„Debunk.org“ kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tyrėjais nustatė galimus dirbtinio turinio matomumo didinimo atvejus socialiniame tinkle „Facebook“, dėl kurių buvo imituojamos kandidato į Vilniaus miesto merus Petro Gražulio įrašų socialinės interakcijos, taip sukuriant tikrovės neatitinkantį politiko palaikymo ir populiarumo įspūdį.

Interakcijų socialiniuose tinkluose autentiškumas vertinimas konversijos piltuvėlio principu. Nuo viso peržiūrų kiekio, maždaug 2–7 proc. vartotojų komentuoja, dalijasi, ir/arba spaudžia „patinka“. Todėl atvejis, kai peržiūrų skaičius yra mažesnis už interakcijų, nėra logiškai įmanomas, nebent naudojamos manipuliavimo platformomis technikos.

P. Gražulio atveju, rinkimų agitacijos laikotarpiu į asmeninę kandidato „Facebook“ paskyrą įkelti 56 vaizdo įrašai. 49 atvejais soc. interakcijų skaičius yra didesnis nei peržiūrų, kas nebūtų įmanoma be manipuliacinių priemonių. Minimi 49 vaizdo įrašai iš viso surinko 26141 soc. interakcijų ir tik 2823 peržiūrų. Tai panašu į nesėkmingą bandymą didinti matomą, tačiau pats potencialaus manipuliavimo atvejo faktas kelia didelį susirūpinimą.

Pavyzdžiui, P. Gražulio „Facebook“ paskyroje 2023 m. sausio 19 d. paskelbtas įrašas „Atsižvelgiau į žmonių siūlymus, papildžiau skydelį dar vienu lipduku, už Lietuvą BE konservų“ turi vos 93 peržiūras, tačiau yra surinkęs net 425 „patinka“ paspaudimus ir 56 komentarus. Pažymėtina, kad socialinio tinklo „Facebook“ peržiūros skaičiuojamos praėjus 3 sekundėms nuo vaizdo įrašo peržiūros pradžios, todėl gerokai didesnis interakcijų skaičius, lyginant su peržiūrų skaičiumi, rodo neautentišką veiką socialiniame tinkle. Tai gali būti bandymas manipuliuoti platformos algoritmu, siekiant, kad turinį pamatytų kuo daugiau žmonių. Panašūs atvejai nustatyti ir kituose kandidato į Vilniaus miesto mero postą įrašuose:

2023 01 19 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje: 425 reakcijos, 56 komentarai, ir tik 93 peržiūros.

2023 01 14 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje, 1,3 tūkst. interakcijų, 221 komentarų ir tik 466 peržiūros.

2023 01 23 Vaizdo įrašas P.Gražulio Facebook paskyroje, 423 reakcijos, 40 komentarų ir tik 234 peržiūrų.

„Manipuliacijos socialiniais tinklais naudojimas rinkiminių kampanijų metu yra pavojingas, nes jų pagalba sukuriama iliuzija, kad konkretūs politikai ar partijos sulaukia didelio palaikymo. Tokiu būdu paveikiama viešoji nuomonė, daroma įtaka žmonių apsisprendimams ir tai turi tiesioginį poveikį rinkimų rezultatams“, – sakė „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

Nagrinėjamu atveju, nustačius galimą botų panaudojimą siekiant daryti įtaką socialiniame tinkle „Facebook“ skleidžiamų įrašų populiarumui ir sklaidai, pažeidžiami pamatiniai, įstatymais reglamentuojami rinkimų principai: skaidrumas, teisingumas, sąžiningumas ir sąžininga konkurencija.

„Rinkėjai turi žinoti, kad kandidatai, siekdami išpopuliarinti savo įrašus, gali panaudoti neteisėtas soc. medijų platformų manipuliavimo priemones. Be to, kandidato skleidžiama politinė agitacija turi atitikti tikrovę, kadangi tai gali turėti įtakos rinkėjų pasirinkimui. Šiuo atveju, iškreipiant socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų įrašų rodiklius, sukuriamas didesnio palaikymo įspūdis, kuris gali suklaidinti neapsisprendusius piliečius“, – sakė V. Daukšas.

„Baltosios pirštinės kiekvienuose rinkimuose fiksuoja vis daugiau politinės agitacijos pažeidimų internetinėje erdvėje. Nors apskritai identifikuoti agitacijos pažeidimus ir taikyti už juos teisinę atsakomybę įmanoma, galimybės operatyviai nustatyti ir įrodyti būtent tokius atvejus, kai dirbtinai padidinamas įrašų matomumas socialiniuose tinkluose, ribotos. Tokių technologijų naudojimas rinkimų agitacijoje fiksuojamas pirmą kartą, tikėtina, kad panašių atvejų, gal net didesniais mastais, gali pasitaikyti ir ateityje. Tai kelia didžiulę grėsmę rinkimų skaidrumui ir sąžiningai kandidatų konkurencijai. Dabartiniame teisiniame reguliavime nėra instrumentų, kurių pagrindu būtų galima idetinfikuoti tokius pažeidimus bei taikyti atsakomybę už tai atsakingiems asmenims.“ – teigė organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Laimonas Petreikis.

Nors šiuo metu socialinių tinklų botų naudojimas rinkiminei agitacijai socialiniuose tinkluose nėra atskirai reglamentuotas, manipuliavimo interneto platforma sąvoką, tokios veiklos draudimą ir už tai taikomas sankcijas planuojama įtraukti į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą, taip suteikiant minėtoms veikoms didesnę reikšmę. Tai taip pat taptų svarbiais žingsniais artėjant 2024 m. prezidento, Europos parlamento ir Seimo rinkimams.

Teikdamos skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, „Baltosios pirštinės“ ir „Debunk.org“ siekia paraginti institucijas imtis visų prieinamų teisinių priemonių, o jų nesant – užtikrinti jų atsiradimą inicijuojant teisės aktų pakeitimus, kad ateityje manipuliavimas interneto platforma dirbtinai didinant turinio matomumą būtų užkardytas, o atsakingi subjektai – patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Vaizdo įrašas:

„Tai fiksavo mūsų stebėtojai, turime nuotraukas, įrodymus. Atsižvelgę į tą informaciją išsiuntėme mobiliuosius stebėtojus stebėti ten balsų skaičiavimo“, – BNS sakė „Baltųjų pirštinių“ vadovas Laimonas Petreikis.

Anot jo, kol kas nežinia, kiek panaudota neantspauduotų biuletenių. „Baltųjų pirštinių“ atstovai tokius fiksavo kelis.

„Ten esant mūsų stebėtojams skaičiuojant balsus paaiškės, kiek tų biuletenių įmesta neantspauduotų“, – teigė L. Petreikis.

Informacija apie galimą rinkimų tvarkos pažeidimą perduota tiek Šalčininkų rinkimų apygardos komisijai, tiek Vyriausiajai rinkimų komisijai.

„Baltųjų pirštinių“ atstovai pranešė, kad Vilniuje galėjo būti organizuotas neteisėtas rinkėjų pavėžėjimas.

Iki 19 val. ši organizacija gavo informacijos 323 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus: 189 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 134 pranešimai gauti iš gyventojų.

Anot „Baltųjų pirštinių“, didžiąją gyventojų atsiųstų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie galimus politinės reklamos skelbimo pažeidimus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, tuo metu stebėtojai praneša apie netinkamą rinkimų apylinkių komisijų darbą – blogai užplombuotas balsadėžes, nenaudojamus duomenų apsaugai užtikrinti skirtus juodus lakštus ir kitas komisijų darbo klaidas.

Ten esant mūsų stebėtojams skaičiuojant balsus paaiškės, kiek tų biuletenių įmesta neantspauduotų.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus iš viso stebi beveik 300 „Baltųjų pirštinių“ stebėtojų. Jie iki 19 val. aplankė ir patikrino maždaug 400 apylinkių visoje Lietuvoje. Pusėje jų fiksuoti reikalavimų neatitikimai, kai kuriose – ir ne po vieną.

82 kartus pranešta apie netinkamai plombuotas balsadėžes, 68 kartus – apie nenaudojamus juodus duomenų apsaugos lakštus, daugiau nei 50 kartų fiksuoti su balsavimo kabinomis susiję pažeidimai (kabinos buvo su užuolaidėlėmis, rinkėjai nepagrįstai balsuoti ėjo po kelis į vieną kabiną), taip pat fiksuoti kiti pavieniai pažeidimai.

Sekmadienį Lietuva tiesiogiai renka merus ir savivaldybių tarybas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Kaip teigiama penktadienį išplatintame pranešime, maždaug pusė šių pranešimų yra susiję su rinkimine agitacija ir politine reklama.

„Didelė dalis pranešimų apie politinę agitaciją yra nepagrįsti. Manome, kad to priežastimi gali būti nepakankama komunikacija apie agitacijos laikotarpį. Nors informacija apie rinkimų agitacijos tvarką yra aktualiausia partijoms ir kandidatams, turime vis daugiau pilietiškų gyventojų, kuriems kyla klausimų, kas ir kada yra leidžiama“ – pranešime cituojamas organizacijos vadovas Laimonas Petreikis.

Didelė dalis pranešimų apie politinę agitaciją yra nepagrįsti. Manome, kad to priežastimi gali būti nepakankama komunikacija apie agitacijos laikotarpį.

Anot „Baltųjų pirštinių“, išankstinis balsavimas savivaldybėse praėjo „gan ramiai“. Teigiama, jog fiksuoti keli atvejai kai trūko biuletenių, strigo spausdintuvai, buvo brokuotų išorinių išankstinio balsavimo vokų.

Pranešime nurodoma, kad organizacija taip pat yra gavusi kelis pranešimus apie galimą rinkėjų papirkinėjimą Varėnos ir Švenčionių rajonuose.

Penktadienį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pradeda balsuoti rinkėjai namuose, taip pat paskutinę dieną vyksta balsavimas specialiuosiuose paštuose.

„Tiek specialiuose punktuose, tiek balsuojant namuose rizikos išlieka tos pačios – šiose vietose dažniausiai balsuoja labiau pažeidžiami asmenys, o tuo gali pasinaudoti rinkimus klastoti norintys asmenys, įskaitant kai kuriuos rinkimų komisijų narius“, – pastebi organizacija.

Pasak jos, policija šiemet nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo po „Baltųjų pirštinių“ pranešimų, dėl to, sakė M. Šaraitė, įžvelgiamos pozityvios tendencijos – nusižengimų kiekvienų rinkimų metu mažėja.

„Tendencija dėl grubių rinkimų pažeidimų tikrai yra pozityvi – tiek mūsų organizacijos, tiek institucijų statistika rodo, kad tų atvejų su kiekvienais rinkimais mažiau ir mažiau. Pagrindas būna nepasitvirtinę atvejai, kaip ir šių rinkimų metu“, – Eltai sakė M. Šaraitė.

Kalbėdama apie galimus balsų papirkimo atvejus, M. Šaraitė pažymėjo, kad nė vienas iš keliasdešimties gautų pranešimų dėl galimo rinkėjų papirkimo nepasitvirtino.

„Akivaizdu, kad ta informacija nepasitvirtinusi – bendradarbiavome su policija, bet panašu, kad pagrindimų nepakako ir galima tikėtis bei daryti prielaidą, kad realiai balsų papirkimas nevyko arba buvo pavieniai atvejai, kurių, deja, nepavyko įrodyti“, – kalbėjo „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

M. Šaraitė atkreipė dėmesį, kad daugiausia minėto tipo pranešimų gaunama iš kelių savivaldybių.

„Didžiojoje dalyje Lietuvos net gandų lygmenyje tokios informacijos dažniausiai net nebūna“, – Eltai sakė ji.

Tendencija dėl grubių rinkimų pažeidimų tikrai yra pozityvi – tiek mūsų organizacijos, tiek institucijų statistika rodo, kad tų atvejų su kiekvienais rinkimais mažiau ir mažiau.

Rinkimų stebėtojai susiduria su iššūkiais: komisijų nariai nenori priimti pastabų

„Baltųjų pirštinių“ vadovė neslėpė, kad rinkimų stebėtojai-savanoriai susiduria su įvairiais iššūkiais – sudėtinga bendrauti su kai kuriais komisijų nariais, pastarieji neatsižvelgia į pastabas.

„Mūsų stebėtojai teikia pastabas, o komisijos kartais yra įsitempusios ir kultūriškai nepasiruošusios priimti pastabas, draugiškai bendrauti. Žinoma, yra daugybė atvejų, kai tai pavyksta gražiai ir tvarkingai, bet vis tiek dažnai jaučiama įtampa“, – pripažino M. Šaraitė.

Kaip dažnus pažeidimus M. Šaraitė įvardijo balsadėžių neteisingą plombavimą, asmens duomenų apsaugos pažeidimus.

„Kartais tenka su apygarda kalbėti dėl apylinkės rinkimų komisijos darbo, nes vietoje kartais nepavyksta susikalbėti“, – tvirtino ji.

„Baltosios pirštinės“ teiks rekomendacijas VRK

Nors pasitvirtinusių pranešimų apie galimus rinkimų organizavimo ir balsavimo pažeidimus nuolat mažėja, M. Šaraitė teigė, kad „Baltosios pirštinės“ pateiks rekomendacijas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl siūlomų pakeitimų.

„Ką norėtume iškelti prioritetu, tai politinę reklamą ir jos reguliavimą, nes tikrai su tuo turime problemų – daugybė skundų, neaiškumai tiek su žodžio laisve, (...) tiek su trečiųjų asmenų reguliavimu. Labai svarbu su tuo dirbti, nes dideli skaičiai pranešimų yra susiję su politine reklama ir rinkimų komisijų darbu, kur žmonės yra biurokratijos spąstuose“, – pažymėjo M. Šaraitė.

Jos teigimu, rekomendacijos VRK ir kitoms institucijoms bus pateiktos kitą savaitę.

„Šiuo metu dėliojame turinį, nes mūsų pasiūlymai yra susiję su ta informacija, kurią surenka mūsų stebėtojai ir apie ką praneša piliečiai. Jeigu yra viena taisyklė, kurią tūkstančiai žmonių praneša ir jiems tai atrodo pažeidimas, tai galbūt tą taisyklę šiek tiek reikėtų pakoreguoti, kad tiek žmonių nepainiotų arba reikėtų pagalvoti apie papildomą tos taisyklės paaiškinimą“, – atkreipė dėmesį M. Šaraitė.

Organizacija „Baltosios pirštinės“ įsikūrė 2012 m. tarp pirmo ir antro Seimo rinkimų turo su tikslu užkardyti galimą rinkėjų balsų papirkimą.

Rinkimų apylinkėse dažniausiai pastebėtos netaisyklingai užplombuotos ar visai neužplombuotos balsadėžės, rinkimų komisijų nariai ne visada naudojo asmens duomenų apsaugą užtikrinantį rinkėjų sąrašo antdėklą, rinkėjai eidavo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų apylinkėse ir jų prieigose rasta agitacinės medžiagos, o viduje kartais nebuvo dėvimos asmens apsaugos priemonės.

Pirmojo turo klaida dėl balsavimo organizavimo saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, panašu, kad buvo ištaisyta, tačiau „Baltąsias pirštines“ pasiekė pranešimai dėl negalėjimo pasinaudoti rinkimų teise užsienyje. Dešimtys Australijos lietuvių kreipėsi, nes negavo biuletenių arba juos gavo per vėlai, kad nėra galimybių jų balsų laiku pristatyti į atsakingą užsienio atstovybę. Organizacijos teisininkai VRK pateikė grupinį skundą, siekiant, kad kitų rinkimų metu būtų atsižvelgta į Pasaulio lietuvių balsavimo problemas.

Rinkimų dieną piliečiai pranešė apie agitacijos draudimo pažeidimus. Dažniausiai pranešama apie skleidžiamą ar matomą politinę reklamą socialiniuose tinkluose, internetiniuose portaluose, taip pat rinkėjai kreipiasi dėl lauko reklamos stendų, kurie gali likti ir agitacijos draudimo metu.

„Baltųjų pirštinių“ komanda aktyviai konsultavo rinkėjus įvairiais klausimais –gauta beveik 100 skambučių. Rinkėjai teiravosi dėl F5 formos pildymo, agitacijos internetinėje erdvėje ir lauko stendų su politine reklama, balsavimo patekus į saviizoliaciją, savo rinkimų apylinkės adreso, buvo rinkėjų, nežinojusių, kad jų apygardoje nėra antrojo rinkimų turo.

Palyginus pranešimų apie galimus pažeidimus skaičius su pirmuoju rinkimų turu, galima daryti išvadą, kad rinkimai įvyko skaidriai ir sklandžiai. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų ataskaitos rodo, kad antrajame ture galimų pažeidimų fiksuojama tik kas penktoje apylinkėje. Pirmojo turo metu problemų rasta kas trečioje apylinkėje.

Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ yra pirmoji ir vienintelė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje, siekianti užtikrinti skaidrius rinkimus bei stiprinti pilietinę visuomenę.

Pasak M. Šaraitės, daugiausia pranešimų apie rinkėjų pavėžėjimą balsuoti ir galimą papirkimą fiksuojama Švenčionių ir Vilniaus rajonuose.

„Buvo keli atvejai apie galimą papirkimą ir pavėžėjimą. Vienu atveju prieš (veiksmą – ELTA) perdavėme informaciją, kitu atveju mūsų stebėtojai kelis kartus susisiekė su policija“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė M. Šaraitė.

Jos teigimu, daugiausia pranešimų apie rinkėjų galimą papirkimą ar pavėžėjimą gaunama iš Švenčionių ir Vilniaus rajonuose dirbančių savanorių. Gaunama pranešimų ir apie kitus nusižengimus.

„Pastebima, kad komisijų nariai ne visada pasako visą instrukciją – kartais rinkėjai supainioja, kur įdėti biuletenį, į kurį vokelį, kaip juos užklijuoti (...) ir, žinoma, kiti smulkesni dalykai – po kelis rinkėjus einama į kabiną, neteisingai dėvimos apsaugos priemonės“, – teigė „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

M. Šaraitė taip pat sakė, kad iniciatyvos savanoriai stebėjo ir specialiuosius balsavimo punktus.

„Kartojasi panašūs dalykai. Kas yra šiek tiek grubiau, tai pažeidžiamas rinkėjų balsavimo slaptumas – žiūrima, kaip jie pildo biuletenius, senyvo amžiaus ar negalią turintiems žmonėms dažnai komisijos nepasako visos instrukcijos ar padeda jiems sudėti biuletenį į vokelį ir atlikti kitus balsavimo veiksmus, kas taip pat nėra leistina“, – akcentavo M. Šaraitė.

Pasak jos, nebuvo aiškiai iškomunikuota, kas gali balsuoti saviizoliacijoje esantiems žmonėms balsuoti skirtuose punktuose.

„Buvo nusiskundimų, kad žmonės laukė eilėje ir pakeliui išsiaiškino, kad jie visgi negalės ten balsuoti“, – sakė M. Šaraitė.

Savanoriai susiduria su nemaloniu komisijos narių elgesiu, spaudimu

Kalbėdama apie rinkimų stebėtojų-savanorių darbą, M. Šaraitė neslėpė, kad jie kartais sulaukia spaudimo, grasinimų. Ji kalbėjo ir apie vieną konkretų atvejį.

„Komisijos narė buvo po naktinės pamainos, pavargęs žmogus, buvo labai nervinga ir tikrai nepasiruošusi vykdyti tą išankstinį balsavimą – paduodavo tik biuletenius, į vokelius pati norėjo dėti visą rinkėjo informaciją, ne tą rinkėjo lakšto dalį norėjo įdėti į išorinį voką. Tokius dalykus matantis stebėtojas išreiškė pastabas (...) ir tiesiog komisijos narė pradėjo rėkti ant mūsų stebėtojos“, – įspūdžiais apie savanorių patirtį dalijosi „Baltųjų pirštinių“ vadovė.

Pasak M. Šaraitės, parašius raštišką protestą dėl tokio komisijos narės elgesio, savanorei jo įteikti nepavyko.

„Sakė, kad išmesime“, – pridūrė M. Šaraitė.