„Dragūno“ vartų sargas Benas Vaicekauskas kelių pastarųjų rungtynių metu buvo minimas kaip vienas žaidėjų, kuris ženkliai prisideda prie pergalių. Tačiau jis sako, kad svarbiausia siekiant laimėti yra tai, jog visa komanda žaistų darniai, klausytųsi trenerio nurodymų. Vartininkas tikisi, kad iškovoti lemtingąją, auksinę, pergalę turėtų padėti ir sava aikštelė, ir triukšmingi Klaipėdos rankinio sirgaliai.
– Benai, antrosiose finalo rungtynėse buvo itin stipri gynyba – ar tai bus vienas ginklų ir trečiosiose rungtynėse su „Šviesa“?
– Gynyba yra svarbi ne tik dabar, žaidžiant su „Šviesa“. Apskritai, kai visi žaidėjai gerai dirba gynyboje, tada ir vartams būna lengviau. Aišku, visko būna, turi būti ir sėkmės faktorius.
– Stebint žaidimą atrodė, kad antrosios finalo rungtynės „Dragūnui“ buvo lengvesnės už pirmąsias, kai net prireikė pratęsimo. Kodėl buvo toks skirtumas?
– Pirmosios rungtynės parodė, kad mums trūko fizinio kontakto. Komandos, su kuriomis žaidėme ketvirtfinalyje ir pusfinalyje, nepropaguoja tokio žaidimo stiliaus, todėl su „Šviesa“ pirmosiose rungtynėse buvo sunku. Antrose rungtynėse buvo kitaip – mūsų žaidėjai jau žinojo, kad reikia pasitikti atakuojantį varžovą, bauduoti. Taip jie man gerokai padeda. Pirmame susitikime trūko būtent to suvokimo – kad reikia „kaltis“, kad nebus taip palyginti lengvai, kaip buvo iki finalo.
– Kaip komanda nusiteikusi trečiosioms rungtynėms?
– Tikiuosi, kad einame gera linkme – žiūrime rungtynių įrašus, analizuojame, darome išvadas. Tikiuosi, kad viskas pasibaigs trečiadienį, nes visi jau norime atostogų. Esame nusiteikę kovingai – norime sudėti visus taškus. Tikiuosi, kad neprarasime koncentracijos, o namų sienos ir savi žiūrovai mums padės.
Visas sezonas buvo mums nepalankus – daug traumų. Taip pat netikėtai klubą paliko vartininkas Lukas Simanavičius, todėl man teko didesnė našta. Nelengva buvo ir Lukui Vanagui, kai traumą patyrė Lukas Simėnas. Visiems buvo sunku. Esame išsekę ir pavargę, bet mūsų kineziterapeutas Martynas Ramanauskas daro auksinį darbą, kad pastatytų visus ant kojų ir į rungtynes eitume pasiruošę kovai.
Mūsų treneris Artūras Juškėnas yra sudėliojęs visą strategiją, kaip turime elgtis puolime ir gynyboje. Manau, tai, kur mes esame dabar, yra trenerio nuopelnai. Treniruočių metu jis įdeda labai daug pastangų, emocijų, kad išgirstume, suprastume, ką jis nori, jog mes padarytume. Jam tai kainuoja daug nervų, todėl turime tai įvertinti ir už tai atsilyginti geru žaidimu.
– Kurie varžovų žaidėjai atrodo pavojingiausi „Dragūno“ vartams?
– Išskirčiau Tomą Bernatavičių, Karolį Antanavičių, Valdą Drabavičių ir Tadą Rasakevičių. Tai yra keturi kertiniai „Šviesos“ žaidėjai, kurie visą sezoną žaidė rezultatyviai. Tačiau gali prabilti ir Rosvaldas Ramunis, Artūras Švilpa.
– Su „Šviesa“ jau kartą teko kovoti finale, tuomet serija baigėsi 3:0 „Dragūno“ naudai. Klaipėdiečiai, ko gero, ir dabar tikisi tokios baigties.
– Manau, kad yra didelė tikimybė, kad ir dabar seriją užbaigsime „sausai“. Vis dėlto naivu tikėtis, kad „Šviesos“ žaidėjai atvyks nuleidę rankas. Jie per visas tarpusavio rungtynes „kapojosi“, finale prireikė ir pratęsimo. Manau, kad bus sunki kova, bet norėtume, kad būtų 3:0.
– Kodėl klaipėdiečiai trečiadienio vakarą turėtų pasirinkti rankinį?
– Atsimenu lygos finalą prieš trejus metus – žmonės tribūnose vos tilpo. Nežinau, kodėl jų sumažėjo. Mes ir toliau demonstruojame aukšto lygio rankinį, žaidžiame finale, žaidžiame technišką, gražų, rezultatyvų žaidimą. Tai greita, dinamiška, emocinga, gražu – žiūrovams tai tikrai labai geras reginys. Labai tikiuosi, kad klaipėdiečiai mus maloniai nustebins ir gausiai susirinks mūsų palaikyti.
