Negęstanti problema

Apie benamių gyvūnų globos ir jų populiacijos mažinimo informacijos stoką byloja redakciją pasiekiantys skaitytojų laiškai, kuriuose skundžiamasi, kad nei seniūnijos, nei savivaldybės nenori padėti spręsti benamių kačių populiacijos problemą, kad randasi žmonių, kurie visokiais būdais trukdo savanoriškai šį klausimą sprendžiantiems gyventojams.

Tačiau tai nėra visiška tiesa. Pavyzdžiui, Kaune veikia PSP ("Pagauk–sterilizuok – paleisk") programa, humanišku būdu sprendžianti šią opią mieste problemą. Bėda ta, kad minėtą programą gali vykdyti ne pavieniai asmenys, o ta gyvūnų globos organizacija, su kuria savivaldybėje sudaryta šios paslaugos teikimo sutartis.

Trūksta informacijos

Apie PSP programos naudą ir jos įgyvendinimo tvarką kalbėjomės su jos iniciatore Lietuvoje Brigita Kymantaite, kuri kartu vadovauja ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai.

Pasak pašnekovės, benamių kačių populiacijos mažinimo problema yra daug rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. "Benamių gyvūnų gausa, nekontroliuojamas jų dauginimasis ne tik trukdo aplinkinių namų gyventojams, teršia aplinką, kelia pykčius tarp nelaimėlius globojančių ir jų nekenčiančių žmonių, bet ir kenkia patiems gyvūnams. Pavyzdžiui, daugelis benamių kačių mažylių suserga, užkrečia kitus gaujos narius. Tada kenčia dauguma šių gyvūnų. Tad reikia imtis ryžtingų priemonių", – įsitikinusi B.Kymantaitė, kartu pažymėjusi, kad būtina šviesti visuomenę elgesio su benamiais gyvūnais klausimais.

Benamių gyvūnų gausa, nekontroliuojamas jų dauginimasis ne tik trukdo aplinkinių namų gyventojams, teršia aplinką, kelia pykčius tarp nelaimėlius globojančių ir jų nekenčiančių žmonių, bet ir kenkia patiems gyvūnams.

Žiaurumas baudžiamas

Vis dar yra įsitikinusiųjų, kad benamius gyvūnus reikia naikinti, tačiau, visų pirma, tai nehumaniška. Maža to, taip besielgiantiems gyventojams gresia didžiulės baudos. Anot B.Kymantaitės, draudžiama bet kokiu būdu gaudyti, žaloti, nuodyti ar kitaip naikinti tokius gyvūnus. "Toks elgesys su gyvūnu teisiškai yra laikomas žiauriu ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė: baudžiama viešaisiais darbais arba didžiule bauda – iki 500 MGL (19 tūkst. eurų), arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų", – priminė B.Kymantaitė.

Tačiau to, matyt, nežino, nei Kaune, Savanorių pr. 258 ir aplinkinių daugiabučių, nei Garliavos S.Lozoraičio gatvės pradžioje esančių daugiabučių namų kai kurie gyventojai, visokiais žiauriais būdais trukdantys savanoriškai globojantiems benames kates žmonėms. Jei Kauno daugiabučio namo gyventojai gali kreiptis į "Penktą koją" tel. 8 652 48 322 ir kartu į seniūniją dėl programos PSP realizavimo daugiabučio namo kieme, tai Kauno rajono gyventojai šią galimybę turės tik kitais metais, kai biudžete bus numatytos tam skirtos lėšos.

Kaip veikia PSP programa?

"Penktos kojos" vadovė Agnė Volockytė sakė, kad gyventojai (geriausia, kad tai būtų tas žmogus, kuris šėrė ir šers kates daugiabučio namo kieme) turi kreiptis į šią konkrečią gyvūnų prieglaudą (su ja Kauno savivaldybė yra sudariusi sutartį) ir į seniūniją, prašydami gyvūnų globėjų pagalbos. Tuomet "Penkta koja", susitarusi su seniūnija, imasi vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimo programą: gauna iš seniūnijos leidimą šerti konkrečioje vietoje kates (dėl tokio leidimo gyventojai neturi teisės kreiptis) ir toje vietoje pastatomos kačių gaudyklės. Sugautas kates gyvūnų globėjai iš "Penktos kojos" išveža sterilizuoti, skiepyti nuo ligų, ženklinti jų ausis.

Atlikus šias procedūras, katės grąžinamos į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimtos. Tuomet jas globojantis gyventojas šeria jas seniūnijos jau anksčiau pažymėtoje vietoje. Artėjant žiemai galima kreiptis į seniūniją ir dėl namelio sugrąžintoms katėms pastatymo.

Nepalikime gyvūnų alkti

Anot B.Kymantaitės, pagal PSP programą sterilizuotos, paženklintos ir paskiepytos katės, grąžintos į savo teritoriją, į ją neįsileidžia naujų kačių, gyvena maždaug penkerius metus. Žinoma, benamių gyvūnų skaičius tokiu būdu mažėja lėtai, bet nėra kito humaniškesnio būdo benamių kačių populiacijai mažinti.

Būtų nežmoniška palikti benamius gyvūnus žiemą be maisto, nes tie keturkojai nelaimėliai ne iš dangaus nukrito į mūsų kiemus, o buvo kažkieno išmesti į gatvę. Todėl juos šerti tiesiog būtina – tai numatyta Gyvūnų globos įstatyme, to nedraudžia nei Kaune, nei jo rajone gyvūnų globos ir laikymo taisyklės. Reikia atsiminti, kad benamius gyvūnus draudžiama šerti tik bendrojo naudojimo patalpose. Taisyklėse nėra draudimo šerti namo prieigose, tačiau dėl ramybės kates globojantys žmonės turėtų pasirinkti atokesnę nuo namo vietą, kad ji nekeltų benamio gyvūno nekenčiančių žmonių įniršio. Beje, tas įniršis kartais prasiveržia agresyviu elgesiu – Petrašiūnuose buvo sumušta viena benames kates šėrusi moteris.

Padėkime, o ne trukdykime

Nuostabu, kad Garliavoje radosi savanorė, kurios elgesys turi tapti pavyzdžiu kitiems garliaviškiams, globojantiems benamius gyvūnus. Čia minima moteris veikia taip, tarsi pati vykdytų PSP programą – ji ne tik šeria benames kates, bet ir nuveža sterilizuoti, skiepyti, ženklinti, nes Kauno rajono savivaldybė dar neturi sutarties su jokia gyvūnų globos organizacija dėl PSP programos vykdymo. Pažymėtina, kad ši moteris profesionaliai benamių gyvūnų globai aukoja savo asmenines lėšas.

Tad gyvūnų globėjos kaimynai turi tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Garliavoje yra toks žmogus, visa širdimi paniręs į benamių kačių populiacijos mažinimo, jų priežiūros reikalus. Padėkime jai dirbti, o ne trukdykime įžeidinėdami, grasindami, naikindami nelaimingų gyvūnų šėrimo vietą. Kai Kauno rajono savivaldybė kitais metais ras biudžete lėšų gyvūnų globos organizacijoms, kurios didesniu mastu, nei pajėgia viena savanorė, spręsti opią benamių kačių populiacijos mažinimo problemą, čia minimos garliaviškės patirtis tikrai pravers ir kitų Garliavos daugiabučių namų gyventojams, norintiems padėti keturkojams nelaimėliams. Norisi tikėti, kad Kaune ir jo rajone benamių gyvūnų problemai neabejingų žmonių gyvena daugiau nei tų, kurie ją ignoruoja arba nekenčia bedalių keturkojų ir juos globojančių žmonių.

Dėl beglobių katinų miestiečiai stojo į skirtingas barikadų puses. Kol vieni gyvūnų gaili ir šeria, kiti nespėja vaikščioti į Viešosios tvarkos skyrių. Jo darbuotojai pasakojo, kad šie susirėmimai pasiekia ir teismus.

Graso nunuodyti

Rumpiškės gatvės gyventojai dienraščiui skundėsi, esą maisto liekanomis teršiami daugiabučių kiemai, o dvokas toks stiprus, kad, jų žodžiais, neįmanoma atverti langų.

Katinų veisykla. Taip antrą Rumpiškės gatvėje esantį daugiabutį pavadinusi skaitytoja piktinosi, esą čia pensininkių jau daug metų veisiami benamiai gyvūnai.

"Aplinką teršia ne tik katės, bet ir pačios moterys, mėtydamos maistą kur papuola, net ir iš balkonų. Renčia gyvūnams būstus, kurie – tikri infekcijų židiniai", – dėstė skaitytoja.

Moteris komentavo, esą katinų gailinčios gyvūnų mylėtojos galėtų juos priglausti pas save ir prižiūrėti kaip patinka.

"Verkšlena, kad katinėlius kažkas nuodija. Nenustebčiau, kad ir mūsų kieme tai įvyktų, nes kantrybė tuoj baigsis. Bandžiau su jomis kalbėtis, kad neterštų kiemo, nes nuo musių bei dvoko jau ir langų neįmanoma atverti", – tulžį liejo klaipėdietė.

Įsiutę Rumpiškės gatvės gyventojai kreipėsi į miesto savivaldybę, tačiau kontrolieriams teko apsiriboti įspėjimu. Atsirado tik viena drąsuolė, prisipažinusi šerianti katinus, o įrodymų dėl šiukšlinimo – maža.

Gauna įspėjimus

Kaip pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys, ši problema – aktuali jau daug metų. Anot jo, beglobiai katinai įlenda į daugiabučių rūsius, priteršia laiptines ir gyventojams sukelia nepatogumų.

Pašnekovo teigimu, namų administratoriai privalo patys užtikrinti vidaus taisykles, kuriose numatytas higienos normų laikymasis daugiabučiuose ir jų teritorijoje.

"Gauname nemažai skundų dėl katinų mylėtojų, kurie tempia iš namų maistą, surenčia gyvūnams būdeles. Jei jie nesusitvarko, galime taikyti atsakomybę už šiukšlinimą. Tačiau visur veikia gamtos svertai. Jei išnaikinsime katinus, atsiras žiurkių", – sakė V.Valys.

Į vietą nuvažiavę kontrolieriai paprastai susitinka su gyventojais ir stengiasi taikiai išspręsti problemą. Esą griežta atsakomybė dažniausiai taikoma tik visai į įspėjimus nereaguojantiems katinų mylėtojams.

V.Valio žodžiais, paprastai iškviečiama gyvūnų globos tarnyba "Būk mano draugas", kuri pasirūpina beglobiais katinais.

Dėl katinų – į teismą

Tiesa, yra buvę ir kraštutinių situacijų, kai pažaboti katinų maitintojų nepavyko net ir miesto tvarkdariams. Poskyrio vedėjas pasakojo, kad kartais konfliktai pasiekia ir teismus.

"Būna, kad žmogus neadekvačiai žiūri į situaciją ir sudrausminti jį sudėtinga. Viename kieme buvo apsigyvenę net šeši katinai, kurie ilgą laiką nesitraukė iš tos pačios vietos. Žmonės sodino gėlynus, tvarkėsi aplinką, tačiau gyvūnai viską iškapstė, atlikinėjo ten savo gamtinius reikalus", – pasakojo V.Valys.

Pasipiktinę gyventojai susirėmė, todėl įsikišti teko ir pareigūnams.

Įrengia specialias vietas

Pasirodo, didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra įrengtos specialios vietos, kuriose oficialiai leidžiama maitinti katinus. Tokių vadinamųjų katinų šėryklų uostamiestis neturi. "Tai gana populiaru sostinėje – į specialiai gyvūnų šėrimui skirtas vietas gyventojai atneša maisto ir taip neteršia aplinkos", – pasakojo V.Valys.

Pašnekovo teigimu, klaipėdiečiai pastarųjų turėti kol kas nepageidauja. "Esant daugumos norui, tokia galimybė tikrai yra. Tik klausimas, ar nekils dar daugiau problemų", – svarstė jis.

Šiuo metu už šiukšlių ir buitinių atliekų nesurinkimą taikoma administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda.

Po perspėjimų, pašnekovo žodžiais, dauguma gyventojų nustoja šerti katinus. Tačiau pasitaiko ir tokių entuziastų, kuriems gresianti bauda – ne rodiklis.