti. 

„Mes išsiskiriame dideliu atotrūkiu tarp norų ir realybės: vis dar mažai žmonių iš tikrųjų ryžtasi kurti verslą ar bent jau įsivaizduoja, kad tai gali būti reali galimybė. Tačiau mes daugiau matome galimybių dirbti sau, o tai reiškia, kad verslumas mūsų šalyje yra suvokiamas plačiau nei verslo įmonės kūrimas ir nebūtinai yra siejamas su globalių, greitai augančių ir į milijoninius pelnus pretenduojančių startuolių kūrimu“, – komentuoja A. Kiškienė.

4. Netinkamos sąlygos moterų verslumui

Nepaisant didelio pozityvumo verslumo atžvilgiu, remiantis AGER 2016 tyrimo duomenimis, tik 47 proc. Lietuvos moterų gali įsivaizduoti save, kuriančias verslą – 10 proc. mažiau už vyrus (57 proc.).

„2016 m. AESI indeksas (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index), matuojantis verslumo kultūrą, atskleidžia dar didesnę lyčių takoskyrą Lietuvoje: 78 proc. moterų norėtų turėti verslą, tačiau tik 35 proc. mano, kad turi tam reikiamus gebėjimus ir resursus. Vyrai taip pat nori verslo (78 proc.), tačiau savo gebėjimais jį pradėti pasitiki kur kas labiau – net 51 proc. Lietuvos moterys taip pat pasižymi didesne nesėkmės baime nei vyrai“, – teigia docentė.

(rawpixel.com/Unsplash nuotr.)

Moterys Lietuvoje rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. Anot A. Kiškienės, pagal privataus sektoriaus vadovus vyrų ir moterų situacija skiriasi beveik dvigubai.

„Tokie rezultatai rodo, kad moterys Lietuvoje kenčia nuo ženkliai didesnio nepasitikėjimo savo jėgomis verslumo kontekste. Jos yra atsargesnės, labiau bijo įvairių su verslo kūrimu susijusių rizikų. Taip yra dėl nepakankamų galimybių derinti darbinę veiklą su kitais įsipareigojimais ir paramos šeimai infrastruktūros trūkumo“, – teigia A. Kiškienė.

5. Neišnaudojamas vyresnios kartos potencialas

Kaip rodo AGER 2016 m. tyrimo duomenys, Lietuvoje yra aiškiai matomi kartų skirtumai verslumo atžvilgiu: vyresni žmonės yra ne taip pozityviai nusiteikę verslumo atžvilgiu (77 proc.) kaip jaunimas (90 proc.), taip pat žymiai mažesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis mano, kad galėtų pradėti savo verslą.

„Jaunimo iki 35 m. pozityvumas verslumo atžvilgiu Lietuvoje per pastaruosius keletą metų beveik nepasikeitė, o vyresnių žmonių – gana ženkliai nukrito (10 proc.). Tą gali lemti bendrai blogėjanti ekonominė vyresnio amžiaus žmonių padėtis, taip pat su amžiumi įgyta patirtis, kuri rodo, kad verslo kūrimas yra sudėtingas ir ne visada sėkmingas procesas. Įtaką taip pat daro neigiama vyresnio amžiaus žmonių nuomonė, kuri nepalanki verslumui“, – teigia A. Kiškienė.

Yra pripažįstama, kad vyresnio amžiaus žmonės, pirmą kartą kurdami verslą, susiduria su kitokiomis problemomis, nei jaunimas: jie mažiau žino apie paramą verslui, gali būti nevertinami jaunesnių kolegų.

„Vyresnio amžiaus žmonėms reikia skirti daugiau dėmesio – ne paslaptis, kad mes gyvename senėjančioje visuomenėje, todėl svarbu, kad būtų sudarytos galimybės žmonėms išlikti aktyviems darbo rinkoje kiek įmanoma ilgiau. Taip pat dažnai yra neįvertinami vyresnio amžiaus žmonių gebėjimai ir sukaupta patirtis, manant, kad jaunatviškas entuziazmas tai kompensuos“, – komentuoja verslumo ekspertė.

2016 m. pasaulinį AGER verslumo tyrimą atliko prekybos įmonė „Amway“ kartu su prof. dr. Isabell M. Welpe, Vadybos mokyklos prie TUM (Miunchenas, Vokietija) Strategijos ir organizavimo katedros pirmininke. Tyrimas vykdytas nuo balandžio iki birželio, jo metu apklausta beveik 51 000 respondentų iš 45 pasaulio šalių, tarp kurių trečius metus patenka ir Lietuva.

Didžiausia baimė – bankrutuoti

Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER („Amway“ Global Enterpreneurship Report) 2015 m. duomenimis, 64 proc. lietuvių įvardija nesėkmės baimę kaip kliūtį, imantis verslo. Labiausiai lietuviai bijo bankroto (40 proc.). A. Kiškienė teigia, kad baimę lemia tai, kaip saugiai žmonės jaučiasi savo šalyje, koks yra bendras nesėkmės tolerancijos lygis visuomenėje ir kokios pasekmės laukia praradus verslą.

„Lietuvoje kol kas nesame tolerantiški rizikai ir nesėkmei. Žmonėms dažnai atrodo, kad bankrotas ar verslo nesėkmė yra „nuosprendis“ visam gyvenimui. Gavusieji paramą ir įkūrę inovatyvią įmonę, privalo užtikrinti, kad ji veiks sėkmingai eilę metų. Tačiau versle, pagrįstame naujomis technologijomis ar neišbandytomis idėjomis ir verslo modeliais, tikimybė, jog pirmoji idėja nepasiseks, yra labai didelė. Be to, bendros bankroto pasekmės gali reikšti, jog bankrotą patyrusiu verslo kūrėju bus mažiau pasitikima ateityje, jam bus ženkliai mažiau galimybių susirasti finansavimą ir verslo partnerių“, – teigia verslumo ekspertė.

Anot A. Kiškienės, valstybėje turėtų keistis verslo supratimas ir didėti tolerancija nesėkmei, kaip įprastai verslo proceso daliai. Švietimas ir verslumo skatinimo renginiai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į verslo sėkmes, bet ir į tuos, kurie pradeda verslą antrą, trečią kartą.

Lietuva – nedraugiška šalis verslumui

Nors ne vienerius metus atliekamo AGER tyrimo duomenys rodo, kad bendras požiūris į verslumą Lietuvoje itin pozityvus, tačiau didelė dalis lietuvių mano, kad aplinka, kurioje jie gyvena, yra nedraugiška verslumui. 

Praktiškai visi verslumo tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų sąmonėje „aš“ ir visuomenė yra atskiros, netgi priešingos sąvokos.

„2014 m. ir 2015 m. „Amway“ pasaulinio verslumo tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar, jų nuomone, Lietuvos visuomenė yra palanki verslumui. Atsakant į šį klausimą respondentų buvo prašoma įvertinti viešąją politiką bei žiniasklaidos ir pažįstamų žmonių požiūrį. Nepaisant pozityvios Lietuvos respondentų nuomonės apie verslumą apskritai, tik mažiau nei pusė respondentų (44 proc. 2015 m. ir 45 proc. 2014 m.) atsakė, kad Lietuva yra draugiška verslumui šalis“, – komentuoja docentė.

Anot A. Kiškienės, Lietuva tiek pasauliniame, tiek ir Baltijos šalių kontekste šiuo požiūriu šiek tiek išsiskiria – tiek latviai, tiek estai apie savo valstybių draugiškumą verslumui mano geriau.

„Praktiškai visi verslumo tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų sąmonėje „aš“ ir visuomenė yra atskiros, netgi priešingos sąvokos. Tokią situaciją gali sąlygoti prasta ekonominė padėtis, maži atlyginimai, bendras nepasitenkinimas visuomene, kultūra, politiniu elitu ir valstybe bendrai“, – teigia A. Kiškienė.

Nori verslo, bet nesugeba jo sukurti

Remiantis AGER 2016 duomenimis, lietuviai pasižymi itin aukštu noru kurti verslą – 78 proc. (latviai – 49 proc., estai – 49 proc.), tačiau taip pat ir gana reikšmingu nepasitikėjimu savo galimybėmis ir gebėjimais tai daryti: tik 42 proc. lietuvių mano, kad turi reikiamus gebėjimus verslui sukurti. 

„Mes išsiskiriame dideliu atotrūkiu tarp norų ir realybės: vis dar mažai žmonių iš tikrųjų ryžtasi kurti verslą ar bent jau įsivaizduoja, kad tai gali būti reali galimybė. Tačiau mes daugiau matome galimybių dirbti sau, o tai reiškia, kad verslumas mūsų šalyje yra suvokiamas plačiau nei verslo įmonės kūrimas ir nebūtinai yra siejamas su globalių, greitai augančių ir į milijoninius pelnus pretenduojančių startuolių kūrimu“, – komentuoja A. Kiškienė.

Netinkamos sąlygos moterų verslumui

Nepaisant didelio pozityvumo verslumo atžvilgiu, remiantis AGER 2016 tyrimo duomenimis, tik 47 proc. Lietuvos moterų gali įsivaizduoti save kuriančias verslą – 10 proc. mažiau už vyrus (57 proc.).

„2016 m. AESI indeksas („Amway“ Entrepreneurial Spirit Index), matuojantis verslumo kultūrą, atskleidžia dar didesnę lyčių takoskyrą Lietuvoje: 78 proc. moterų norėtų turėti verslą, tačiau tik 35 proc. mano, kad turi tam reikiamus gebėjimus ir resursus. Vyrai taip pat nori verslo (78 proc.), tačiau savo gebėjimais jį pradėti pasitiki kur kas labiau – net 51 proc. Lietuvos moterys taip pat pasižymi didesne nesėkmės baime nei vyrai“, – teigia docentė.

Moterys Lietuvoje rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. Anot A. Kiškienės, pagal privataus sektoriaus vadovus vyrų ir moterų situacija skiriasi beveik dvigubai.

„Tokie rezultatai rodo, kad moterys Lietuvoje kenčia nuo ženkliai didesnio nepasitikėjimo savo jėgomis verslumo kontekste. Jos yra atsargesnės, labiau bijo įvairių su verslo kūrimu susijusių rizikų. Taip yra dėl nepakankamų galimybių derinti darbinę veiklą su kitais įsipareigojimais ir paramos šeimai infrastruktūros trūkumo“, – teigia A. Kiškienė.  

Neišnaudojamas vyresniosios kartos potencialas

Kaip rodo AGER 2016 tyrimo duomenys, Lietuvoje yra aiškiai matomi kartų skirtumai verslumo atžvilgiu: vyresni žmonės yra ne taip pozityviai nusiteikę verslumo atžvilgiu (77 proc.) kaip jaunimas (90 proc.), taip pat žymiai mažesnė vyresnio amžiaus žmonių dalis mano, kad galėtų pradėti savo verslą.

„Jaunimo iki 35 m. pozityvumas verslumo atžvilgiu Lietuvoje per pastaruosius keletą metų beveik nepasikeitė, o vyresnių žmonių – gana ženkliai nukrito (10 proc.). Tą gali lemti bendrai blogėjanti ekonominė vyresnio amžiaus žmonių padėtis, taip pat su amžiumi įgyta patirtis, kuri rodo, kad verslo kūrimas yra sudėtingas ir ne visada sėkmingas procesas. Įtaką taip pat daro neigiama vyresnio amžiaus žmonių nuomonė, kuri nepalanki verslumui“, – teigia A. Kiškienė.

Yra pripažįstama, kad vyresnio amžiaus žmonės, pirmą kartą kurdami verslą, susiduria su kitokiomis problemomis, nei jaunimas: jie mažiau žino apie paramą verslui, gali būti nevertinami jaunesnių kolegų.

„Vyresnio amžiaus žmonėms reikia skirti daugiau dėmesio – ne paslaptis, kad mes gyvename senėjančioje visuomenėje, todėl svarbu, kad būtų sudarytos galimybės žmonėms išlikti aktyviems darbo rinkoje kiek įmanoma ilgiau. Taip pat dažnai yra neįvertinami vyresnio amžiaus žmonių gebėjimai ir sukaupta patirtis, manant, kad jaunatviškas entuziazmas tai kompensuos“, – komentuoja verslumo ekspertė.

Apie tyrimą

2016 m. pasaulinį AGER verslumo tyrimą atliko viena pirmaujančių tiesioginės prekybos įmonių pasaulyje „Amway“ kartu su prof. dr. Isabell M. Welpe, Vadybos mokyklos prie TUM (Miunchenas, Vokietija) Strategijos ir organizavimo katedros pirmininke. Tyrimas vykdytas nuo balandžio iki birželio, jo metu apklausta beveik 51 000 respondentų iš 45 pasaulio šalių, tarp kurių trečius metus patenka ir Lietuva.

Išsilavinusi, žingeidi, siekianti nepriklausomybės ir savirealizacijos, bet dar nepakankamai pasitikinti savo jėgomis – taip Lietuvoje moterį piešia KSU universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Inovacijų, technologijų vadybos bei verslumo ekspertė pabrėžia, kad Lietuvos moterys teigiamai vertina verslumą ir norėtų būti finansiškai nepriklausomos, tačiau Lietuvoje jos neturi visų tinkamų sąlygų verslui pradėti, o atotrūkis tarp moterų ir vyrų – vis dar didžiulis.

– Lietuvos moterys pasižymi itin pozityviu požiūriu į verslumą – jis buvo net pozityvesnis (85 proc.) nei vyrų (81 proc.), rodo AGER 2015 (angl. Amway Global Entrepreneurship report) tyrimas. Kaip manote, kas lemia šią tendenciją?

– Manau, kad moterys noru tapti verslininkėmis nesiskiria nuo vyrų, nes abiem lytims motyvacija yra gana panaši – nepriklausomybė, didesnės pajamos, saviraiška, lankstus darbo grafikas. Iš tikrųjų moterims verslas imponuoja net labiau, ypač dėl galimybių derinti šeimos gyvenimą su darbiniais reikalavimais. Tačiau moterys savo galimybes pradėti verslą vertina žymiai prasčiau, o tai ir parodo svarbiausias problemas – moterims vis dar trūksta galimybių, žinių, drąsos. Moterys taip pat jaučia didelę atsakomybę prieš šeimą ir vaikus, bijo prarasti nuolatinį pajamų šaltinį.

– Kodėl moterys savo galimybes pradėti verslą vertina prasčiau nei vyrai?

– Atotrūkis tarp moterų ir vyrų, siekiančių pradėti verslą Lietuvoje, yra išties didelis, nes kurdamos verslą moterys pastebi daugiau grėsmių ir rizikų. Pavyzdžiui, AGER 2015 tyrimas parodė, kad 69 proc. moterų mano, jog nesėkmės baimė yra svarbi kliūtis pradėti verslą, kai tokios pačios nuomonės buvo kur kas mažiau vyrų – 59 proc. Moterys taip pat daug dažniau pasisakė bijančios finansinių problemų (43 proc. moterų ir 37 proc. vyrų). Vyrų ir moterų pasitikėjimas savo jėgomis pradėti verslą ypač skiriasi. Verslo kultūrą šalyje matuojantis AESI indeksas (angl. Amway Entrepreneurial Spirit Index) rodo, kad savo jėgomis pradėti verslą pasitiki  51 proc. Lietuvos vyrų ir tik 32 proc. moterų. Remiantis šiais duomenims, galima teigti, kad moterys į verslumą žvelgia pozityviai, tačiau,  kai reikia vertinti verslumą iš savo realių asmeninių galimybių ar verslo kūrimo perspektyvos – pozityvumas krenta. Tad moterų ir vyrų santykis su verslumu yra panašus kaip ir daugumoje Europos valstybių, t. y. vyrai yra verslesni pagal daugelį rodiklių.

– Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagal privataus sektoriaus vadovų skaičių, vyrų ir moterų situacija skiriasi beveik dvigubai: pernai moterys sudarė 35 proc. privataus sektoriaus vadovų, o vyrai – 65 proc. Kaip manote, kodėl taip yra?

– Šis netolygus privataus sektoriaus pasiskirstymas gali susiklostyti dėl to, kad moterys dažniau nori pastovių pajamų, bet neturi pakankamai galimybių rizikuoti ir prieiti prie finansavimo šaltinių. Paramos šeimai infrastruktūra taip pat nėra pilnai išplėtota: dauguma moterų neturi galimybės dirbti augindamos mažus vaikus. O svarbiausia, kad moterims trūksta ne tik galimybių valstybės lygmenyje, bet ir palaikymo ar padrąsinimo iš pačių šeimos narių.

– AGER 2015 tyrimo duomenimis, 50 proc. vyrų įvertino Lietuvos visuomenę kaip draugišką verslumui, kai tą patį teigė tik 39 proc. moterų. Ką galėtumėme padaryti, kad Lietuva taptų labiau moterų verslumui draugiška šalimi?

– Švietimo srityje yra ir galėtų būti dar daugiau tikslingai į moteris orientuotų projektų, kurie ugdo ir skatina verslumą, atsižvelgia į specifinius moterų poreikius. Moterims sukurtos verslumo švietimo programos gali daugiau dėmesio skirti motyvacijai ir paramai. Kaip rodo mano patirtis, tikslingai moterims skirti verslumo skatinimo ir švietimo renginiai sutraukia labai daug dalyvių, ypač jei juose būna pristatomos sėkmės istorijos, sėkmingos verslininkės dalinasi savo patirtimi. Vidinė motyvacija ir tikėjimas savo jėgomis išties yra labai svarbus faktorius pradedant verslą.

– Kuo verslumo skatinimo iniciatyvos moterims turėtų skirtis nuo iniciatyvų vyrams?

– Mano asmeninė patirtis ir statistika rodo, kad moterų kuriami verslai gali skirtis nuo vyrų – moterys dažniau linkusios pradėti nuo mažesnių, lokalių verslų, paremtų savo pomėgiais, kūrybinėmis industrijomis. Ugdant moterų verslumą į tai turėtų būti atsižvelgiama, nes moterys tiesiog susiduria su kiek kitokiomis kliūtimis pradedant verslą nei vyrai. Visuomenė bei valstybė turėtų skatinti ir remti moteris, kurios ryžtasi imtis verslo. Taip pat reikalingos specifinės priemonės, orientuotos į darbo ir šeimos derinimo problemų sprendimą, vaikų priežiūros sistemos gerinimą. Vaikų priežiūros galimybių pasirinkimas kol kas nėra didelis, reikia daugiau lankstumo ir įvairesnių, prieinamų galimybių: dienos centrų, valandinės priežiūros.

– Kokias verslumo tendencijas pastebite – ar ateityje galime tikėtis augančio moterų-verslininkių skaičiaus?

– Nepaisant įvardintų neigiamų tendencijų, mūsų visuomenėje sėkmingų verslininkių atsiranda vis daugiau ir jų teigiamas pavyzdys užkrečia - savarankiškai dirbančių moterų procentas nuo 2010 m. kasmet šiek tiek paauga. Jaunimas – jaunos merginos ir moterys – yra drąsesnės, labiau pasitiki savimi, daugiau dalyvauja verslumo ugdymo programose ir dega didesniu noru tapti verslininkėmis. Taip pat keičiasi tiek požiūris į moteris, tiek ir pačių moterų požiūris į save – Lietuvos moterys yra itin išsilavinusios, ambicingos, siekia karjeros, nori užsitikrinti finansinę nepriklausomybę bei realizuoti save, o tam nuosavas verslas dažnai yra pati tinkamiausia galimybė. Taip pat labai svarbu, kad būtų suprastas moterų verslumo potencialas ir jo reikšmė Lietuvos ekonomikai bei atsirastų daugiau specializuotų, moterų verslumą skatinančių priemonių. Tad, manau, kad tikrai ateis laikas, kai moterų versle skaičius susilygins su vyrų.