Pigu ir lengva

Autoplius.lt surengta apklausa parodė, kad net trys ketvirtadaliai (74 proc.) vairuotojų ridą laiko svarbiu naudoto automobilio kriterijumi. Šiek tiek mažiau nei pusė (45 proc.) apklaustųjų tvirtino, prieš pirkdami automobilį, tikrinantys jo ridą. Skelbimų portalo komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, įvežto automobilio pardavimą neretai lydi neskaidrūs procesai.

"Girdėjome šimtus atvejų, kai žmonės skundėsi įsigiję automobilį su paslėptais defektais, suklastota rida ar net padirbta serviso istorijos knygele. Susidaro įspūdis, kad į pirkimo procesą vairuotojai žiūri per pirštus, nė neįtardami, kad gali būti apgauti. Apklausa atskleidė, kad net 64 proc. respondentų vienaip ar kitaip yra susidūrę su ridos klastojimo problema", – tvirtina M.Buzelis.

Ridą fiksuojantis odometras iš esmės nurodo galimą transporto priemonės nusidėvėjimą ir labai dažnu atveju atspindi automobilio būseną. Tačiau suklastoti ridą yra labai paprasta ir pigu, o nesąžiningus perpardavėjus domina kuo paprastesnė galimybė savo automobilį parduoti kuo brangiau. Ne paslaptis, kad, priklausomai nuo automobilio modelio, rinkoje ridos korekcijos paslaugos kainuoja nuo 40 iki kelių šimtų eurų.

Transporto skelbimų portalas nustatė, kad kas dešimtam vairuotojui 150 tūkst. km rida jau yra per didelė, renkantis naudotą automobilį. Kas penktas respondentas pažymėjo, kad nesirinktų automobilio su 250 tūkst. ar didesne kilometrų rida, o beveik trečdalis apklaustųjų atsisako transporto priemonės, kurios odometras rodo didesnį skaičių nei 300 tūkst. km. Įdomu tai, kad 18,2 proc. apklausos respondentų teigė, nekreipiantys dėmesio į ridą.

Nepagautas – ne vagis

Ridos klastojimo atvejų nemažėja dėl vienos labai elementarios priežasties – pernelyg sudėtingo kaltinamųjų nustatymo ir įrodymų trūkumo.

"Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sudėtinga užfiksuoti ridos klastojimo atvejus – sudėtinga pasakyti ir nustatyti, kurioje šalyje buvo galbūt suklastota rida – ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį. Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino. Taip pat asmuo gali teigti, kad pakeistas prietaisų skydelis ar panašiai", – tvirtina Policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Policijos departamento atstovas R.Matonis atskleidžia, kad per 2018 m. dėl ridos klastojimo buvo pradėti penki ikiteisminiai tyrimai, o 2017 m. – aštuoni. M.Buzelis pastebi, kad tokie skaičiai – tik lašas jūroje ir tikrosios ridos klastojimo apimties šalyje neatspindi.

Ramūnas Matonis. Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotr.

Atsukta rida

"Kartais pastebime net tokius atvejus, kada parduodami automobilius žmonės netyčia įdeda kelias nuotraukas, kuriose skiriasi prietaisų skydelyje matoma rida. Būna ir taip, kad skirtumas tarp dviejų nuotraukų siekia daugiau nei 100 tūkst. km. Automobilio ieškantys vartotojai mūsų klientų aptarnavimo specialistams greitai praneša apie galimus sukčiavimo atvejus ir operatyviai blokuojame tokius skelbimus", – komentuoja M.Buzelis.

Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida.

Problemos dydį labai gerai atspindi ir pasaulinį automobilių istorijų registrą kuriančių lietuvių startuolio "carVertical" analizė. "Maždaug kas dešimtoje automobilių ataskaitoje aptinkama suklastota rida. Mūsų duomenimis, vidutiniškai rida atsukama 72 tūkst. km, o tarp dažniausiai klastojamų automobilių patenka "Volkswagen", "Audi" ir "Ford" modeliai", – tvirtina "carVertical" produktų ir inovacijų vadovas Arnoldas Vasiliauskas.

Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo, dešimtadalis iš visų nuolatinei registracijai į Lietuvą įvežtų automobilių sudaro apie 16 tūkst. automobilių per metus. "Tai leidžia suvokti ridos klastojimo problemos mastelį Lietuvoje", – akcentuoja Matas Buzelis.

Bergždžias darbas

Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" specialistai pastebi, kad padėtis yra sudėtingesnė, todėl vien tik atliekant ekspertizę permainų pasiekti greičiausiai nepavyktų. "Transeksta" informacinėje sistemoje kaupiami duomenys leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 15 tūkst. lengvųjų automobilių, kurių rida sprendžiant iš 2017-aisiais ir 2015-aisiais surašytų patikros protokolų yra sumažėjusi daugiau nei 30 tūkst. km.

Tačiau akivaizdu, kad yra daugybė transporto priemonių, kurių odometrų paklaidos kur kas didesnės. Net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais (dėl objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį naujame odometre turėtų būti nustatomi realūs parodymai), tolesni veiksmai nėra apibrėžti jokiais teisės aktais. Todėl visų pirma reikėtų užtikrinti informacijos keitimąsi tarp atskirų institucijų ir iš esmės peržiūrėti kontrolės mechanizmą.

Dabar pasigirdę siūlymai tokiais atvejais skirti ekspertizę iš tiesų būtų bergždžias darbas ir beprasmis pinigų leidimas, nes, kaip rodo patirtis, odometro parodymai koreguojami prieš automobilį parduodant. Jei toks sandoris įvyksta praėjus, tarkim, pusmečiui ar metams po paskutinės techninės apžiūros, apie apgavystę naujasis automobilio šeimininkas atitinkamai sužinotų po metų ar pusantrų ir turėtų nebent teorinių galimybių peradresuoti pretenzijas pardavėjui. Tačiau absoliučia dauguma atvejų siūloma ekspertizė niekaip neapsaugotų pirkėjo nuo apgavystės ir niekaip neatgrasytų pardavėjo nuo pagundos klastoti ridą, siekiant pelningiau parduoti autromobilį. Greičiau priešingai – kartą apgautas žmogus patirtų papildomų nuostolių ir sugaištų laiko atlikdamas ekspertizę.

Antano Slavinsko nuotr.

Sisteminis tikrinimas

Bene vienintelis būdas iš tiesų užkirsti kelią odometro parodymų klastojimui – oficialiai fiksuoti ridą atvykus į "Regitrą" įregistruoti automobilio ir kiekvieno vizito į servisą metu.

Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams.

Padėtis keistųsi tik imantis kompleksinių priemonių ir pradėjus realiai įgyvendinti automobilių remonto įmonių priežiūrą (reikalavimai servisams jau seniai užfiksuoti "Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme") ir pradėjus keistis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis.

Galbūt galėtų būti numatyta prievolė patikrinti duomenis techninės apžiūros metu keičiantis savininkams. Tik realizavus šiuos sprendimus būtų galima atsekti, kada ir kaip kito rida, kas už tai yra atsakingas, o pirkėjas ir pardavėjas turėtų galimybę išsiaiškinti visus ginčytinus klausimus drauge. Kol kas "Transeksta" gali rekomenduoti, žinant identifikacinį numerį, patikrinti automobilio techninės būklės istoriją ir fiksuotą ridą TAIS duomenų bazėje ir taip išvengti nusivylimo, įsigijus lūkesčių neatitinkančią mašiną.

Nuobaudos galioja seniai

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (BK) tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už transporto priemonės ridos suklastojimą (už tai numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Privalomosios techninės apžiūros (TA) kontrolieriai Centralizuotoje duomenų bazėje pažymi kiekvienos atvykusios transporto priemonės ridą.

Įtarus pastarosios klastotę, gali būti kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl transporto priemonės techninės ekspertizės (TE) skyrimo. Tokį sprendimą priima ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, jei būtinas specialus tyrimas galimos nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

Be to, jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje galioja nuostata, kad Kelių transporto priemonių registre (KTPR) žymima ir transporto priemonės rida (kilometrais) jos pardavimo, perleidimo ar identifikavimo metu. Nuo 2015 m. spalio 26 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti motorinės transporto priemonės ridą – odometro rodmenis yra privaloma. Ministerijos specialistai taip pat pažymi, kad asmenys, įsigyjantys automobilį ir abejojantys, ar pardavėjas nurodo tikslius odometro rodmenis, gali juos patikrinti Lietuvos TA įmonių asociacijos "Transekst" interneto svetainėje www.vta.lt, žinant transporto priemonės identifikavimo (VIN) kodą ir registracijos dokumento numerį, galima peržiūrėti TA istoriją ir ridą TA metu.

57 metų šiauliečio paslaugomis naudojosi automobilių pardavėjai iš visos Lietuvos, antradienį pranešė Šiaulių apskrities policija.

Vyro paslaugomis besinaudojusiems prekeiviams, pareigūnų teigimu, taip pat gresia atsakomybė.

Policijos duomenimis, vyras į policijos akiratį pateko, nes neturėdamas leidimo prekiavo naudotais automobiliais. Siekdami nustatyti šios veiklos apimtis, kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kartu su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija pradėjo patikrinimą. Paaiškėjo, kad vyras ne tik be leidimo vertėsi prekyba,  automobilių elektros instaliacijos remontu, bet ir automobiliais prekiaujantiems asmenims padėdavo nuslėpti parduodamų transporto priemonių defektus ir tikrąją automobilių ridą.

Pasak policijos, vyras savo automobilį buvo pavertęs mobiliąja dirbtuve: jame buvo įranga ir prietaisai, reikalingi automobilių prekinei vertei pakelti. Įtariama, kad šiaulietis parduodamo automobilio ridos rodmenis, prekeivių pageidavimu, atsukdavo dešimtimis ar net šimtais tūkstančių kilometrų, kas pirkėjui sudarydavo iliuziją, jog automobilis buvo eksploatuotas neintensyviai.

Esant poreikiui, naudodamasis programavimo įranga, vyras užmaskuodavo ir kai kuriuos automobilių defektus: indikatoriai, pavyzdžiui, neberodydavo apsaugos pagalvių trūkumo.

Tokia paslauga tarp automobiliais prekiaujančių asmenų, policijos teigimu, buvo labai paklausi, nes ji kainuodavo daug pigiau negu pačių defektų šalinimas.

Įtariama, kad tokia neteisėta veika šiaulietis užsiėmė ne vienerius metus. Liepos 2-ąją vyras buvo sulaikytas vienoje automobilių pardavimo aikštelėje, jam pareikšti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla ir transporto priemonės ridos klastojimo.

Šiaulių policija teigia, kad įtariamųjų ratas šioje baudžiamojoje byloje plėsis, nes baudžiamoji atsakomybė laukia ir tų, kas, naudodamasis šiauliečio paslaugomis, sumažino automobilio ridą ar nuslėpė jo defektus ir taip apgavo automobilių pirkėjus.

Iš viso internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 277 žmonės. Jų buvo klausiama, kiek kilometrų per metus nuvažiuoja automobiliu, o atsakydami jie turėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų: iki 10 tūkst., 10-20 tūkst., 20-30 tūkst. arba virš 30 tūkst.

Apklausa atskleidė įdomų dalyką. Nors Lietuvoje bene du trečdalius parko sudaro dyzeliniai automobiliai, respondentai teigė važiuojantys palyginti mažai kilometrų – trys penktadaliai per metus įveikia mažiau nei 20 tūkst. Tai keista, nes per metus nuvažiuojant tik tiek kilometrų, ekonomiškai tikslingiau yra naudoti benzinu varomą automobilį – jiems nereikia tokių galingų akumuliatorių, keisti pakaitinimo žvakių, degalų filtro, o ir patys varikliai neretai paprastesni, neturi turbokompresorių.

Apklausos respondentai dažniausiai rinkosi atsakymo variantą, kuriame pažymėta 10-20 tūkst. metinė rida – tiek kasmet nuvažiuojantys teigė 39 proc. vairuotojų. Dar 19 proc. rinkosi variantą „Iki 10 tūkst. km“. 20-30 tūkst. km per metus įveikiantys nurodė 23 proc. apklaustųjų, daugiau nei 30 tūkst. – 19 proc. Kokias išvadas galima daryti iš tokių atsakymų?

Visų pirma, keistai didelis mažai važiuojančių vairuotojų skaičius. Tokia rida gali būti pateisinama išskirtiniam, projektiniam automobiliui, kuris išvažiuoja ne kiekvieną dieną, o žieminių padangų neretai išvis neturi. Tačiau žmonių, kuriems toks automobilis būtų vienintelė transporto priemonė, yra labai mažai – paprastai turimas ir kasdieniams reikalams skirtas „daily car“.

Kitas variantas – antrieji šeimos automobiliai. Jeigu pagrindinis kiekvienais metais įveikia bent 20 tūkstančių kilometrų, tai antrasis, dažnu atveju naudojamas tik vieno šeimos nario kelionėms mieste, po 10 metų eksploatacijos išties gali būti parduotas kaip važiavęs tik į bažnyčią ir atgal. Trečias variantas – kai kurios šeimos išties nuvažiuoja nedaug kilometrų savo turimu automobiliu. Jeigu jos daug keliauja, gyvena centrinėje miesto dalyje, į darbą dažnai vaikšto pėstute, tokia rida yra visiškai normali.

Kad ir kokia bebūtų priežastis, tokia rida kai kuriems automobiliams nėra sveika. Jeigu 10 tūkst. km per metus nuvažiuoja benzininis modelis, tuomet viskas gerai. Tačiau dyzeliniams gali būti problemų – ypatingai jeigu automobilis modernesnis ir jame yra DPF filtras, kuris užsikiša iš jo išvalymui būtinos ilgesnės kelionės.

To nedarant, nepraeis nei 100 tūkstančių kilometrų, kai išmetimo sistemai reikės didelio ir brangiai kainuojančio remonto. Be to, važinėjant trumpais atstumais kur kas greičiau išsikrauna akumuliatorius – benzininiam automobiliui tą pajusti sunkiau, tačiau dyzelinio užkūrimui galios, ypatingai šaltuoju sezonu, reikia daug daugiau. Nenustebkite, jeigu 10 tūkst. km per metus įveikiančio dyzelinio automobilio akumuliatorių teks keisti kas 2-3 metus, o kiekvieną žiemą prie didesnių šalčių teks naudotis viešuoju transportu.