Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Gromovas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Palei Ukrainos valstybinę sieną dislokuoti šeši Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų batalionai. Gautomis žiniomis, Rusija tebededa pastangas įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą. Preliminariais duomenimis, apie 13 tūkst. dabar tarnaujančių ir buvusių Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų dalinių kariškių, taip pat OMON`o pareigūnų pasirašė sutikimą dalyvauti kare prieš Ukrainą“, – sakė O. Gromovas.

Anot Ukrainos kariškio, baltarusiams svarbiausia motyvacija yra materialus atlygis už dalyvavimą kare, kadangi „okupantų veiksmuose nėra jokio ideologinio pamato ir niekas netiki denacifikacija“.

Anksčiau Baltarusija dar savaitei pratęsė savo teritorijoje vykstančias karines pratybas.

Apie tai ketvirtadienį paskelbė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Rusijos ir Baltarusijos kariai paskutinį kartą bendrose pratybose dalyvavo prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą – tada abiejų šalių kariai treniravosi Baltarusijoje. Tačiau pratybos „Vostok“ vyks Rusijos Tolimuosiuose rytuose. Jos prasidės rugpjūčio 30 d. iki tęsis iki rugsėjo 5-osios.

Autoritariškai valdoma Baltarusija yra svarbi Rusijos sąjungininkė. Vasario 24 d. pradėta Ukrainos invazija vykdoma ne tik iš Rusijos, tačiau ir iš Baltarusijos teritorijos.

„Vostok“ yra vienos didžiausių Rusijoje vykdomų karinių pratybų. Pavyzdžiui, 2018 m. jose dalyvavo beveik 300 tūkst. karių iš Rusijos, Mongolijos ir Kinijos.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, naujausios pratybos esą nesusijusios su „karine operacija“ Ukrainoje. Tikslus jose dalyvausiančių Rusijos karių skaičius kol kas neaiškus.

Taip tikino Razumkovo centro karinės programos direktorius Nikolajus Sungurovskis.

„Kol kas nėra politinės valios siųsti Baltarusijos armiją. A. Lukašenka ir toliau išsisukinėja. Jo pagrindinis tikslas – užtikrinti savo režimo ir savo gyvybės saugumą. Tam jis naudoja bet kokias priemones“, – pažymėjo ekspertas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusijos pasienyje su Ukraina buvo suburti septyni batalionai ir tikrinamas jų kovinis pasirengimas.

„Baltarusijos kariškiai nenori dalyvauti kare prieš Ukrainą... Jų pačių duomenimis, galimą operaciją prieš mūsų šalį neigiamai vertina daugiau nei 60 proc. baltarusių“, – sakė A. Arestovičius.

Jo nuomone, net jei baltarusiai ir bus priversti dalyvauti kare prieš Ukrainą, „čia nedemonstruos karinio meistriškumo pavyzdžių“.

„Arba jie liks neutralūs, arba labai blogai kovos, arba išvis pereis į mūsų pusę“, – spėjo prezidentūros vadovo patarėjas.

Pasak jo, A. Lukašenka yra bene pažeidžiamiausioje padėtyje nuo pat 1994 metų. Jeigu vidaus politikos atžvilgiu represijos leidžia jam suvaldyti situaciją ir valdyti šalį, bet išorėje jo pozicija niekada nebuvo tokia pažeidžiama atsižvelgiant ir į ekonominę situaciją.

Jis neturi „finsinės pagalvės“, kuri galėtų padėti atremti sankcijas. Matant, kad Vakarams labai operatyviai pavyko užšaldyti Rusijos disponuojamus stabilumo įrankius.

„A. Lukašenkos sprendimo priėmimas, ar baltarusių kariai fiziškai įsitrauks į invaziją Ukrainoje priklausys nuo to, kokios naudos jis galės išreikalauti iš Kremliaus. Mes matėme daug kartų, kad A. Lukašenka moka sulaukti „avansinio apmokėjimo“ ir net neužtikrinti to įsipareigojimo, kurį priima. Balansuodamas tarp įsipareigojimų jis sugebėdavo kartais net padvigubinti finansinius srautus. Tačiau dabar situacija yra kitokia. Vienintelis šaltinis, į kurį jis gali atsiremti, yra Kremlius. Ta kaina, kurios A. Lukašenka prašys iš Kremliaus, bus tikrai aukšta, nes tyrimai rodo, kad baltarusiai pasisako prieš karių įsitraukimą į karą Ukrainoje“, – pasakojo M. Milta.

Tik trys procentai baltarusių pasisako už karių siuntimą į Ukrainą. Pasak pašnekovo, jei baltarusių kariai dalyvaus invazijoje, jų moralinė būklė ir aprūpinimas bus dar prastesnis negu Rusijos karių, nes suma tam siekia vos 350 milijonų per metus. Tai yra triskart mažesnė suma nei Lietuva išleidžia gynybai.

Todėl A. Lukašenka nori užsitikrinti, kad Kremlius prie to prididės ne tik finansiškai. bet ir kalbant apie galimus politinius pakitimus ar vidaus politikos destabilizavimą.

„800 žmonių vasario mėnesį buvo sulaikyti vien Minske, nes žmonės pasisakydavo prieš Baltarusijos vaidmenį šiame kare. Tai paskatino žmones išeiti į gatves. Ne referendumas dėl konstitucijos pataisų, o būtent Kremliaus vaidmuo dabartiniame kare Ukrainoje“, – pabrėžė M. Milta.

Tačiau jis pridūrė, kad Baltarusijos – artimos Rusijos sąjungininkės – pajėgos nedalyvaus puolime Ukrainoje. Jo žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Šeštą Rusijos invazijos į Ukrainą dieną A. Lukašenka per savo saugumo tarybos posėdį sakė, kad saugoti pietinių rajonų nusiųs penkias taktines kovos grupes.

Šiose grupėse bus šimtai karių, aprūpintų šarvuotosiomis transporto priemonėmis ir artilerija.

Sraigtasparniai ir karo lėktuvai jau saugo pietinę sieną, per posėdį informavo  A. Lukašenka.

Aiškindamas savo sprendimą nesiųsti karių į pačią Ukrainą, jis pasakė: „Tai ne mūsų darbas.“

A. Lukašenka taip pat sakė, kad siunčia karių į šalies vakarus, prie sienos su Lenkija.

„Jokiomis aplinkybėmis negalime leisti NATO pajėgų invazijos į Baltarusijos teritoriją ar menkiausios operacijos mūsų teritorijoje“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę A. Lukašenka leido Rusijos pajėgoms naudotis Baltarusijos teritorija įsiveržimui į Ukrainą iš šiaurės.

Pirmadienį valdžia paskelbė, kad per ankstesnę dieną vykusį referendumą šaliai leista priimti nuolatiniam dislokavimui branduolinių ginklų ir Rusijos pajėgų. Tai reformų paketo, taip pat pratęsiančio A. Lukašenkos valdymą, dalis.

A. Lukašenka sakė paprašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino papildomų rusiškų priešlėktuvinių raketų S-400, kad jos būtų dislokuotos prie vakarinės sienos. Kažkiek šių raketų jau dislokuota prie pietinės sienos su Ukraina.

Ukrainos gynybos ministerija naktį į trečiadienį pareiškė, kad baiminasi išpuolio iš Baltarusijos.

„Baltarusijos kariams buvo paskelbtas aukštas parengties režimas ir jie sutelkti arčiausiai sienos su Ukraina esančiose srityse“, – sakoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

Antradienio dieną Ukrainos žvalgyba pastebėjo orlaivių „reikšmingą veiklą“ pasienio zonoje, ten buvo pastebėtos transporto priemonių vilkstinės, gabenusios maistą ir amuniciją, sakoma pranešime.

Atsižvelgiant į šiuos judėjimus, Baltarusija „greičiausiai ateityje galėtų paremti Rusijos įsibrovėlius Rusijos ir Ukrainos kare“, perspėjo Gynybos ministerija.

„Raketų atakos prieš karinius ir civilius taikinius“ Ukrainoje „sistemingai“ buvo leidžiamos iš Baltarusijos teritorijos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, pridūrė ministerija.

Tačiau artimos Rusijos sąjungininkės Baltarusijos pajėgos nedalyvaus puolime prieš Ukrainą, pridūrė jis.

Šeštąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną A. Lukašenka saugumo tarybos posėdyje pranešė, kad pietinės sienos apsaugai siųs penkias taktines kovines grupes. Ja sudarys šimtai karių, aprūpintų šarvuočiais ir artilerija.

Sraigtasparniai ir karo lėktuvai jau saugo pietinę sieną, sakė jis posėdyje.

Aiškindamas savo sprendimą nesiųsti karių į pačią Ukrainą, jis sakė: „Tai ne mūsų darbas“.

A. Lukašenka taip pat sakė, kad siunčia karius į vakarus, prie šalies sienos su Lenkija.

„Jokiu būdu neturime leisti NATO pajėgų įsiveržimo į Baltarusijos teritoriją, nė mažiausios operacijos mūsų teritorijoje“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę A. Lukašenka leido Rusijos kariuomenei pasinaudoti Baltarusijos teritorija įsiveržimui į Ukrainą iš šiaurės.

A. Lukašenka sakė, kad paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino papildomų Rusijos priešlėktuvinių raketų S-400, kad galėtų jas dislokuoti prie savo vakarinės sienos. Kai kurios jų jau yra dislokuotos prie pietinės sienos su Ukraina.

„Baltarusijos kariuomenė įžengė į Černihivo sritį. Šią informaciją patvirtino teritorinių gynybos pajėgų „Šiaurė“ atstovas Vitalijus Kyrylovas“, – nurodoma Ukrainos Aukščiausiosios Rados paskyroje tviteryje.

Tuo metu autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį sakė, kad jo šalies pajėgos kare Ukrainoje nedalyvavo ir nedalyvaus. Anot jo, šį faktą pripažino net Jungtinės Valstijos.

„Amerikiečiai pripažino: nematome, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos dalyvautų šioje operacijoje. Dar daugiau, nematome, kad baltarusių kariuomenė ruoštųsi šiai operacijai“, – A. Lukešenkos pareiškimą citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Jis apkaltino baltarusių opozicija skleidžiant gandus, kad Minsko režimo pajėgos bus pasiųstos į Ukrainos teritoriją.

„Jokių sprendimų aš nepriėmiau. Ir be mano sprendimo tie daliniai netgi negali būti išvesti iš kareivinių“, – teigė A. Lukašenka.

Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos susitarimo projekte, kuriam pritarė Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, sakoma, kad baltarusių kariai teiks „humanitarinę pagalbą“ gyventojams ne kovų zonose.

Rusija karinę kampaniją Sirijoje vykdo nuo 2015 metų ir drauge su Iranu padėjo Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybei po niokojamo pilietinio karo atgauti beveik visos šalies kontrolę.

Planai dislokuoti Sirijoje baltarusių karių atspindi vis glaudesnius Baltarusijos ir Rusijos ryšius gynybos srityje.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija didelėms bendroms pratyboms perkėlė į Baltarusiją savo karių iš Sibiro ir Tolimųjų Rytų. Tai dar labiau padidino Rusijos pajėgas prie Ukrainos ir pakurstė Vakarų nuogąstavimus dėl galimos invazijos į šią šalį.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ragino stiprinti ryšius su Maskva gynybos srityje ir neseniai pasiūlė Baltarusijoje dislokuoti rusų branduolinių ginklų.

Vakarams dėl susidorojimo su opozicija Baltarusijoje paskelbus sankcijų Minskui, A. Lukašenka vis labiau kliaujasi Kremliaus politine ir finansine parama.

„Planuojama, kad po dalyvavimo pratybose karinės vadovybės ir kariai į nuolatines dislokacijos vietas sugrįš iki spalio vidurio“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Penktadienį prasidėję mokymai vyks iki rugsėjo 16-osios dienos devyniuose Rusijos poligonuose, Baltijos jūros vandenyse, taip pat penkiuose poligonuose Baltarusijoje.

Rusų Gynybos ministerijos duomenimis, pratybose be maždaug 200 tūkst. karių dalyvauja apie 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 vienetų karinės technikos, įskaitant 290 tankų, 240 pabūklų ir iki 15 laivų.

Maskva anksčiau patvirtino, kad į Baltarusiją dalyvauti pratybose buvo išsiųsta apie 2,5 tūkst. Rusijos karių.

Lygiagrečiai su „Zapad“ Arktyje prasidėjo plataus masto Rusijos Šiaurės laivyno manevrai. Juose dalyvauja apie 50 laivų, 120 lėktuvų bei sraigtasparnių ir maždaug 8 tūkst. karių.

Trečiadienį rusų kariuomenė pranešė, kad Kurilų salose prasidėjo mokymai dalyvaujant daugiau kaip 500 karių, taip pat tankams ir artilerijai.

Karius pagyrė A. Lukašenka

Stebėdamas didžiules bendras Baltarusijos bei Rusijos karines pratybas, nerimą sukėlusias ne vienai Europos Sąjungos narei, Aliaksandras Lukašenka pagyrė savo šalies ir rusų karių pasirengimą ginti abi valstybes.

Kalbėdamas poligone netoli Baranovičių miesto, esančio vakarinėje Baltarusijos dalyje, A. Lukašenka sakė, kad abi valstybės yra pasirengusios atremti Vakarų „hibridinę agresiją“.

„Jūsų veiksmai šių pratybų metu gyvai patvirtino aukštą mūsų šalių kariuomenių ir Baltarusijos žmonių pasirengimą bendrai užtikrinti suverenumą bei nepriklausomybę“, – kalbėjo karinę uniformą vilkintis A. Lukašenka, pridurdamas, kad pratybose dalyvavo ir kariai iš Kazachstano.

Tuo metu Lenkija prie rytinės savo sienos įvedė nepaprastąją padėtį. Tokios priemonės lenkai ėmėsi pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo.