Kūrėjai iš savo kūrybinės veiklos gauna turtinę naudą, užtikrinančią tolesnes investicijas į kūrybą ir jos sklaidą, skatinančią kultūros įvairovę ir kūrybinių industrijų plėtrą. Meno kūrėjams ir kūrybinėms industrijoms svarbu, kad jų intelektinės nuosavybės teisės būtų efektyviai įgyvendinamos ir ginamos. Kaip rodo praktika, esamos teisių gynimo priemonės yra nepakankamos – civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos neužtikrina operatyvios ir veiksmingos autorių teisių apsaugos skaitmeninėje aplinkoje.
„Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos sudarys sąlygas sustiprinti ir paspartinti intelektinės nuosavybės apginamumą“, – sako kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Kūrėjai, jų įgalioti asmenys ar kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos savo pažeistas teises, neteismine tvarka galės kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK), prašydami taikyti privalomus nurodymus tarpininkams. Pavyzdžiui, prašyti, kad interneto prieigos ir mokėjimo paslaugų tiekėjai blokuotų kūrinių prieigą internete, jeigu būtų nustatyta, kad autorių teise saugomas turinys neteisėtai viešai skelbiamas ar prieinamas“
Nurodymus LRTK galės taikyti tik nustačiusi, kad išnaudoti visi neteisminiai autorių teisių gynimo būdai ir gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.
Įstatymo projekte sprendžiamas ir 25 procentų nuo surinkto kompensacinio atlyginimo už tuščią laikmeną paskirstymo klausimas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą minėta kompensacinio atlyginimo dalis buvo skiriama Kultūros ministerijos administruojamoms kūrybinės veiklos ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.
Dabar siūloma surinktų lėšų penktadalį skirti LRTK papildomoms funkcijoms vykdyti, likusią dalį paskirstyti lygiomis dalimis autorių teisių organizacijoms naujų teisių gynimo priemonių įgyvendinimui, kitą pusę skirti autorių teisių ir gretutinių teisių programai, kurios administravimas dar šiais metais turėtų būti perduotas Lietuvos kultūros tarybai.
