Išpirkimui – 0,5 mln. eurų
Pusė milijono eurų. Tiek pinigų miesto biudžetui mažiausiai prireikė privačios nuosavybės išpirkimui.
Kokia prasmė buvo išpirkti, iškeldinti ir nugriauti privačia buvusią nuosavybę, jei abejojama Bastionų tilto projekto perspektyva?
Kiek ir ko teks griauti dėl šio objekto, žurnalistams vardijo Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.
"280,5 tūkst. eurų sumokėta gyventojams už komercines patalpas ir gyvenamąsias patalpas Bangų gatvės 11 name. 2,4 tūkst. eurų sutarta už 25 kvadratinius metrus žemės Gluosnių gatvėje", – kalkuliatoriumi biudžeto pinigus skaičiavo R.Gružienė.
Miesto biudžetui dar teko mokėti už Bangų gatvės 11 namo šildymo išlaidas, kol kraustėsi paskutinieji gyventojai.
Šiuo metu namas stovi tuščias, jame išjungta elektra ir vandens tiekimas.
"Po 11 tūkst. eurų buvo sumokėta šešiems iš 16-os garažų savininkų, kurių garažai yra šalia Jono kalnelio, tarp Pylimo ir Grįžgatvio gatvių. Su išpirkimu sutiko tik šeši savininkai. Gruodžio mėnesį bus pradėta procedūra dėl likusių 10-ies garažų paėmimo visuomenės poreikiams. Preliminariais skaičiavimais, šių garažų išpirkimui reikės iš viso 176 tūkst. eurų", – būsimas išlaidas skaičiavo R.Gružienė.
Privačią nuosavybę griaus
Miesto savivaldybei dar teks paišlaidauti.
Bastionų komplekso sutvarkymo projekte numatyta griauti ne tik 16 prie Jono kalnelio prigludusių garažų, bet dar kelis sandėliukus Grįžgatvio gatvėje.
Bylos: šių Grįžgatvio gatvės garažų likimas taip pat sprendžiamas teismuose, žmonės įrodinėja nuosavybės teises į pagalbinius gyvenamojo namo pastatus. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Su žeme turėtų būti sulyginti ir trys garažai Kūlių Vartų g. 5A, priklausantys Rytui Kaminskui su sutuoktine.
Griūtis žadama ir dar keliems sandėliukams, esantiems šalia šių garažų.
Tačiau panašu, jog gyventojai lengva ranka nelinkę atsisakyti turto – žmonės kreipėsi į teismą ir sėkmingai įrodė teises į savo nuosavybę.
"Tie sandėliukai neprivatizuoti ir už juos nebus mokama. Kaip įteisino? Man tai – naujiena", – stebėjosi R.Gružienė, išgirdusi, jog Klaipėdos apygardos teisme žmonės apgynė savo teises.
Norėjo griauti kaip savo
Advokatų kontoros "Lexgate" advokatė Diana Kaunienė, gynusi vienos klaipėdietės, kurios sandėliukas trukdo Jono prieigų sutvarkymui, interesus, konstatavo, jog šiuo metu teismo sprendimas dėl Kūlių Vartų g. 3-iuoju numeriu pažymėtam namui priskiriamų sandėliukų jau yra įsiteisėjęs.
Diana Kaunienė / Asmeninio archyvo nuotr.
"Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas mums buvo palankus, Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti buvusį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti Klaipėdos savivaldybės juristų skundą", – tikino D.Kaunienė.
Senamiesčio teritorijoje esančius sandėliukus žmonės privatizavo kartu su butais.
"Buvo ruošiamasi žmonių nuosavybę griauti net neklausiant. Esą visi šie statiniai nebuvo registruoti, todėl savivaldybė juos laikė savo nuosavybe. O dėl to ir kompensacijų žmonėms niekas nesiruošė mokėti. Juk buvo kalbama, jog Bastionų tilto ir Jono kalnelio sutvarkymo projektas yra prioritetinis dalykas, todėl esą būtina paimti privačią nuosavybę visuomenės poreikiams. Kyla klausimas, kurios visuomenės dalies poreikiai yra aukštesni ir kokie prioritetai turi būti laikomi viršesniais? Jei prabylama, jog visas šis projektas gali likti tik popieriuje, kodėl kažkas turi netekti nuosavybės?" – retoriškai klausė advokatė.
Kol kas teises į nuosavybę teisme įrodė tik viena gyventoja. Tačiau neatmetama, jog ir kiti gyventojai pasuks tuo pačiu keliu.
"Mes įrodėme, jog sandėliukas buvo privatizuotas kartu su butu kaip buto priklausinys. Tačiau pagal įstatymus jis negali būti registruotas kaip buto priklausinys, o tik kaip ūkio paskirties pagalbinė patalpa. Savivaldybė teisme teigė, jog ji yra valstybinio turto perėmėja, tačiau dešimtmečiais šiuo turtu nesirūpino. Kai butai buvo privatizuojami, dalis gyventojų iš karto privatizavo sandėliukus, kiti negalėjo to padaryti dėl vienų ar kitų priežasčių", – apie bylą pasakojo advokatė.
Be D.Kaunienės klientės, ir kiti gyventojai mina valstybinių institucijų slenksčius dėl privačios nuosavybės.
"Kolega turi kitą bylą panašioje situacijoje. Pirmos instancijos teismas buvo palankus gyventojams, tačiau dar neaišku, kaip seksis aukštesnės instancijos teisme. Dėl šių sandėliukų yra visokių nuomonių, suprantu, gal jie ir nėra itin gražūs, tačiau juk galima ieškoti bendro kompromiso. Be to, Konstitucijoje parašyta, jog nuosavybė yra neliečiama. Tad kodėl kam nors turi grėsti jos netekimas?" – pastebėjo D.Kaunienė.
Puošmena – mėlynas asfaltas?
Šalia minėtų sandėliukų, kuriems gresia nugriovimas, nuo žemės turėtų būti nušluoti ir klaipėdiečiui R.Kaminskui priklausantys garažai.
Praėjusią savaitę vyras sulaukė turto vertintojų vizito.
Laimėjo: šių sandėliukų savivaldybei nepavyks nugriauti kaip savo, viena gyventoja jau įrodė nuosavybės teises. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
"Nežinau, kokia suma jie bus įvertinti. Tačiau trys garažai yra prižiūrimi, juose įvesta elektra, yra vandentiekis, telefono linija. Šių garažų griovimo istorija prasidėjo dar 2004 metais, kai buvo parengtas Jono kalnelio prieigų detalusis planas. Mums nebuvo leidžiama susitvarkyti šio objekto, jame įsirengti parduotuvėlės. Ėjome į savivaldybę su įvairiais pasiūlymais. O juk greta esantis "Friedricho pasažas" atsirado ant būtent senų garažų pamatų. Sandėliukai virto svečių namais, ir visas objektas puošia miestą", – kalbėjo R.Kaminskas.
Pradėjus rengti techninį Jono kalnelio sutvarkymo projektą paaiškėjo, jog vietoj privačių garažų atsiras mėlyna spalva nudažytas asfaltas, pavadintas skambiu pavadinimu – "sausa" fosa.
"Jų vietoje esą turėtų būti atkurtas fosos vaizdas – įrengta gatvės danga, imituojanti vandenį. Paprasčiau tariant, asfaltą nudažyt mėlynai, ir viskas", – pečiais gūžčiojo R.Kaminskas.
Dėl tokios projektuotojų išmonės savivaldybei teks sumokėti keliasdešimt tūkstančių garažų savininkams.
"Mums nėra aišku, kokiais kriterijais yra vadovaujamasi? Vietoj privačios nuosavybės, kurią mes norėtume paversti jaukiu, senamiesčiui tinkančiu objektu, žūtbūt reikia mėlyno asfalto. Kur čia tas grožis? Trūks plyš reikia nugriauti ir šalia esančio kaimyno dirbtuves, nes už jų yra įėjimas į poternas. Esame gavę raštą iš Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuri kuruoja Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus, jog jiems netrukdo nei prie Jono kalnelio ir už jo stovintys pastatai, nei mūsų garažai. Aplinka sutvarkyta, ir kitą mėnesį CPVA priiminės baigtą projektą. Tačiau visus šiuos pastatus vis tiek norima griauti", – stebėjosi R.Kaminskas.
Teismuose verda ginčai
Dar viena griovimu dvelkianti istorija taip pat sukasi teismuose.
Penkių sandėliukų, esančių Grįžgatvio gatvėje, savininkai taip pat sukryžiavo ietis su savivaldybe.
Gyventojų siekį išsaugoti nuosavybę teisme ginantis advokatas Saulius Tamošaitis pasakojo, jog civilinėje byloje susidūrė su daugybę klausimų keliančiais argumentais.
"Šiam gyvenamajam namui nėra įvestas centralizuotas šildymas, nors savivaldybės juristai visais būdais tai ginčija. Žmonės butus kūrenasi patys, sandėliukuose laiko kurą. Jei jau šie sandėliukai taip trukdo ar jie kažkam yra negražūs, gyventojai yra pasiruošę sutvarkyti jų fasadą, kaip tik savivaldybė pageidaus. Tačiau juos norima griauti, ir viskas, nors kyla klausimas, ar tikrai to reikia? Vis dėlto taškas šioje byloje nėra padėtas. Mūsų kontora iš viso turi tris bylas, susijusias su Jono kalnelio prieigų sutvarkymo projektu. Viena byla, kurią kuruoja kolegė D.Kaunienė, yra laimėta ir įsiteisėjusi. Kita byla dar nėra prasidėjusi, nes dar tik prasidėjo administracinis procesas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams bei ši byla dėl Grįžgatvio gatvės sandėliukų", – tikino S.Tamošaitis, advokatų kontoros "Lexgate" įkūrėjas.
Milijono nereikės?
Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja R.Gružienė pastebėjo, jog savivaldybės projektai bent jau privertė klaipėdiečius imtis nuosavybės įteisinimo procesų.
"Nėra to blogo, bent įsiteisins. Jono kalnelio klausimai yra patys aiškiausi, juk tai – kultūros vertybė ir ji turi būti sutvarkyta. Neaišku, ar gyventojai tikrai sandėliukuose laiko malkas, ar tikrai kūrena krosnis šiais laikais? Kita vertus, projektas juk gali būti koreguojamas, jei tie sandėliukai gyvybiškai niekam netrukdo. Juk niekieno turtą yra lengviau nugriauti nei privatų. Dabar, kai atsirado savininkai, gal reikės ir persvarstyti. Tačiau sandėliukai buvo už sklypo ribos ir jie nebuvo registruoti, nebent visas procesas persikėlė į teismą", – teigė R.Gružienė.
Kiek dar dešimčių tūkstančių eurų prireiks privačios nuosavybės paėmimui visuomenės poreikiams, R.Gružienė negalėjo prognozuoti.
"Nemanau, kad milijono reikės. Tai ne V.Kalantirenko sklypo istorija, kuri topų topas buvo", – epizodą, kai už valstybės reikmėms paimtą turtą buvo sumokėtos itin didelės sumos, prisiminė R.Gružienė.
