Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.    

„Didesnis dėmesys individualiai pensijos daliai yra svarbus tuo, kad skatina žmones ne tik susimokėti („Sodros“ įmokas – BNS) nuo grindų (MMA – BNS), kokią prievolę turi. Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA“, – trečiadienį Seimo „darbiečių“ frakcijoje teigė I. Buškutė.  

„Labai daug žmonių nori dirbti neskaidriai, jie tuo ir naudojasi – susimoka nuo „grindų“ (mažiausių reikalaujamų pajamų – BNS), bet nemoka didesnių įmokų“, – tvirtino ministerijos atstovė.

Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA.

I. Buškutė priminė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pakartojęs, jog vienintelis pagrindas diferencijuoti pensijas pagal jų dydį yra sumokėtos įmokos.

„Ne faktinis darbo laikas ar dar kažkas, o sumokėtos įmokos“, – pabrėžė ministerijos atstovė. 

Tuo metu parlamentaras Valentinas Bukauskas piktinosi, kad individualiai dirbantiems gyventojams reikia dirbti 30 ar 40 metų, kad jiems susikauptų 15 ar 20 metų darbo stažas.

Pasak jo, daugiausia tokių žmonių yra periferijoje, kur pajamos ir darbo apimtys nėra tokios didelės.

„Kaime turėjo kirpyklėlę, tas valandas išbuvo, ir vaikai buvo neprižiūrimi... Ir jie gaus keliais eurais daugiau negu tie, kurie iš viso nedirbo“, – teigė parlamentaras. Anot jo, tokių žmonių yra apie 90 tūkst.

I. Buškutės teigimu, individualiai dirbantiems žmonėms vienerių metų darbo stažas susikaupia, jeigu jie per metus sumoka „Sodros“ įmokas nuo 12 MMA ar didesnės sumos (nuo 2022 metų sausio – 8760 eurų).

Seimas šią savaitę priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo įstatymą, nustatantį, kad vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

Bazinė pensija šiemet siekia 198 eurus, o kitais metais – kiek daugiau nei 215 eurų.

Tačiau tokią iniciatyvą kritikuoja opozicinė Darbo partijos frakcija. Nors šios politinės jėgos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako palaikanti bendrą valdančiųjų pasirinktą kryptį didinti pensininkų pajamas, tačiau ji pridūrė neatmetanti, kad „darbiečiai“ siūlys apsvarstyti galimybę bent trumpam atidėti balsavimą dėl šio klausimo priėmimo. Pasak jos, siūlymas praktiškai suvienodinti mokamą bazinę pensiją, nepriklausomai nuo to, ar buvo dirbama 15 ar 30 metų, yra neteisingas.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžia, kad stažo įtaka tiems, kurie yra pasiekę būtinąją 32 metų ribą, ir toliau išliks. Tačiau jis aiškina, kad dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdymo laikotarpiu vykdytos pensijų reformos metu buvo apsispręsta dalį pensijų išmokų perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Pasak jo, bazinė dalis yra skirta minimalių pensininkų pajamų užtikrinimui, tačiau ilguoju laikotarpiu individualiosios dalies įtaka tik didės. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.

„Nesinori, kad žmonės girdėtų tą akcentą, kad stažo įtaka yra eliminuojama. Ne, ji nėra eliminuojama. Bendrojoje pensijų formulėje spartesnis individualios dalies indeksavimas rodo, kad siekiame didinti stažo įtaką“, – Eltai teigė M. Lingė.

I. Kačinskaitė-Urbonienė: toks siūlymas nėra teisingas

Vis tik „darbietė“ I. Kačinskaitė-Urbonienė nėra įtikinta valdančiųjų argumentu, kad stažo įtaka ir toliau išliks individualiojoje pensijų dalyje. Nors ji pabrėžia pritarianti, kad pensininkų skurdo mažinimas yra svarbus tikslas, tačiau iki pensijos gavimo sukaupto stažo įtakos eliminavimas, jos vertinimu, yra neteisingas ilgiau dirbusių žmonių atžvilgiu.

„Nelabai yra didelio skirtumo, ar žmogus išdirbo 15 ar 30 metų, jų pensijos praktiškai susilygina. Bazinės pensijos pakilimas duoda tokį efektą, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus didžiąją dalį gyvenimo gavo minimalią algą ir vienas žmogus išdirbo 15 metų, kitas 30 metų, tai jų pensijos skirtumas bus iki 30 eurų. Mūsų manymu, tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo ilgiau ir prisidėjo savo mokesčiais prie viso fondo sukaupimo žymiai daugiau“, – tvirtino ji.

Darbo partijos frakcijos parlamentarė sutinka, kad spartesnis pensijų indeksavimas proporcingai padidins būtinąjį stažą sukaupusių asmenų pensijas. Tačiau problema, pasak jos, kyla tuomet, kai nebelieka skirtumo tarp minimalųjį penkiolikos metų stažą turinčių, tačiau būtinojo stažo nepasiekusių asmenų pensijų skirtumo.

„Kai mes kalbame apie žmones, kurie yra socialiai jautriausiose grupėse, tie, kurie mažiausiai dirbo, jų darbo užmokestis nebuvo didesnis, tada ir pensija maža. Tarp tų iki 32 metų išdirbusių žmonių pensija iš principo labai išsilygina. Nebe taip svarbu, ar tu dirbai 15, 20 ar 30 metų. Manome, kad tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo, tarkime, dvigubai ilgiau. Čia to stažo prasmė šiek tiek ir dingsta“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė.

M. Lingė: jeigu valstybė sudarė galimybes nesukaupti būtinojo stažo – už tai bausti neturėtume

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas M. Lingė atkerta, kad bazinė pensija ir yra skirta minimalioms pensininkų pajamoms užtikrinti, o esminis pensijų diferencijavimas išryškėja per individualią pensijos dalį, mokamą iš „Sodros“ lėšų.

„Pensija turi dvi dalis. Viena, bendroji dalis, kuri nėra pagrįsta draudiminėmis įmokomis. Ji yra mokama iš valstybės, visų mokesčių mokėtojų biudžeto dalies. Kalbama apie didesnį universalumą, kada jau nebėra paremta žmogaus mokėtomis įmokomis. Bendroji dalis, kaip bazė, universalus dydis turi būti suvienodintas, nes jis nėra paremtas „Sodrai“ mokėtomis įmokomis. Individualioji dalis, kuri yra mokama iš „Sodros“, tai vienareikšmiškai jos dydis priklauso nuo mokėtų įmokų, stažo. Lūkesčiai yra, kad bendrosios dalies svoris turėtų mažėti, o individualiosios dalies svoris vis labiau augti“, – aiškino konservatorius.

Pasak parlamentaro, jau ir dabar valstybė tiems asmenims, kurių pensija sudarydavo mažesnę, nei minimaliems poreikiams patenkinti reikalingą sumą, šiuo metu sudarančią 260 eurų, mokėdavo papildomas išmokas. Jo teigimu, inicijuojamais pakeitimais tiesiog supaprastinama išmokų mokėjimo tvarka.

„Buvo priemokos – kita kišenė valstybėje, iš kurios imdavo, kiek ten trūksta iki tų 260 eurų. Bet tai yra ir brangu, ir nepatogus administravimas kiekvienu atveju. Dabar kai kurie, kurie gauna labai mažas pensijas, tokio didelio šuolio ir nepajaus. Nes jie gaudavo per priemokas, dabar gaus oficialią dalį, bet ta formulė rodys, kad jie gauna iš tos bazinės dalies“, – tikino jis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pabrėžia, kad tai, jog asmenys nesukaupė būtinojo 32 metų stažo, galėjo nulemti skirtingos priežastys. Todėl politikas daro išvadą, kad negalima bausti žmonių už tai, jog valstybė sudarė sąlygas nesukaupti reikiamos darbo patirties.

Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau.

„Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau. Negaliu vartoti žodžio, kad jau užtikrinti orias pragyvenimo sąlygas, nes yra didelė dalis žmonių, apie 70 tūkst. tokių, kurių pensijos nesiekia 260 eurų. To minimalaus vartojimo poreikio. Buvo padaryta analizė, kad tai sudaro du trečdaliai moterų. Matyt, labai įvairios aplinkybės vertė, kas vaikus augino, kas prižiūrėjo sergančius artimuosius, kas užsiėmė kitomis veiklomis. Jeigu tuo metu valstybė sudarė tokias galimybes, tai mes tų žmonių ir neturėtume bausti, kad negalėtume užtikrinti jiems minimalių pragyvenimo standartų“, – teigė M. Lingė.

A. Sysas įspėja apie neigiamus padarinius

Valdančiųjų iniciatyvai kritikos negailėjo ir opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas. Tačiau jis „darbiečių“ idėjos atidėti balsavimą dėl šio klausimo nepalaikė, kadangi, jo nuomone, laikas siūlymų registravimui jau praėjo, o dabar reikėtų apsispręsti dėl bendros pasirinktos krypties pensijų klausimu.

Pasak socialdemokrato, pensijos yra gana mažos ir turintiems, ir neturintiems būtinojo stažo. Todėl parlamentaras siūlė pensijas didinti proporcingai nuo sumokamų įmokų. Vis tik, jo vertinimu, mažiausias pensijas gaunantiems asmenims jos didinamos neproporcingai, lyginant su didžiausias įmokas mokėjusiais gyventojais.

„Nuo sumokėtų įmokų pensija nėra tokia, kokia turėtų būti. Jeigu mes vis lyginame su buvusiu darbo užmokesčiu tą pakeitimo normą, kuri dabar yra 45 proc., tai tie, kas gauna minimumą, pakeitimo norma yra turbūt 60–70 proc., o kas nemokėjo įmokų ir neturi stažo, tai turbūt ir 150 proc. O tiems, kas gaudavo didesnius atlyginimus, sakykime, tris vidutinius, tai jų pakeitimo norma yra apie 30 procentų“, – aiškino A. Sysas.

Socialdemokrato teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva gali atvesti prie neigiamų padarinių, kurios šalies gyventojus apskritai gali demotyvuoti kaupti didesnį stažą.

„Reikia didinti žmonių suinteresuotumą, kurie gauna didesnius atlyginimus, kad jie mokėtų įmokas, nes tai gali atvesti prie labai blogos situacijos. Jeigu tie žmonės matys, kad jų mokamos įmokos neturi įtakos gaunamai pensijai, tai praloš visi. Ir tie, kuriems bus padidintos, tarp mažiausiai gaunančiųjų“, – mano jis.

„Ateis geras dėdė, koks nors politikas Algirdas Sysas, Kukuraitis ar Monika Navickienė ir sakys: „o, šitie gauna labai mažai. Duokime jiems daugiau". Jeigu tai yra draudiminė sistema, tai taip neturėtų būti“, – įsitikinęs A. Sysas.

Svarstymo metu ministerijos iniciatyva susilaukė visų frakcijų palaikymo

ELTA primena, kad Seimas praėjusį antradienį po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriose įtvirtinama nuostata, kad bendrosios pensijos dalies paskirtis – užtikrinti minimalias senjorų pajamas, svarstymo metu palaikė 115 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, dar vienas Seimo narys susilaikė.

„Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti“, – rašoma įstatymo projekte.

Papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimo mechanizmas būtų pritaikomas, jeigu konkrečiais metais būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Pirma, jeigu indeksavimo metais 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų skurdo rizikos dydis bus didesnis negu 25 proc. Arba, antra, prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.

Pataisas inicijavusi ministrė Monika Navickienė aiškina, kad šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, jog tiek bazine, tiek individualiąja dalimi būtų vykdomos tos funkcijos, kurioms jos ir buvo sukurtos. Bazinė pensija yra skirta būtent minimalių pajamų užtikrinimui, tvirtina ministrė.

„Bendrosios pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis yra užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas. O individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų, todėl būtina didinti ir stiprinti sumokėtų įmokų reikšmę bendrai pensijai“, – Seime teigė M. Navickienė.

Tuo metu individuali pensijos dalis, pasak ministrės, bus priklausoma nuo asmens sumokėtų įmokų dydžio ir stažo.

„Mes siūlome spartesnį, nei šiuo metu galiojantį, pensijos indeksavimą. Planuojame, kad nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo indeksavimo formulė. Taip pat didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję žmonės, turėję didesnes pajamas bei ilgesnį stažą. Ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys“, – tikino M. Navickienė.

Priėmus ministerijos inicijuojamas pataisas, vidutinė senatvės pensija 2022 m., turint būtinąjį stažą, didėtų 10,9 proc. – nuo 441 Eur 2021 m. iki 489 Eur. Ministerijos skaičiavimais, skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje priėmus šiuos pakeitimus mažėtų 1,4 proc.

Tokiam indeksavimu pernai yra pritaręs Seimas, tačiau lėšos tam nei 2021 metų valstybės, nei „Sodros“ biudžete nenumatytos. 249 mln. eurų numatyta tik automatiniam pensijų indeksavimui 7,17 procento.

„Pagal prezidento siūlymą reikėtų 67 mln. eurų iš abiejų – ir „Sodros“ (45 proc.), ir iš valstybės biudžeto (55 proc.)“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.

Biudžeto ir finansų komitete dirbanti konservatorė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad nauja Vyriausybė turės svarstyti, ar numatyti papildomas lėšas.  

„Jeigu įstatymas yra, nepakeistas, biudžete tie pinigai turi būti numatyti. Prie tokio didelio deficito  apskritai reikia įvertinti visas galimybes. Biudžetą svarstys Vyriausybė ir įvertins, ar numatyti papildomas lėšas, ar ne“, – BNS teigė parlamentarė.

Ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė komitete anksčiau yra sakiusi, kad papildomas bazinės pensijos indeksavimas 2021 metų biudžete nenumatytas dėl ekonominio neapibrėžtumo.  

G. Nausėda siūlė papildomai – 1,91 procentinio punkto – indeksuoti ir bazinę pensiją, ir papildomą dalį – ir taip sparčiau didinti pensijas. 

Bendroji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės.

Didesniam bazinės pensijos indeksavimui reikalingos lėšos nei 2021 metų valstybės, nei „Sodros“ biudžete nenumatytos. 249 mln. eurų numatyta tik automatiniam indeksavimui 7,17 procento.

Tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė.

„Vyriausybė vis tik siūlo svarstyti šiek tiek kitokias indeksavimo stabdymo taisykles (...) Dėl ekonominio neapibrėžtumo siūlo atsisakyti papildomo indeksavimo koeficiento didinimo, kuris įstatyme yra numatytas, įteisintas“, – teigė ministerijos atstovė.

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kodėl priimdama tokį sprendimą Vyriausybė nesiūlė pakeisti įstatymo ir atsisakyti papildomai indeksuoti bazinę pensiją: „Kas čia per praktika?“

Gitanas Nausėda siūlė papildomai – 1,91 procentinio punkto – indeksuoti bazinę pensiją ir taip sparčiau didinti pensijas.

Pernai ir užpernai žmonės, nesukaupę būtinojo 30 metų stažo, sudarė 25 proc. visų naujų senatvės pensininkų, taigi privalomojo darbo stažo nesukaupė kas ketvirtas pensinio amžiaus sulaukęs Lietuvos gyventojas,

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis "pailginti" savo darbo stažą siūlo pačiam įmokėjus "Sodrai" trūkstamas įmokas.

"Ateityje, nuo 2027 m., 25 proc. pensinio amžiaus sulaukusių žmonių gal ir neturės būtinojo darbo stažo bazinei pensijai gauti, jų galėtų mažėti pačių pastangomis - investuojant į savo senatvę. Žinodamas savo sukauptą turtą gali planuoti savo pajamas senatvei", – dienraščiui teigė B.Gruževskis.

Štai ir šįsyk Eugenijumi Buivydu prisistatęs asmuo, aną pirmadienį dienraštyje paskaitęs komentarą, neiškentė: "Ko taip žviegia S.Pocius? Jis drįsta lyginti emigraciją su sovietiniais trėmimais į Sibirą ir klausia – nekorektiška? Taip! Labai ir labai nekorektiška lyginti pasinaudojančius Lietuvos jiems duota teise išvykti didesnio uždarbio ieškotojus su išmetamais iš prekinių vagonų mirusiais kūdikiais. Ir ta demagogija apie "bazinę pensiją" (o kas ji tokia?), apie gyvenančiuosius už 1,5 euro per mėnesį (o kas jie tokie?), valstybės pinigus skirstančius "nusikaltėlius arba idiotus". Taip pat kalbama ir apie brangias karių uniformas, ir haubicas už milijonus, – a, štai kur šuo pakastas! Tai kam darbuojasi (t. y. darkosi) p. S.Pocius?"

Kaip tai kam darkosi? Maskvai, argi neaišku? Smagu demaskuoti dar vieną Kremliaus agentą. Ir visai nesvarbu, kad mokykloje šis nebuvo nei pionierius, nei komjaunuolis, nei pagaliau tarnavo bolševikų kariuomenėje, skirtingai nei tuometė dominuojanti dauguma, kurios atstovai šiandien per TV žydrynę moko nepriklausomybės ir patriotizmo.

Ponas E.Buivydai, jūsų praeitis tai, be abejo, be pionieriškų saliutų Leonidui Iljičiui. Tad apie korektiškumą šįsyk gal nekalbėsime. Geriau – apie "bazinę pensiją". Tai, beje, ne Kremliaus, o Lietuvos biurokratų sumanytas terminas.

Nepažįstate pensininkų, besimaitinančių už 1,5 euro per dieną (ne per mėnesį)? Na, už tiek gyveno mano mama, nusipelniusi Lietuvos dėstytoja, mokslų daktarė ir monografijų autorė. Kol buvo gyva. Jos sesuo iki šiol prasimaitina už 50 eurų, nes visa kita sumoka už butą. Apsidairykite, tokių senolių nematyti gali tik nomenklatūrinis žinduolis.

Dabar klausimas: ar maitindamasis už 1,5 euro tikrai džiaugtumėtės haubica už milijoną? O ką tada mums reiškia socialinis teisingumas?

Ir pagaliau – kas čia iš tiesų yra idiotas, mielas pone?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia abejojanti, ar bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, kas mokesčių mokėtojams kainuos per 1,3 mlrd. eurų, padėtų išspręsti vienų mažiausių pensijų Europoje problemą.

"Žinoma, tokia pensijų reforma mažintų tiesioginį darbo jėgos apmokestinimą, tačiau neaišku, ar ši struktūrinė reforma padėtų padidinti vienas mažiausių pensijų Europoje. Tokio reformos efekto kol kas neįžvelgiu. Priešingai, pensijų įmokos mažinimas gali lemti pačių pensijų mažėjimą, ypač jeigu papildomų šaltinių, skirtų bazinei pensijai finansuoti, taip ir nebus rasta", - interviu "Verslo žinioms" teigė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovės teigimu, svarstant naująjį socialinį modelį taip pat neatsakyta, ar pakaks finansinių galimybių įgyvendinti pensijų indeksavimo mechanizmą, ar atsiras paskatų kaupti pensiją senatvei ir apskritai dalyvauti socialinio draudimo sistemoje.

Buvęs premjero patarėjas Statys Jekeliūnas teigia, kad bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą tikriausiai būtų geras sprendimas, tačiau Vyriausybės ir mokslininkų siūlomas būdas tai padaryti yra neįmanomas finansiškai. Analitikas sako, jog naujas socialinis modelis remiasi nepagrįstomis finansinėmis prielaidomis.

„Ta idėja, kad per 12 metų po 1 procentinį punktą mažės įmoka - ar tai būtų socialinio solidarumo, kaip ji bebūtų pavadinta - 12 procentų per 12 metų sumažinti, mano vertinimu, yra paprasčiausia finansinė utopija. Tai yra finansiškai neįmanoma. Kodėl apie tai kalbama? Matyt, galvojama, kad arba reikės didinti kažkokius kitus mokesčius - užuominų yra, tačiau sprendimų jokių nėra, - arba tikimasi, kad ekonomika ir pajamos į visus biudžetus nenuilstamai augs visus tuos 12 metų. Tai yra dar viena visiškai nepagrįsta ekonominė ar finansinė prielaida. Šis faktas leidžia manyti, kad bent jau socialinio draudimo sritis yra finansiškai nepagrįsta“, - politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S.Jakeliūnas.

Vyriausybė siūlo, perkeliant bazinę pensiją, vietoje dabartinio draudžiamųjų pajamų vidurkio koeficiento įvesti apskaitos vienetų sistemą, per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti pensijų draudimo tarifą.

S.Jakeliūno manymu, bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą turi būti „finansiškai neutralus“.

„Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą pats savaime yra turbūt teigiamas dalykas. Dirbdamas mokesčių darbo grupėje, dar 2013 metais mūsų grupė taip pat pasiūlė analogišką sprendimą, tačiau finansiškai neutralų: tai yra „Sodros“ įmokos būtų sumažintos, tačiau gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų padidintas. Kažkokių finansinių nuostolių valstybei nebūtų buvę. Kitaip sakant, „Sodros“ pensija daugiau turėtų būti susijusi su sumokėtomis įmokomis, o bazinė pensija - minimalus palaikomasis pensininkų išgyvenimo lygis pagal valstybės galimybes - turėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto“, - kalbėjo S.Jakeliūnas.

Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Vyriausybė jam iš esmė pritarė praėjusią savaitę, galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną. Vėliau reikiamas įstatymų pataisas turės svarstyti Seimas.

Rusijos policijos nuovadoje, kaip manoma, nuo širdies priepuolio mirė 81 metų moteris, kuri buvo sulaikyta parduotuvėje dėl įtariamos sviesto vagystės, pranešė policija.

Dėl įtariamos vagystės netoli Sant Peterburgo esančio Kronštadto miesto parduotuvėje sulaikyta moteris prieš mirtį policijos nuovadoje skundėsi bloga savijauta, nurodoma regiono policijos tarnybos pranešime.

Kronštadto policijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP pranešė, jog moteris buvo įtariama sviesto vagyste. Daugiau informacijos jis nepateikė.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama Vidaus reikalų ministerijos pranešimą, informavo, kad moteris iš parduotuvės galėjo būti pavogusi tris pakelius sviesto.

200 gramų sviesto pakelis kainuoja nuo 50 iki 80 rublių (nuo 0,55 iki 0,88 euro).

Pasak prokurorų, dėl įvykio vienoje parduotuvių tinklo parduotuvėje pradėtas tyrimas. Moteris buvo apkaltinta dėl smulkios vagystės ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjimo, nurodoma pranešime.

Bazinę pensiją gaunantys Rusijos pensininkai sunkiai įstengia įsigyti būtiniausių prekių, nors prie prezidento Vladimiro Putino pensijos buvo pakeltos.

Mokslininkų grupė, rengianti pasiūlymus, kaip reformuoti socialinę sistemą, kalba apie naujus mokesčius ir esamų kėlimą.

LNK „Žinios“ informuoja, kad norima gelbėti skolose skęstančią „Sodrą“ ir siūloma, kad bazinės pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Tam reikėtų papildomų pajamų - 1,5 mlrd. litų. Mokslininkai skaičiuoja, kad reikiamus pinigus būtų galima surinkti apmokestinus visą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įvedus progresinius gyventojų pajamų mokesčius ir apmokestinus dienpinigius.

Taip pat siūloma padidinti pelno mokestį iki 20 proc., 15 proc. apmokestinti visą kapitalo prieaugį, atimti lengvatas iš ūkininkų. Be kita ko, siūloma griežčiau kontroliuoti medienos pardavimus.

Pritaikius tokį modelį, esą galėtų mažėti darbo jėgos apmokestinimas.

„Mes siūlėm, kad reikėtų perkelti socialinio draudimo įmokos dalį, kurią moka darbdavys, (...) tai reiškia, kad dalis įmokų eitų nebe į „Sodrą“, o į biudžetą, o palaipsniui tą darbdavio dalį keisti kitais mokesčiais. Todėl kad tokiu būdu galėtume sumažinti mokestinę naštą darbui“, - žurnalistams sakė pasiūlymus rengusios darbo grupės narys, ekonomistas Romas Lazutka.

Seimo nariai sako, kad buvo ir kitas variantas, kaip nuimti naštą nuo dirbančiųjų.

„Perpaskirstyti įmokas „Sodrai“. Kad pusę mokėtų darbuotojas, o pusę darbdavys. Ir tą pusę, kurią mokėtų darbuotojas, darbdavys sumažindamas kaštus socialiniam draudimui turėtų padidinti atlyginimą tokia pačia suma, sumokėti mokesčius. Darbuotojo atlyginimas nenukenčia, darbdavys išlaidų daugiau neturi. Bet ar visi mūsų darbdaviai bus tokie sąžiningi? Ir jeigu biudžetiniame sektoriuje, aš manau, tas perėjimas būtų pakankamai neskausmingas, tai privačiame sektoriuje ten būtų daug problemų“, - teigė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė pabrėžia, kad „yra didžiuliai nearti dirvonai dėl šešėlinės ekonomikos“, todėl trūkstamų pinigų reikia ieškoti ten.

Pasiūlymai dar turi būti suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijomis, svarstomi Vyriausybėje ir tada keliauti į Seimą.

„Tai yra mokslininkų siūlymai ir pamąstymai, kaip daroma kitose šalyse. Tai nereiškia, kad kažkokie mokesčiai atsiras ar neatsiras. Jokio sprendimo nėra. Sprendimas bus priimamas Vyriausybėje, kada bus išanalizuota, ką mokslininkai pateikė, sulyginama su mūsų dienų realijomis, ką ir kaip mes galime padaryti“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimantas Pabedinskienė.

Kaip pažymi „Lietuvos ryto televizija“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyta ir mokslininkų parengta mokesčių keitimo studija biudžetui kainavo 5 mln. litų.