Lietuva smarkiai juda tokių permainų link, nes, kaip sako specialistė, vilniečiai yra imlūs ir verslūs žmonės, tad po 2–3 metų, tikėtina, mūsų šalyje situacija su bendradarbystės erdvėmis bus panaši kaip pasaulyje.

Ekspertė sako, kad tendencija dirbti nebe biure pirmiausia formavimosi dėl technologijų bumo, be to, keičiasi darbo rinka, į kurią vis daugiau ateina jaunų žmonių, kurie nori kitokios darbo aplinkos, nei dirbo jų tėvai. Jaunimui darbo vieta – daugiau nei erdvė atlikti užduotis, tai galimybė patenkinti savo asmeninius įpročius.

„Yra keletas kriterijų sėkmingai bendradarbystės erdvei: pažangi IT technika, patogi aplinka, kuri paskatintų ryšių mezgimą. Idealiu atveju bendradarbystės erdvės mieste turėtų būti sujungtos į tinklą, kad tokių darbo vietų ieškantys žmonės galėtų jas keisti“, – sako darbo vietų nuomos ekspertė.

Viena darbo vieta bendradarbystės erdvėje Vilniuje svyruoja nuo maždaug 70 eurų, bet mokestis gali siekti ir kelis šimtus eurų, jei laisvai samdomas darbuotojas norėtų turėti erdvę, kuri primintų nedidelį biurą arba užsimanytų ypatingo vaizdo pro savo langą.

Viena tokių – 100 kvadratinių metrų patalpa, kurioje yra keli sėdmaišiai, virtualios realybės akiniai, kompiuteriniai žaidimai, teniso stalas.

„Manau, kad daug laisvai samdomų darbuotojų vis dar žiūri nepatikliai į tokias vietas, bet tuo pačiu yra ir populiarėjanti erdvė. Jų įsikuria vis daugiau, aš ir pats žinau apie kitas tokias erdves, kurios dar tik atsidarys Lietuvoje. Kitos jau veikia kurį laiką, kai kurios veikia labai sėkmingai, kai kurioms sekasi sunkiau, bet tendencija yra tokia, kad vis daugiau ir daugiau žmonių dirba“, – padėtį apibūdino bendradarbystės erdvės „Fridge“ įkūrėjas Martynas Zaremba.

Teoriškai – tokią vietą įkurti nėra sunku. Tereikia patalpos, keleto kėdžių ir stalo. Tačiau praktiškai – viskas yra kur kas sudėtingiau.

„Išsinuomoti kažkokį biurą, pastatyti porą stalų, kėdžių, šaldytuvą, kavos aparatą – tai tikrai nėra sudėtinga. Tačiau jeigu mes kalbame, kad bedradarbystės erdvių pagrindinis tikslas – kurti bendruomenę, tai yra vis dar pakankamai sudėtinga, kadangi tu turi tuo užsiimti.

Turi būti žmogus, kuris su tuo dirba, kuris organizuoja bendruomenės renginius, kas padeda išsiaiškinti tam tikroje platformoje dirbančių žmonių stiprybes ir galbūt jas apjungti sinergiškai, nes tai yra bendradarbystės erdvių tikslas. Suburti bendruomenę yra labai sudėtinga“, – pasakoja bendradarbystės erdvės „NVO Avilys“ vadovė Monika Juknienė.