Siūloma nustatyti, kad jeigu sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius arba sprendimas nėra priimamas, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų.

 

Išimtis galiotų sprendimams dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Tai siūlančios Civilinio kodekso pataisos, kurias antradienį pateikė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Lauras Stacevičius, sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 56 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 26.

Projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į Seimo plenarinį posėdį jis turėtų sugrįžti birželio 20 d.

Pasak L. Stacevičiaus, šiuo metu Civiliniame kodekse nustatyta, jeigu sušaukus susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas savininkų skaičius (50 proc. + 1 balsas), pakartotiniame susirinkime sprendimai priimami dalyvaujančių pakartotiniame susirinkime savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4, išskyrus tam tikras išimtis.

„Aiškinant šias nuostatas susiduriama su klausimu, ar gali būti sušauktas pakartotinis savininkų susirinkimas tais atvejais, kai susirinkimas įvyko (į susirinkimą atėjo 50 proc. ir 1 savininkas arba daugiau), tačiau sprendimas nebuvo priimtas (pvz., susirinko 60 proc. savininkų, o balsavimas pasiskirstė po lygiai, 30 proc. balsavo „už“ ir 30 proc. balsavo „prieš„; arba 50 proc. balsavo „už“ ir 10 proc. balsavo „prieš“. Tiek pirmuoju tiek antruoju atveju sprendimas nebuvo priimtas, kadangi sprendimui priimti reikia 50 proc. +1 balso). Šiuo metu pakartotinis susirinkimas galimas tik tokiu atveju, jeigu į susirinkimą atėjo ne daugiau 50 proc. visų savininkų, todėl tokiu atveju, kai susirinkime sprendimas nėra priimtas, šaukti pakartotinį susirinkimą nėra galima“, - sako kodekso pataisos iniciatorius Seimo narys L. Stacevičius.

Todėl, jo nuomone, yra tikslinga pakeisti kodekso nuostatas, kadangi savininkai dėl ir taip mažo jų aktyvumo arba dėl kai kurių savininkų piktybiškumo negali priimti sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais.

Šiuo metu pagal Civilinio kodekso 4.85 str. 2 d. pakartotinis susirinkimas galimas tik tokiu atveju, jeigu į susirinkimą atėjo ne daugiau 50 proc. visų savininkų, todėl tokiu atveju, kai susirinkime sprendimas nėra priimtas, šaukti pakartotinį susirinkimą nėra galima.