„Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo Bausmių vykdymo kodeksas, matome praktikoje tam tikrus niuansus, kuriuos tikrai galėtume pakeisti. Atėjo Kalėjimų ir Probacijos tarnybų, pareigūnų pasiūlymai, kaip galėtume efektyviau vykdyti veiklą“, – šią savaitę Seime pristatydama pataisas sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Projektui po pateikimo pritarta už balsavus 85 Seimo nariams, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Pataisas toliau svarstyti planuojama pavasario sesijoje.
Jomis siūloma numatyti, kad nuteistieji, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku negrįžę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar iš jos pabėgę, būtų perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad į arešto ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką neįskaitomas vieną parą viršijantis laikas, per kurį nuteistasis, būdamas laikinai išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją negrįžo ar buvo iš jos pabėgęs.
Darbdaviui, įdarbinusiam nuteistąjį, būtų leidžiama darbo užmokestį pervesti tiesiogiai tais atvejais, kai nuteistasis turi teisę disponuoti pinigais, o ne į laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitą, kaip yra dabar.
Būtų sudaryta galimybė probuojamajam nustatyti papildomų probacijos sąlygų, jei tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ar padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus, taip sudarant galimybes labiau individualizuoti probacijos vykdymą kiekvienam nuteistajam.
Taip pat siūloma taikyti naujas probacijos panaikinimo sąlygas, kurios būtų susietos su probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimu. Tik nustačius realią grėsmę visuomenei, būtų kreipiamasi į teismą dėl probacijos panaikinimo.
Atsižvelgiant į karinės agresijos prieš Ukrainą metu vykdomų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų kontekstą, siūloma lygtinio paleidimo netaikyti asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Tam tikros grupės nuteistųjų turi teisę savarankiškai be apsaugos lankytis gydymo, savivaldybių įstaigose, parduotuvėse, palikti bausmės vietos teritoriją darbo arba darbo paieškos tikslais, naudotis mobiliaisiais telefonais. Tačiau neretai nuteistieji nepaiso įpareigojimų ir negrįžta į bausmės vietas, tokie atvejai registruojami kiekvieną savaitę. Negrįžę nuteistieji sulaikomi po kelių parų ar net mėnesių.
2019 metų rudenį iš darbo vietos Kaune pabėgo nuteistasis už merginos pagrobimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant Andrius Kalasiūnas, jis nesulaikytas iki šiol. A. Kalasiūnas 2016-aisiais buvo nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti buvusią savo merginą. Jis pasišalino iš statybvietės Kauno Laisvės alėjoje. Jam išduotas Europos arešto orderis.
