Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, tokia sutartis būtina, nes ji ne tik įtvirtina darbdavio ir profesinių sąjungų santykius, bet ir leidžia tartis dėl pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokesčio sistemos, darbo ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų.

„Atsižvelgdama į besibaigiantį esamos sutarties galiojimo terminą ir vertindama tai, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas, priimti pareigūnams aktualių teisės normų pakeitimai, įvyko pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje, įskaitant įstaigų struktūrinius pokyčius, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, kartu su vienijamomis Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis, kviečia pradėti derybas dėl naujos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties“, – LTPF pranešime cituojama L. Soščekienė.

ELTA primena, kad pernai įsigaliojo bausmių vykdymo sistemos pertvarka, kurios metu Kalėjimų departamentas oficialiai buvo reorganizuotas į Kalėjimų tarnybą ir visos 8 įkalinimo įstaigos tapo jos padaliniais.

Pertvarka siekta atliepti bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius, subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius, tai yra numatyti, kad daugiau pajėgumų būtų galima nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, tam, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Pasak profesinių sąjungų, siūlomi pakeitimai lems masinį pareigūnų pasitraukimą iš sistemos.

„Šiandien yra apie 50 proc. pareigūnų, kurie visi yra pensinio amžiaus. Šitas skaičius iki 2023 metų, kai ruošiama reforma, gali padidėti dar. Mes matome, kad didžioji dalis pareigūnų, pagal esamą projektą, ruošiasi išeiti iš sistemos“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė  tvirtina, kad pareigūnai nėra prieš reformas, tačiau pasisako „prieš manipuliacijas ir faktų iškraipymą grindžiant reforma“ ir ypač pasigenda tinkamo dėmesio savo socialinėms garantijoms ir darbo užmokesčiui.

Mes nematome iš ministerijos pristatymo, kad darbuotojų darbo sąlygos gerėtų.

Pasak jos, turintiems penkerius ar mažiau metų darbo stažą pareigūnams, bausmių vykdymo sistema yra „tik tarpinė stotelė“, nes didelė jų dalis dėl mažų atlyginimų, psichologinio krūvio vėliau renkasi kitas statutines profesijas.

Profesinės sąjungos tvirtina, kad ministerija iš esmės nėra numačiusi ir darbo sąlygų darbuotojams gerinimo.

„Mes nematome iš ministerijos pristatymo, kad darbuotojų darbo sąlygos gerėtų“, – teigė Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas Darius Čekavičius.

Gundo pusės metų atlyginimo kompensacijos

L. Soščekienė taip pat pasigenda ministerijos dėmesio pareigūnų darbo sąlygų gerinimui, sakydama, kad „rūpesčio pareigūnais reformoje nesimato“.

Ji tvirtina, kad reforma leis pareigūnams palikti sistemą „su didžiulėmis kompensacijomis“, nes Vidaus tarnybos statutas reformos atveju atleidžiant darbuotoja arba jam nesutikus su naujomis siūlomomis pareigomis numato galimybę gauti iki šešių mėnesių vidutinį atlyginimą. Tai, pasak jos, lemtų dar didesnį Bausmių vykdymo sistemos darbuotojų trūkumą, nes jau šiuo metu trūksta apie trečdalio pareigūnų.

Mes matome, kad didžioji dalis pareigūnų, pagal esamą projektą, ruošiasi išeiti iš sistemos.

„Ar šita reforma taupytų darbo užmokesčio lėšas – tai yra labai didžiulis klausimas. Kalbant ne tik apie darbo užmokestį, o apie tai, kas ateina į šią sistemą – specialybė yra tikrai labai nepatraukli. Jei į kitas statutines įstaigas dar šiaip taip surenkami pareigūnai (...), į bausmių vykdymo sistemą, pavyzdžiui, šiemet mokymo centre atėjo septyni žmonės“, – kalbėjo ji.

„Atsistokite į to pareigūno vietą: turiu 25 metų darbo stažą, esu pavargęs dirbti, bet dar dirbu. Dabar turiu galimybę išeiti su šešiomis išeitinėmis (...). Aš manau, kad didžioji žmonių dalis susigundys“, – pridūrė L. Soščekienė.

Vlado Kopūsto / „BNS Foto“ nuotr.

Kritikuoja dėl sistemos darkymo

Anot LTPF vadovės, tik vienoje iš daugiau nei 30 ministerijos pateiktų skaidrių tik vienoje užsimenama apie tai, kad numatoma didinti pirmos grandies pareigūnų darbo užmokestį.

„Yra labai apmaudu ir pikta, kada vienas iš reformos iniciatorių, kalbu apie viceministrą Elaną Jablonską, kuris buvo buvusio komisaro Lino Pernavo komandoje ir kartu su šia komanda sudarkė vieną sistemą, dabar stengiasi tai padaryti su kita“ – teigė ji.

Sakoma, jums turėtų būti garbė dirbti Teisingumo ministerijos pavaldume. Kolegos, tai yra ne argumentas, tai – kažkokia beletristika.

Pasak profesinių sąjungų, ministerija, inicijuodama pertvarkas, be kita ko ketina atleisti daugiau nei pusę – 55 iš 99 įstaigose vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų. Tai, anot K. Pauliuko, lems ir dalies pareigūnų, turinčių 15 ir daugiau metų stažą, pasitraukimą iš sistemos, nes šie sako nematantys prasmės dirbti nelikus didelę patirtį sukaupusių vadovų. 

L. Soščekienė sako, kad tam greičiausiai prireiks bent 500 tūkst. eurų.

Jos teigimu, dar vienas iš reformos tikslų – atskirti nuo Kalėjimų departamento Probacijos tarnybą, padarant ją tiesiogiai pavaldžia Teisingumo ministerijai. Greta veiktų ir ministerijai pavaldi Lietuvos penitencinė tarnyba. 

„Sakoma, jums turėtų būti garbė dirbti Teisingumo ministerijos pavaldume. Kolegos, tai yra ne argumentas, tai – kažkokia beletristika, visiškai niekuo neparemta (...), neva pakils atlyginimai. Tuos atlyginimus galima kelti ir dabar, tą įstatymas leidžia. Kažkodėl šitas dalykas nedaromas“, – sakė L. Soščekienė.

Pasigenda pagrįstų duomenų

D. Čekavičius be kita ko tikino, kad ministerija, grįsdama reformos būtinybę, remiasi klaidingais duomenimis dėl nuteistųjų, tenkančių pareigūnams, skaičiaus, dėl jų išlaikymo kaštų, nes, pavyzdžiui, įtrauktas ir jau daugiau nei dvejus metus neveikiantis Lukiškių tardymo izoliatorius.

D. Čekavičiaus teigimu, pateikiami faktai dėl skirtingų darbuotojų atlyginimų už tas pačias funkcijas nėra korektiški, nes skirtingų įstaigų funkcijos skiriasi.

Anot jo, taip pat „melagingai teigiama“, kad per 30 metų bausmių vykdymo sistemoje nebuvo jokių teigiamų pokyčių, nes yra nemažai pavyzdžių, kai nuteistieji, išėję į laisvę, atsisakė priklausomybių, dalindavosi patirtimi su kitais nuteistaisiais.

D. Čekavičiaus teigimu, jau uždarius Lukiškių tardymo izoliatorių ir prijungus kolektyvą prie Vilniaus pataisos namų, į pensiją pasitraukė apie 20 proc. darbuotojų, „turinčių didžiausią darbo patirtį“, nes jie būtent ir pasinaudojo pusės metų išeitinių galimybėmis, o jei tai pasikartos, įstaigos tinkamos veiklos, t.y. organizuoti nuteistųjų priežiūrą, resocializaciją, užtikrinti būtų nebeįmanoma.

Teisingumo ministerija pradėjo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, pirmasis pataisų paketas jau pateiktas Seimui. Juo siūloma Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.

Ministerija tikisi, kad Probacijos tarnybai suteikus daugiau įgaliojimų tarnyba galės efektyviau vykdyti probaciją, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.

Taip pat ministerija siūlys keisti Kalėjimų departamento pavadinimą, kad vietoje dešimties atskirų juridinių vienetų būtų įkurta Lietuvos penitencinė tarnyba. Ministerija teigia, kad taip bus atsisakyta perteklinių funkcijų ir pareigybių. Projektas dėl šio pertvarkos etapo Vyriausybėje dar nesvarstytas.

Be to, keliuose kituose šalies miestuose bus steigiami nauji pusiaukelės namai.

„Šioje teritorijoje bus pastatytas mokymo centras. Projekto pabaiga – 2024 metų balandžio mėnuo. Tai mums kainuos apie 5 mln. eurus“, – antradienį žurnalistams sakė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Vainius Šarmavičius.

Jo teigimu, iš viso infrastruktūrai bus skiriama 15,3 mln. iš 19 mln. eurų projektui skiriamų Norvegijos finansinio mechanizmo programos lėšų.

„Mokymo centrui – 5 mln. eurų. Iš infrastruktūros taip pat planuojame Rasų gatvėje pastatyti naują korpusą 200 vietų, tai irgi bus virš 5 mln. ir taip pat planuojame pusiaukelės namų įsteigimą. Tai visoms šitoms iniciatyvoms planuojama 15,3 mln.“, – teigė vienas departamento vadovų.

Anot jo, pusiaukelės namus planuojama steigti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

„Tikslas yra plėsti tinklą tose vietose, kur mes dabar neturime pusiaukelės namų. Neturime jų Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Tai yra tos vietos, kuriose atliekame parengiamuosius darbus“, – kalbėjo V. Šarmavičius.

Keletas milijonų eurų iš projekto, finansuojamo Norvegijos lėšomis, bus skirta kitoms kalinių ir pareigūnų sąlygoms gerinti.

„Iš 19 mln. 15,3 mln. eurų yra infrastruktūros komponentas, resocializacijos komponentui – 1,5 mln., mokymo centro komponentui – 1,6 mln., elektroninio monitoringo klausimas yra apie 1 mln. eurų, visa kita – smulkesnės iniciatyvos“, – teigė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.

Planuojamame pastatyti mokymo centre ketinama įrengti mokymosi patalpas, kur vienu metu galėtų stažuotis iki 150 esamų ir būsimų pareigūnų, taip pat įrengti administracines patalpas, sporto infrastruktūra, kuri būtina pareigūnų rengimui, gyvenamąsias patalpas besimokantiems.

„Kitoks pareigūnas“

Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas įsitikinęs, kad tiek nauja infrastruktūra, tiek kiti projekte numatyti tikslai padės kelti pataisos namų pareigūno – kaip profesijos – prestižą.

„Naujas mokymo centras, kuris bus greitu laiku pastatytas, padės ruošti kitokius pareigūnus, kurių mums šiuo metu trūksta, nes turėtume pripažinti, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūno profesija yra nepelnytai sumenkinta, kuri nesiekia kitų teisėsaugos institucijos lygio“, – sakė E. Jablonskas.

„Noriu, kad pareigūnai jaustų, kad jų profesija yra garbinga ir siektų to kartu su mumis“, – pridūrė jis.

Elanas Jablonskas/Feisbuko nuotr.

Pataisos namuose planuojama įsteigti praktinio mokymo skyrius, o bendradarbiaujant su Norvegijos ekspertais, ketinama diegti naujus, modernius darbo su nuteistaisiais metodus, tobulinti vadovaujančios grandies darbuotojų ugdymą.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas sakė, kad projekto lėšos – 19 mln. eurų – beveik prilygsta šios įstaigos biudžetui.

„Tai – beprecedentis projektas bausmių vykdymo sistemoje ir tikrai esame dėkingi Norvegijos Karalystės partneriams už tiek lėšų, skiriamų šiam projektui, tiek pačių veiklų, kurios mums ne mažiau aktualios bausmių vykdymo sistemoje“ – teigė V. Kulikauskas.

Virginijus Kulikauskas. / Kalėjimų departamento nuotr.

Anot jo, projektu orientuojamasi ne tik į infrastruktūros atnaujinimą, tačiau ir į resocializacijos proceso efektyvinimą, sąlygų tiek kaliniams, tiek pareigūnams atnaujinimą ir pareigūnų apmokymą.

Teisingumo ministrės patarėjas Rokas Uscila tikino, kad didelis dėmesys bus skiriamas resocializacijai ir darbui su skirtingų kategorijų kaliniais.

„Svarbu pabrėžti resocializacijos dalį, vykdydami projektą įdiegsime naujus įrankius, kaip dirbti su atskiromis nuteistųjų kategorijomis – asmenimis, kurie turi priklausomybių, kurie daro smurtinius nusikaltimus“, – kalbėjo R. Uscila.

Geresnės sąlygos nuteistiesiems

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas V. Šarmavičius taip pat pasakojo, kad projekto metu ketinama skaitmenizuoti darbą su nuteistaisiais, tai turėtų palengvinti pareigūnų darbą.

„Šiandien didžioji dalis darbo su nuteistaisiais vykdoma popierinio proceso būdu. Mes norime šį procesą perkelti į elektroninę erdvę ir padaryti šį darbą patogesniu, greitesniu ir paprastesniu mūsų darbuotojams, taip pat norime užtikrinti sklandesnį informacijos apsikeitimą tarp mūsų sistemos įstaigų“, – teigė V. Šarmavičius.

Anot jo, ketinama sukurti elektroninę sistemą nuteistiesiems.

„Naudodamiesi šita sistema nuteistieji galės pateikti prašymus apsipirkti leidžiamų daiktų įkalinimo įstaigų parduotuvėse, peržiūrėti užimtumą, resocializacijos veiklas ir užsiregistruoti į šias veiklas. Mūsų lūkestis yra, kad tai turėtų sumažinti mūsų darbuotojų darbo krūvį ir skatinti nuteistųjų savarankiškumą“, – pasakojo vienas departamento vadovų.

V. Šarmavičius taip pat teigė, kad planuojama sukurti ir naujas elgesio programas, kurios būtų skirtos turintiems pykčio problemų ir priklausomybių nuteistiesiems bei tiems, kurie vairavo neblaivūs.

Be kita ko, planuojama užtikrinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Planuojame įtraukti nevyriausybines organizacijas, kurios turi patirties darbe su nuteistaisiais“, – kalbėjo jis.

Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, planuojama nuteistiesiems pasiūlyti ir naujų užimtumo veiklų.

„Planuojame įrengti stalių, elektrikų, suvirinimo dirbtuves, kuriose nuteistieji galėtų įgyti laisvėje paklausių profesijų, taip pat norėtume sudaryti sąlygas nuteistiesiems lavinti maisto gaminimo, siuvimo įgūdžius. Norime, kad nuteistieji, išėję į laisvę, jaustųsi drąsiau, pasitikėtų savo jėgomis, norime padėti jiems sėkmingai integruotis į visuomenę“, – sakė V. Šarmavičius.

Jo teigimu, taip pat planuojama plėsti elektroninio monitoringo sistemą – ketinama užtikrinti galimybę apykojėmis stebėti gerokai daugiau kalinių. Tai sudarytų galimybę dalies kalinių neizoliuoti nuo visuomenės, sudaryti galimybę jiems dirbti, būti su šeima.

„Jeigu iki šiol mes turėjome galimybę stebėti iki 125 nuteistųjų, tai šiuo metu atliekame pirkimą, kurį įgyvendinus, mes galėtume stebėti iki 3 tūkst. nuteistųjų“, – teigė vienas Kalėjimų departamento vadovų.

Projektą planuojama įvykdyti iki 2024 metų balandžio, jį vykdo Kalėjimų departamentas, šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros.