Griauna demokratijos ramstį

Visuomenę sukrėtusi siūloma teismų reforma, anot jos kritikų, pakerta vieną demokratijos ramsčių – teismų institucijos atskyrimą nuo politinės valdžios. Žinant, kad vyriausybę visada formuoja parlamento dauguma, teismai laikomi vienintele nepriklausoma valdžia.

Izraelis neturi Konstitucijos, tad Aukščiausiasis Teismas vykdo kitur įprastas Konstitucinio Teismo funkcijas ir gali vetuoti bet kokį Kneseto priimtą įstatymą. Žinant, kad vidutinė vyriausybės ir koalicijos gyvavimo trukmė – 1,5–2 metai, per šį laiką paprastosios balsų daugumos palaikomi valdantieji gali netrukdomi priimti jų sampratą ar interesus atitinkančius įstatymus.

Jei valdančioji dauguma būtų tvirtai remiama ir per rinkimus sulauktų akivaizdžios daugumos rinkėjų palaikymo, anot apžvalgininkų, būtų galima teigti, kad politikai vykdo piliečių valią. Tačiau kai nė viena partija nelaimi daugumos ir tik per įvairius užkulisinius sandorius suburiama koalicija, kalbėti, kad Knesete daugiausia vietų turinti partija yra įgijusi ir aiškų piliečių mandatą, esą negalima.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima.

 

Kita vertus, valdančiųjų oponentai pritaria: teismų sistemos reforma būtina. Apie tai byloja kad ir tokie pavyzdžiai kaip kad buvusio finansų ministro Avigdoro Libermano byla: jo tariamos korupcijos įrodymai rinkti dešimtmetį, tačiau teisme byla subliūško.

Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė tvirtina, kad Aukščiausiasis Teismas pernelyg kišasi į politinius sprendimus ir siūlo pakeisti Izraelio įstatymus, kad parlamentas paprasta balsų dauguma galėtų panaikinti teismo sprendimus. Siūlomos reformos taip pat suteiktų vyriausybei kur kas daugiau galių skiriant teisėjus.

Lygios stovyklos

Vyriausybės bandymas vykdyti teismų reformą sukėlė smurtinių protestų, suskaldė ne tik visuomenę, bet ir valdančiąją koaliciją.

Stabdyti reformą ragino net gynybos ministras Yoavas Galantas, pabrėžęs, kad masiniai protestai prieš reformą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis akcentavo, kad kariuomenėje ir žvalgybos tarnybose kilo nepasitenkinimas reformos planais, tūkstančiai karių, lakūnų ir žvalgybos pareigūnų pagrasino netarnausią vyriausybei, kuri abejoja demokratiniais valstybės pagrindais.

Be to, anot Y. Galanto, tokie vidiniai nesutarimai sutampa su padidėjusia Irano ir Libano „Hezbollah“ grėsme Izraeliui, neramumais Palestinos teritorijose.

Protestas prasidėjo spontaniškai, nevadovaujant jokiai politinei partijai. Net B. Netanyahu oponentas, buvęs premjeras Yairas Lapidas tik prisijungė prie protestuotojų, užuot tapęs jų lyderiu.

Neatlaikęs masinių protestų Izraelio premjeras pirmadienį paskelbė laikinai stabdantis ginčytiną teismų reformą. Šis klausimas į parlamentą grįš ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje.

Tačiau tris mėnesius vykstančių protestų organizatoriai pareiškė nesitrauksiantys. Laikinai įšaldyti reformos planus esą neužtenka ir todėl nacionaliniai protestai vyksią, kol įstatymas Knesete bus atmestas.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima. Aktyvioji piliečių bendruomenė pasidalijo į apylyges dalis.

Giliai susiskaldę

Kita vertus, ši situacija – tik problemų aisbergo viršūnė. Kaip radijui NV sakė Sergejus Auslenderis, Izraelio politinė sistema yra pasenusi, nepritaikyta dabartinėms sąlygoms. „Ją sukūrė kiti žmonės, kiti politikai, kitomis aplinkybėmis, kitiems žmonėms. Nuo to laiko Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios“, – sakė jis.

Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios.

 

Apžvalgininkas laikosi nuomonės, kad šaliai reikia konstitucijos. Tačiau, turint omenyje visuomenės susiskaldymą, vargu ar būtų įmanoma dėl jos susitarti.

Be to, kartu su teisine reforma valdantieji bandė prastumti ir vadinamąjį dovanojimo įstatymą. Tai įstatymas, kuris leidžia valstybės pareigūnams, savivaldybių pareigūnams priimti dovanas, tam tikras finansines aukas neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Įstatyme buvo kalbama apie neatidėliotinas teisines ir medicinines išlaidas.

„Daugelis teisininkų ėmė kalbėti, kad tai yra užslėpta kyšininkavimo forma. Jei rytoj kuriam nors ministrui bus iškelta baudžiamoji byla dėl korupcijos, jis gali priimti dovanas ir gintis teisme, samdyti brangius advokatus pasinaudodami šiomis dovanomis“, – sakė S. Auslenderis.

Šis įstatymas, pvz., leistų ir pačiam B. Netanyahu nevykdyti teismo sprendimo grąžinti 270 tūkst. dolerių, kuriuos jis gavo iš savo velionio pusbrolio advokatams nusisamdyti.

Subtilus spaudimas

Iki teismų reformos klausimas grįš į Parlamentą, valdančioji koalicija ir opozicija problemos sprendimo bandys ieškoti tarpininkaujant šalies prezidentui Itzhakui Herzogui.

Iki šiol B. Netanyahu atmetė prezidento siūlytą kompromisą.

Spaudimas B. Netanyahu iš atviros formos pereina į užkulisinę. Antradienį Izraelio premjerui teko šalto dušo porcija nuo artimiausio strateginio partnerio. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė artimiausiu metu nelaukiąs B. Netanyahu Vašingtone. Žurnalistų paklaustas, ar pakvies Izraelio premjerą į Baltuosius rūmus, J. Bidenas atsakė: „Ne artimiausiu metu.“

JAV lyderis sakė, kad viliasi, jog B. Netanyahu atsisakys teismų reformos planų. Į tai B. Netanyahu atsakė įrašu tviteryje: jis vertinąs J. Bideno paramą, bet „Izraelis yra suvereni šalis ir priima sprendimus vadovaudamasis žmonių valia, o ne spaudimu iš užsienio, įskaitant ir geriausių draugų“.

Senbuvio klaidos

Nors pats B. Netanyahu laikomas vienu iš labiausiai patyrusių Izraelio politikų, jis, anot ekspertų, suklydo vertindamas pilietinės visuomenės galią. Pernelyg pasitikėta ir savo rėmėjais.

Naujausios apklausos rodo: jei rinkimai vyktų rytoj, jo „Likud“ nesurinktų pakankamai balsų ir nebegalėtų formuoti koalicinės vyriausybės. Pvz., 13-ojo kanalo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad B. Netanyahu partija gautų tik 27 mandatus vietoje dabar turimų 32.

Jei koaliciją paliktų kuris nors partneris, Izraelyje būtų skelbiami nauji rinkimai – šeštieji per ketverius metus.

Pats premjeras juose nedalyvaus, B. Netanyahu atstovaus jo advokatai, teigė generalinis prokuroras Avichai'us Mendelblitas. Posėdžiai turėtų trukti keturias dienas.

Generalinis prokuroras A. Mendelblitas siekia premjerui pateikti kaltinimus dėl sukčiavimo, pasitikėjimo sulaužymo ir kyšininkavimo trijose atskirose su korupcija susijusiose bylose.

B. Netanyahu visus kaltinimus atmetė ir ikiteisminius posėdžius pavadino „raganų medžiokle“.

Tačiau teisiniai neramumai nėra vienintelis dalykas, keliantis grėsmę ilgiausiai dirbusio Izraelio vadovo politinei ateičiai. B. Netanyahu neseniai vykusiuose rinkimuose nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos, tad per šešias savaites jis turi susitarti su politiniais varžovais ir suformuoti valdančiąją koaliciją.

Apie tai, kad premjerui nori pateikti kaltinimus, A. Mendelblitas paskelbė dar vasarį. Taigi trečiadienį prasidedantys svarstymai yra naujas ilgo proceso etapas.

Vienoje byloje B. Netanyahu kaltinamas tuo, kad galimai milijardieriams padėjo verslo ir asmeniniais klausimais ir mainais už tai sulaukė atitinkamų dovanų. Antroje byloje teigiama, kad premjeras galimai pasirašė susitarimą su nacionalinio laikraščio „Yedioth Ahronoth“ leidėju. Susitarimu esą numatoma, kad laikraščio reporteriai padidins žinių apie premjerą aprėptį, už tai bus susilpnintas B. Netanyahu remiantis laikraštis „Israel Hayom“. Trečioje byloje premjerui pateikti rimčiausi kaltinimai: būdamas komunikacijos ministru, B. Netanyahu neva užsakė palankius sprendimus didžiausiai šalies telekomunikacijų įmonei „Bezeq“ mainais į pozityvią informaciją „Bezeq“ naujienų svetainėje „Walla“.

Buvęs gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Benny Gantzas (Benis Gancas) ir centristų politikas Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) savo pareiškimuose nurodė, kad suformuos bendrą sąrašą balandžio 9-osios rinkimams ir pasikeisdami eis premjero pareigas, jei bus išrinkti.

B. Gantzas vadovauja neseniai įsteigtai centristų Izraelio atsparumo partijai (Hosen L'Yisrael), o Y. Lapidas – centro partijai „Yesh Atid“, kuri šiuo metu 120 vietų parlamente turi 11 deputatų.

Apklausos rodo, kad B. Gantzas ir Y. Lapidas yra pagrindiniai B. Netanyahu, kuriam prognozuojama pergalė nepaisant tyrimų dėl įtariamos korupcijos, varžovai.

Anksčiau prie Izraelio atsparumo partijos prisidėjo buvęs gynybos ministras Moshe Yaalonas (Mošė Jaalonas), o prie naujojo aljanso prisidės ir kitas buvęs Generalinio štabo viršininkas Gabi Ashkenazi (Gabis Aškenazis), sakoma jų pareiškimuose.

„Iš didelio nacionalinės atsakomybės jausmo Benny Gantzas, Yairas Lapidas ir Moshe Yaalonas nusprendė sudaryti bendrą sąrašą, kuris pasitarnaus kaip nauja Izraelio partija“, – sakoma „Yesh Atid“ pareiškime.

„Partija iškels naują vadovybės komandą, kuri užtikrins Izraelio saugumą ir vėl suvienys susiskaldžiusius Izraelio visuomenės elementus“, – sakoma pareiškime.

B. Netanyahu premjero poste iš viso dirba maždaug 13 metų, o šiuo metu vadovauja ministrų kabinetui, kuris laikomas toliausiai dešiniajame sparne esančia vyriausybe per visą Izraelio istoriją.

Premjero partija „Likud“ savo ruožtu išplatino pareiškimą, kuriame sakė: „Pasirinkimas aiškus: arba kairiojo sparno Lapido ir Gantzo vyriausybė, remiama arabiškų partijų, arba dešiniojo sparno vyriausybė, vadovaujama Netanyahu.“

Trečiadienį B. Netanyahu sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą suvienijęs tris nedideles radikalių dešiniųjų partijas, siekdamas, kad per balandžio rinkimus dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų atstovai laimėtų daugiau mandatų.

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai galima pateikti kandidatų sąrašus.

Jis numatytas sausio 28 ir 29 dienomis, BNS pranešė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

S. Skvernelis žada susitikti su šalies premjeru Benjaminu Netanyahu (Bejaminu Netanjahu) ir prezidentu Reuvenu Rivlinu.

Politikai planuoja aptarti Baltijos jūros ir Artimųjų Rytų regionų saugumo problemas, ekonominį šalių bendradarbiavimą, Izraelio santykius su Europos Sąjunga.

„Tikrai esame pasiryžę pakartoti, kad esame ir galime būti tie, kuri pateiktų Izraelio poziciją plačiau Europos Sąjungoje, siekiant didesnio Europos Sąjungos ir Izraelio tarpusavio supratimo“, – teigė D. Matulionis.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau teko laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių, pavyzdžiui, sprendžiant dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine.

B. Netanyahu Lietuvoje lankėsi pernai rugpjūtį. Tada Lietuvos premjeras paskelbė, kad Lietuva inicijuoja ES ir Izraelio ministrų susitikimą dėl terorizmo grėsmių, tačiau šis susitikimas kol kas neįvyko.

S. Skvernelis Izraelyje taip pat planuoja susitikti su vietos litvakų – lietuvių kilmės žydų – bendruomene, dalyvauti dvišaliame verslo forume, kibernetinio saugumo konferencijoje.

Premjeras aplankys Izraelio Holokausto atminimo centrą „Yad Vashem“.

Vizito metu S. Skvernelis turėtų aplenkti Palestiną, nors joje lankėsi Izraelyje anksčiau viešėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ar Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prieš rusų delegacijai atvykstant į B. Netanyahu rezidenciją žydų valstybės premjeras sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keliomis dienomis anksčiau paprašė surengti šį susitikimą su aukšto lygio delegaciją, tarp kurios narių yra Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas.

Izraelio vyriausybės vadovas nurodė, kad bus aptarti įvykiai regione ir „visų pirma – padėtis Sirijoje“.

B. Netanyahu sakė pakartosiantis Izraelio poziciją, jog iš Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) ir iš Irano remiamų jo sąjungininkų tikimasi, kad bus laikomasi 1974 sutarties, nustačiusios demilitarizuotąją zoną palei abiejų šalių sieną. Premjeras pridūrė, kad Izraelis toliau dės pastangas, jog jo pagrindinis priešininkas Iranas neužsitikrintų ilgalaikio karinio buvimo Sirijoje.

Izraeliui labiausiai rūpi, kad B. al Assadui padedančio Irano pajėgos ir glaudžius ryšius su Teheranu palaikantis Libano šiitų sukarintas judėjimas „Hizbollah“ bei kitos kovotojų grupės būtų kuo toliau nuo žydų valstybės sienų.

Tuo metu Rusija, pagrindinė B. al Assado sąjungininkė, perspėjo, kad būtų nerealu tikėtis, jog Iranas iš Sirijos visiškai pasitrauks.

B. Netanyahu ir V. Putinas anksčiau šį mėnesį buvo susitikę Maskvoje ir aptarė klausimus, susijusius su Sirija ir Iranu.

LiKus kelioms valandoms iki susitikimo su Rusijos delegacija Izraelis numušė kelias Sirijos teritorijoje paleistas raketas, kaip teigiama, skriejusias žydų valstybės link.

Anksčiau šį mėnesį, dukart per tą pačią savaitę, Izraelis paleido raketas „Patriot“ į bepilotes skraidykles, artėjusias prie šalies teritorijos iš Sirijos.

Birželį Izraelis irgi paleido raketą į skraidyklę, artėjusią prie žydų valstybės kontroliuojamos oro erdvės netoli sienos su Sirija.

„Pasaulis stebi stiprios ir klestinčios Amerikos atgimimą. Amerika yra atvira verslui ir mes vėl esame konkurencingi“, – pareiškė Amerikos prezidentas.

Susirinkusiems politikams ir verslo lyderiams D. Trumpas pareiškė, kad per pirmuosius jo prezidentavimo metu Jungtinės Valstijos tapo labiau nei bet kada patrauklios užsienio investicijoms. Tačiau tuo pačiu jis perspėjo, kad „negalime turėti laisvos ir atviros prekybos, jeigu kai kurios šalys išnaudoja sistemą kitų sąskaita“.

„Mes remiame laisvąją prekybą, tačiau ji turi būti sąžininga ir ji turi būti abipusė. Jungtinės Valstijos nebežiūrės pro pirštus į nesąžiningas ekonomines praktikas“, – perspėjo Jungtinių Valstijų prezidentas. Jo teigimu, nesąžininga prekyba „kenkia mums visiems“.

Mes remiame laisvąją prekybą, tačiau ji turi būti sąžininga ir ji turi būti abipusė. Jungtinės Valstijos nebežiūrės pro pirštus į nesąžiningas ekonomines praktikas.

D. Trumpas taip pat pareiškė esąs pasirengęs derėtis su atskiromis šalimis ar grupe šalių, kurios liko pasirašiusios Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutartį, iš kurios JAV pasitraukė po to, kai D. Trumpas tapo Amerikos prezidentu. Jis teigia esą pasirengęs derėtis su visomis šalimis dėl abipusiai naudingų prekybos susitarimų, įskaitant ir šalis, prisijungusias prie Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarties.

Amerikos prezidentas sakė derėsiąs, „jeigu tai bus naudingas visiems“.

Amerika – vieta užsiimti verslu

Savo kalboje D. Trumpas demonstravo Amerikos ekonomikos ir savo prezidentavimo pasiekimus ir finansų lyderiams sakė, kad „Amerika yra vieta užsiimti verslu“ dėl mažinamų mokesčių ir reguliavimo. Jo teigimu, „dar niekada nebuvo geresnio laiko samdyti, statyti, investuoti ir augti Jungtinėse Valstijose“. „Kai auga Jungtinės Valstijos, auga ir pasaulis“, – sakė jis.

Tačiau jis perspėjo, kad Jungtinės Valstijos ketina „priversti laikytis prekybos įstatymų ir atkurti prekybos sistemos integralumą“, kad „sukurtume sistemą, kuri veikia ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet visoms tautoms“.

Amerikos prezidentas pažymėjo, kad jo darbas jau duoda rezultatų. Jo teigimu, nuo 2016 metų buvo sukurta 2,4 mln. darbo vietų. Jis taip pat atkreipė dėmesį tokių kompanijų, kaip „Apple“, planus Jungtinėse Valstijose investuoti milijardus.

Pasak D. Trumpo, jis pasiekė didelės pažangos suteikiant amerikiečiams „geresnio darbo ir saugesnių namų“ svajonę bei „geresnį gyvenimą“ jų vaikams.

Auditorija nušvilpė

JAV prezidentui savo kalboje vėl užsipuolus žiniasklaidą, kurią jis vadino „pagiežinga“ ir kaltino „melagingų“ žinių skelbimu, salė nušvilpė oratorių.

„Šito nebuvo, kol netapau politiku, (o dabar) supratau, kokia kokti, kokia nedora, kokia pagiežinga, kokia melaginga gali būti spauda“, – pasakė D. Trumpas ir susilaukė šimtų salėje esančių delegatų nepasitenkinimo reakcijos.

Kai kurie iš maždaug 1,5 tūkst. Pasaulio ekonomikos forumo delegatų sausakimšoje konferencijų salėje ėmė nepatenkinti šaukti. Minėti komentarai buvo pareikšti atsakinėjant į klausimus po kitais atžvilgiais taikinamosios D. Trumpo kalbos verslo pasauliui.

Anksčiau, atvykęs į centrą ir kalbėdamasis su žurnalistais, D. Trumpas „netikromis naujienomis“ pavadino skandalingą laikraščio „The New York Times“ straipsnį apie jį.

Laikraštis citavo keturis anoniminius šaltinius, tvirtinusius, kad D. Trumpas pernai įsakė atleisti jo kampanijos ryšius su Rusija tiriantį specialųjį prokurorą Robertą Muellerį (Robertą Miulerį), bet paskui turėjo nusileisti, nes atsistatydinti pagrasino Baltųjų rūmų teisininkas Donald as F. McGahn as ( Donald as F. Maganas).

Dvi demonstrantės baltais trikotažiniais marškinėliais tyliai protestavo prieš D. Trumpą vestibiulyje prie salės, kurioje jis sakė kalbą.

„Paklausykit jo, demaskuoja melagingas naujienas. Būtent tą jis ir daro“, – sakė viena protestuotojų, Kolumbijos universiteto profesorė Anya Schiffrin (Ania Šifrin), kuri taip pat yra garsaus JAV ekonomisto Josepho Stiglitzo (Džozefo Stiglico) žmona.

Ant jos marškinėlių buvo užrašytas šūkis „Ne mano prezidentas“.

Kita demonstrantė, Sasha Kramer (Saša Kramer), vilkėjo marškinėlius su užrašu „Palaikykite Haitį“. Tai viena iš šalių, kurios, kaip pranešama, neseniai buvo tapusios vulgarių D. Trumpo komentarų taikiniu.

„Manau, kad šis forumas kalba apie dialogą, (bet) negalvoju, kad gavome dialogo su prezidentu Trumpu galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Kramer.

„Palaikau draugus ir kolegas Haityje, kuriuos labai įžeidė neapykantos kupini ir rasistiniai jo pareiškimai“, – pridūrė ji.

Palestiniečiai turi grįžti prie derybų stalo

Vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose D. Trumpas ketvirtadienį pagrasino neskirti palestiniečiams numatytos finansinės pagalbos, kol šie neatnaujins derybų su Izraeliu.

Tai D. Trumpas pareiškė susitikime su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi).

Pernai gruodį D. Trumpo paskelbtas sprendimas oficialiai pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine sukėlė pasipiktinimo bangą arabų pasaulyje.

Reaguodama į šį sprendimą palestiniečių vadovybė atsisakė susitikti su JAV viceprezidentu Mike'u Pence'u, kai jis šią savaitę lankėsi Artimuosiuose Rytuose.

Palestiniečiai taip pat paskelbė, kad naujos JAV taikos iniciatyvos žlugo, o Vašingtonas nebegali būti laikomas patikimu taikos tarpininku.

D. Trumpas sakė, kad toks sprendimas turi pasekmių.

Jungtinės Valstijos „skiria šimtų milijonų dolerių pagalbą“ palestiniečiams; „tie pinigai yra ant stalo, tačiau jie jų negaus, jei nesisės prie derybų stalo tartis dėl taikos“, sakė prezidentas.

Palestiniečių pasiuntinys Vašingtone Husamas Zomlotas (Husamas Zomlotas) apkaltino JAV prezidentą išdavyste. Kalbėdamas Vašingtone įsikūrusiame Artimųjų Rytų institute H. Zomlotas sakė, kad D. Trumpas pamiršo savo pažadą neužbėgti įvykiams už akių dėl konflikto sprendinių. Jis taip pat pliekė prezidentą už tai, kad šis Davose demonstruoja triumfą, lyg būtų pasiekęs svarbią pergalę.

„Nesuprantame – triumfas, pergalė, kas tai? Dėl to, kad užkirto kelią vieninteliam galimam sprendiniui? Už tai, kad stumia mus į Armagedoną?“ – kalbėjo palestiniečių pasiuntinys.

D. Trumpas įspėjimą palestiniečiams paskelbė vos atvykęs į Davosą, kur tradiciškai į kasmet rengiamą ekonomikos forumą susirinko pasaulio politikos ir verslo elitas.

Prezidentas atvyko į Davosą vildamasis pritraukti užsienio investuotojų ir norėdamas geriau pristatyti savo programos „Pirmiausiai – Amerika“ ekonominę darbotvarkę, nors ji akivaizdžiai kertasi su šio forumo svarbiausiais tikslais – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir laisvąją prekybą.

Vašingtonas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio vidurio palestiniečiams skyrė daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių ekonominei pagalbai ir saugumui.

Nuo 2008-ųjų ekonominei pagalbai kasmet skiriama vidutiniškai apie 400 mln. JAV dolerių, didžioji dalis šių lėšų tenka vystymo projektams.

Valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert (Heter Noert) sakė, kad palestiniečiai gali prarasti visą dvišalę paramą, įskaitant ekonominę pagalbą, jei nesugrįš prie derybų stalo.

Praėjusią savaitę D. Trumpo administracija nusprendė neskirti dalies numatytos finansinės pagalbos, kurią turi pervesti Jungtinių Tautų agentūrai, padedančiai palestiniečių pabėgėliams.

Administracija nurodė, kad perves JT pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) 60 mln. dolerių, o likusius 65 mln. dolerių ji gaus, kai atliks „nuodugnią peržiūrą“.

Izraelis tryško džiaugsmu dėl D. Trumpo sprendimo pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostinę. Premjeras B. Netanyahu ketvirtadienį sakė, jog tai „istorinis sprendimas, amžiams liksiantis mūsų žmonių širdyse“.

Praėjusią savaitę per vizitą Izraelyje JAV viceprezidentas M. Pence'as šios šalies įstatymų leidėjams sakė, kad šiuo metu Tel Avive veikianti JAV ambasada iki 2019 metų pabaigos bus perkelta į Jeruzalę.

D. Trumpas anksčiau yra sakęs, jog kažkuriuo metu ateinančiais metais ten galėtų būti atidaryta ambasados „mažesnė versija“.

Savo kalboje D. Trumpas užsiminė apie M. Pence'o kelionę į Artimuosius Rytus, per kurią jis nesusitiko su palestiniečių vadovybe.

„Prieš savaitę jie mums parodė nepagarbą, nesusitikę su mūsų viceprezidentu“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „Jungtinėms Valstijoms turi būti rodoma pagarba, nes priešingu atveju nieko nebus“.