Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė, nerimas, pasimetimas, kyla begalė klausimų. Tačiau ne tik bandžiusiems nusižudyti reikalinga pagalba, svarbu neužmiršti ir artimųjų. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė.

„Higienos instituto duomenimis, 2017 metais Lietuvoje nusižudė 749 žmonės. Tikslios bandymų nusižudyti statistikos nėra, tikėtina, kad daugelis atvejų net nepatenka į medikų ir psichologų akiratį. Todėl jų galėtų būti bent 20 kartų daugiau nei savižudybių. Tai reiškia, kad krizines situacijas iš tiesų išgyvena ženkliai didesnis skaičius šeimų. Šeimai tai skausminga patirtis, tačiau pagalba dažnai pasiūloma tik bandžiusiam nusižudyti asmeniui, o apie pagalbą artimiesiems – tėvams, broliams, seserims, sutuoktiniams, vaikams – pamirštama, nors tai nemažiau svarbu“, – sako psichologė.

Bandymų nusižudyti galėtų būti bent 20 kartų daugiau nei savižudybių.

Kaltė, pyktis, gėda ar baimė

Į bandymą nusižudyti reaguojama labai skirtingai. Gali ištikti šokas, kilti baimė, nerimas, apimti siaubas. Po pirmosios reakcijos vieni skuba aktyviai ieškoti pagalbos bandžiusiam nusižudyti artimajam, kiti vengia šios temos, apsimesdami lyg nieko nebūtų įvykę. Užplūsta daug prieštaringų jausmų – kyla baimė, pyktis, beviltiškumo jausmas, kaltė ir gėda.

„Svarbu žinoti, kad tokie jausmai yra normalu – skirtingose situacijose juos patiriame visi. Dažniausiai artimieji jaučiasi kalti, jog nepastebėjo šalia kenčiančiojo, nesugebėjo užkirsti kelio mėginimui nusižudyti. Netgi nuolat prisimena ir graužiasi dėl paskutinio barnio, atšiaurių žodžių bei mano, kad tai galėjo prisidėti prie minčių apie savižudybę. Tuo metu svarbu išgirsti, kad jie nėra už viską atsakingi, o noras mirti kyla dėl įvairiausių priežasčių“, – pasakoja R. Černovaitė.

Renata Černovaitė/Asmeninio arch.nuotr.

Artimiesiems dažnai būna sunku ir pripažinti, jog pyksta ant bandžiusiojo žudytis. Dažniausiai tokia emocija kyla dėl bejėgiškumo ir nežinojimo, ką daryti toliau. Taip pat dėl to, kad bandęs nusižudyti žmogus negalvojo, kaip tai paveiks šeimą. O patiriama gėda dažnai užkerta kelią dalintis savo išgyvenimais ar siekti psichologinės pagalbos. Specialistės teigimu, emociškai sunkias situacijas sprendžiant tik siaurame šeimos rate, problemos gali tik dar labiau pagilėti, jei nepavyksta rasti supratimo ir palaikymo, o emocijos slepiamos. Reikia nepamiršti, kad tokie jausmai krizės akivaizdoje nėra blogi, šeima išgyvena sunkų laikotarpį ir jiems gali prireikti laiko prisitaikyti, nurimti.

Nebijokite kreiptis pagalbos patys

Kad ir kokia beviltiška atrodytų esama padėtis, atsigaunama net po sunkiausių krizių. Greičiau prisitaikyti prie sunkios gyvenimo situacijos bei grįžti į įprasto gyvenimo vėžes gali padėti ir psichologai. Svarbu žinoti, kad tokios pagalbos galimybės egzistuoja ir išdrįsti kreiptis, kai labiausiai reikia.

Anot psichologės, šeimos nariui bandžius nusižudyti kyla ne tik įvairiausi jausmai, bet atsiranda ir daug klausimų, artimiesiems svarbi edukacija, specifinių situacijų aptarimas: „Jiems dažnai norisi išgirsti patarimų ne tik iš psichologų, bet ir iš panašią patirtį išgyvenusių žmonių. Tokioje grupėje artimieji turi progą sužinoti, kaip tvarkosi kiti, gali mokytis vieni iš kitų, kalbėti apie sunkiausius jausmus ir nepatogias situacijas nepatirdami gėdos ar kaltės. Su grupės vedančiojo pagalba jie išmoksta atpažinti ir priimti savo jausmus, o tai padeda įveikti sunkias situacijas šeimoje. Individuali psichologinė pagalba tinkamesnė, jei artimieji dar yra šoke, jaučiasi labai pasimetę, nenori priimti, kad artimas žmogus bandė nusižudyti.“

Kaip rašoma pranešime spaudai, daugeliui bandžiusių žudytis žmonių, gaunančių pagalbą, pavyksta atgauti vidinę ramybę, ypač sulaukus nuoširdaus artimųjų palaikymo. Tai įpareigoja ir pačius artimuosius rūpintis savimi, kad galėtų tinkamai pasirūpinti kitu.

10-tus veiklos metus skaičiuojantis „Krizių įveikimo centras“ pradeda vykdyti projektą, kurio metu bus teikiama specializuota, nemokama psichologinė pagalba bandžiusiųjų žudytis artimiesiems (tėvams, broliams, seserims, sutuoktiniams, vaikams). Daugiau informacijos apie tai bei pagalbą artimiesiems bus galima sužinoti viešoje paskaitoje, vyksiančioje rugpjūčio 23 dieną „Krizių įveikimo centro“ (Antakalnio g. 97, Vilnius) atvirų durų dienos metu.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas BNS pirmadienį sakė, kad, jo manymu, darbuotojai padarė viską, kad vaikai būtų saugūs.

Darbuotojų kaltės nemato

„Šiuo metu pas mus tikrai pakankamai visko, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas, bet yra (...) tokie problematiškai vaikai. Kadangi pradėta byla ir vyksta tyrimas, nenorėčiau dabar komentuoti šitų merginų ir to vaikino sveikatos būklės, nors tikrai yra problemų su sveikata“, – teigė V.Kazlas.

Policija sekmadienį pranešė, kad dvi šių globos namų auklėtinės pristatytos į psichiatrijos ligonines: viena 2000 metais gimusi mergaitė nuvežta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o jos bendraamžė dėl bandymo žudytis paguldyta į Kauno psichiatrijos ligoninę. Be to, pranešta, kad penktadienio vakarą šiuose globos namuose 2001 metais gimęs vaikinas vieną kartą ranka sudavė 2008 metais gimusiai mergaitei į veidą bei smaugė 2003 metais gimusią mergaitę.

„Šiandien buvome susirinkę su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, įstaigos vadove aptarti visos situacijos, to, kas įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį. Apkalbėjome, šiuo metu situacija valdoma, jei taip galima pasakyti apie tokių 15-16 metų paauglių valdymą ir ateitį“, – pirmadienį sakė V.Kazlas.

„Ne, tikrai nematau, kad mūsų globos namuose kas nors ko nors nepadarė iki galo ar nesužiūrėjo“, – teigė jis.

Apkalbėjome, šiuo metu situacija valdoma, jei taip galima pasakyti apie tokių 15-16 metų paauglių valdymą ir ateitį.

Savivaldybės administracijos direktorius svarstė, kad sudėtingi vaikai yra visos Lietuvos problema ir netinkamas elgesys globos namuose gali pasikartoti bet kur.

„Papildomų veiksmų šiuo metu nėra, nematome, ką dar būtų galima padaryti, kad to nebūtų. Tai ateityje kartosis pas visus. Tie vaikai yra iš Marijampolės, Vilkaviškio, tai naujokai šiuose globos namuose, turbūt bandė išsiaiškinti santykius, kieno viršus. (...) Tie žudymaisi, kai paimi diržą ir prie visų sakai, kad eini kartis į tualetą, yra gąsdinimas, aš net neįsivaizduoju, ko mes dar sulauksime (...). Tai retorinis klausimas – ką daryti, kai jau niekas jų nebenori dėl jų elgesio: nei globėjai, nei vietos globos namai, ateity nėra jų kur nukreipti iki tol, kol jie nepadaro nusikaltimo. Visai šaliai reikėtų pagalvoti, ką toliau daryti, kai jų niekas nebenori“, – kalbėjo V.Kazlas.

Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorė Renata Andriušienė pirmadienį BNS sakė, kad šiuo metu globos namuose gyvena per 20 įvairaus amžiaus vaikų.

„Neseniai pas mus gyvena tos mergaitės, o kas atsitiko, aš jums negaliu sakyti. Tik tiek, kad darbuotoja iškvietė policiją dėl jų elgesio ir jos šiandien yra gydomos“, – sakė globos namų vadovė.

Ji taip pat aiškino, kad su kitais globos namų auklėtiniais dirba specialistai.

„Viskas tvarkoje pas mus: yra pas mus ir psichologai, ir užimtumo specialistai, ir socialiniai darbuotojai. Darome tai, ką manome, kad reikia daryti“, – BNS teigė R.Andriušienė.

Ministerija inicijuoja patikrinimą

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) tikrins, ar Kazlų Rūdos vaikų globos namuose užtikrinamos reikalingos socialinės paslaugos.

Tokių priemonių imamasi po pranešimų apie smurto ir bandymo žudytis atvejus šiuose globos namuose.

„Aš nenorėčiau, kai tai būtų priimta kaip sankcija, ir aš akcentuosiu komandai, kuri važiuos tikrinti, kad kreiptų dėmesį ne į sienas, ne į durų plotį, kas šiaip globos normose irgi yra, bet šiuo atveju į tai, kaip vaikai jaučiasi, į personalo kiekį, gal iš išorės pažiūrėjusi akis padės pačiai įstaigai priimti teisingus sprendimus. Tyrimo esmė yra rekomendacijos, ką po to padaryti“, – BNS pirmadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė.

Policija sekmadienį pranešė, kad dvi šių globos namų auklėtinės pristatytos į psichiatrijos ligonines: viena 2000 metais gimusi mergaitė nuvežta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, o jos bendraamžė dėl bandymo žudytis paguldyta į Kauno psichiatrijos ligoninę. Be to, pranešta, kad penktadienio vakarą šiuose globos namuose 2001 metais gimęs vaikinas vieną kartą ranka sudavė 2008 metais gimusiai mergaitei į veidą bei smaugė 2003 metais gimusią mergaitę.

„Kuomet atsitinka negerovės bet kokioje įstaigoje, reikia kooperuoti jėgas ir padėti, ta pagalba yra ir per įdėmesnį žvilgsnį į socialinių paslaugų kokybę. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas kitą savaitę atliks tyrimą ir pateiks išvadas, kurių pagrindu galėsime siūlyti, į ką atkreipti dėmesį. Bus atlikta ir vaikų anketinė apklausa, bandysime taip suprojektuoti visą tyrimą, kad jis būtų kuo labiau nukreiptas ne į „kietąją“ dalį, bet būtent į mikroklimatą. Tikimės, kad tyrimas padės ir mums, ir pačiai įstaigai pamatyti, kur yra tikrosios negerovių priežastys“, – sakė viceministrė.

Ji taip pat teigė, kad paprastai daugiau negerovių kyla dideliuose globos namuose. Kazlų Rūdos vaikų namuose globojama per 20 įvairaus amžiaus vaikų.

„Kuo daugiau vaikų, tuo daugiau personalo, tuo daugiau skirtingų žmonių ir detalės, vaikų jausenos gali praslysti, būti nepastebėtos (...). Galbūt tyrimo metu atsiskleis, kad, pavyzdžiui, per mažai personalo arba vaikai neturi to vieno asmens, su kuriuo užmezgamas ryšys. Kai visi 20 vaikų yra viso personalo, tada ir atsiranda prieraišumo sutrikimas, jis nesikoreguoja, o kaip tik gilėja. Ir kada yra paauglystė, būna dar blogiau“, – pasakojo V.Šilalienė.