Jis taip pat tvirtino, jog bus siekiama sutarimo 2 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo gynybai „grindų“ šalims narėms.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – sakė NATO vadovas.
„Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo BVP riba turėtų būti ne lubos, o grindys – minimalios išlaidos gynybai“, – pridūrė jis.
Jis pažymi, kad NATO jau reikšmingai sustiprino buvimą rytiniame aljanso sparne, tačiau sako, kad „nuolat svarstome, ką dar galėtumėme padaryti“.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – tvirtino J. Stoltenbergas.
Tarsis dėl Ukrainos vaidmens NATO
NATO vadovas taip pat tikisi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus susitarta „dėl naujų žingsnių ir priemonių“ remiant Ukrainą.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai ir, tikiuosi, susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su aljansu. Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą“, – kalbėjo jis.
NATO vadovas kartoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš metus pradėjęs invaziją į Ukrainą padarė „dvi dideles strategines klaidas“.
„Jis visiškai neįvertino ukrainiečių drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir vadovybės ryžto, tačiau jis taip visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Jis taip pat gyrė Lietuvą, kaip vieną nuosekliausių ir didžiausių Ukrainos rėmėjų.
„Jūs daugelį metų tai darėte, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į BVP, Lietuva yra tarp daugiausiai paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Tai darome, kad pasiųstume žinią Putinui: mūšio lauke nelaimės, turi tai suprasti, sėsti prie derybų stalo ir pripažinti Ukrainą kaip suverenią, nepriklausoma valstybę ir ją palikti. Prezidentas Putinas pradėjo karą, prezidentas Putinas turi ir baigti karą išvesdamas karius“, – kalbėjo aljanso generalinis sekretorius.
Perspėjo Kiniją
Interviu jis pakartojo prieš kelias dienas išreikštus nuogąstavimus, kad Kinija gali tiekti mirtiną ginkluotę Rusijai, nors, pasak jo, kol kas ženklų, kad tai vyktų, nėra.
„Tačiau matėme tam tikrų ženklų, kad jie gali svarstyti ir galbūt tai planuoja. Žinoma, NATO sąjungininkų žinia – Kinija neturėtų to daryti, tai tik dar labiau padidins eskalaciją. Ir, žinoma, Kinija neturėtų remti neteisėto Rusijos karo prieš Ukrainą, ji – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, todėl neturėtų pažeidinėti pagrindinių JT chartijoje įtvirtintų pagarbos kaimynui principų“, – perspėjo J. Stoltenbergas.
Klausiamas, ar NATO dar mato Baltarusiją kaip savarankišką valstybę, jis tvirtino, kad aljansas stebi vis didesnę jos karinę integraciją su Rusija, bet, anot jo, „dar nematėme visiško šalių susivienijimo“. Jis priminė, kad Baltarusija buvo ir yra Rusijos pradėto karo platforma, leidusi iš savo teritorijos vykdyti invaziją, toliau leidžia rusams rengti oro atakas prieš Ukrainą.
Vakarų parama lems būsimas derybas po karo
Anot jo, NATO tikslas yra „užtikrinti, kad Ukrainai suteiktumėme pajėgų ir jai reikalingos jėgos, kad galėtų nugalėti ir išstumti rusų įsibrovėlius“.
J. Stoltenbergas pripažino, kad galiausiai karas vis tiek „privalės baigtis prie derybų stalo“, tačiau karo eiga ir parama Ukrainai lems šių derybų sąlygas: „Tai, kas vyks prie derybų stalo, neatsiejama nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Jei norime taikių sprendimų Ukrainai, geriausias būdas – teikti karinę paramą. Tada Ukraina spręs, kokios sąlygos jai priimtinos“.
Jis sako, kad aljansas mato Rusijos puolamąsias operacijas, ypač aplink strategiškai svarbų Bachmuto miestą, o Rusija „meta karius prieš Ukrainos gynybos linijas, kaip nematėme nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų“.
„Matome, kad Rusija nuolat ruošiasi dar didesniam karui, naujoms puolimo operacijoms: mobilizuoja daugiau karių, įsigyja daugiau ginklų, didina jų gamybą, siunčia daugiau šaudmenų ir vis daugiau ir daugiau ginklų. Taip pat matome, kaip mezga ryšius su kitais autoritariniais režimais, pavyzdžiui, Iranu, Šiaurės Korėja“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Lietuva prašo HIMARS, sraitgasparnių
Šią savaitę Varšuvoje dalyvavęs bendrame Bukarešto devyneto susitikime su J. Stoltenbergu ir JAV prezidentu ir Joe Bidenu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasiūlęs, kad aljansas regione dislokuotų kovinius sraigtasparnius, HIMARS raketų sistemas.
NATO šalys 2014-aisiais yra sutarusios dėl 2 proc. BVP gynybai siekiamybės. J. Stoltenbergas praėjusią savaitę NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje išreiškė lūkestį, kad ši riba taps „apatine riba arba minimumu“. Šio tikslo įtvirtinimo Vilniaus viršūnių susitikime liepą siekia Lietuva bei kai kurios kitos NATO partnerės.
Lietuva taip pat tikisi, kad būsimajame Aljanso šalių lyderių susitikime kaip pilnateisės narės dalyvaus Suomija ir Švedija, nors pastarosios narystę kol kas blokuoja Turkija, taip pat pasiūlyti nuo Rusijos karinės invazijos besiginančiai Ukrainai konkrečių žingsnių siekiant NATO narystės.
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių.
Susitikime turėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Toks susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
