Modifikuojant ląsteles laboratorijose kuriami vaistai, padedantys regeneruoti pažeistus audinius ir organus, naudojant ląsteles kuriamos 3D organų struktūros.
Pasak ląstelių terapija užsiimančios biotechnologijų įmonės vadovės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojos Agnės Vaitkevičienės, šiandien specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas.
A. Vaitkevičienė įsitikinusi, kad ši mokslo ir medicinos sritis yra itin inovatyvi, todėl kasmet sulaukia vis didesnio mokslininkų susidomėjimo.
Agnė Vaitkevičienė/VGTU nuotr.
Ląstelių terapija - tai inovatyvus gydymo būdas, kurio metu pasitelkiamos žmogaus ar kitos ląstelės.
Specialistai gali iš odos paimtas ląsteles perprogramuoti atgal į jų embrioninę būklę ir, pasitelkdami genų redagavimą, pakeisti jų atliekamas funkcijas bei redaguoti mutacijas.
Skaičiuojama, jog toks gydymas medicinoje taikomas nuo XX amžiaus vidurio, kai buvo atlikta pirmoji kaulų čiulpų transplantacija.
Šiandien ši terapija medicinoje taikoma kaip standartinis gydymas ląstelių transplantacijoje bei eksperimentinis gydymas pažangios terapijos vaistiniais preparatais.
Pasitelkdami žmogaus ląsteles, mokslininkai visame pasaulyje kuria sprendimus, kaip padėti žmonėms nuo šiandien sunkiai išgydomų ar nepagydomų ligų.
VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Jaunius Urbonavičius ląstelių terapiją vadina viena aktualiausių bioinžinerijos bei nanobiotechnologijos krypčių. Naudojant šių mokslų metodus, įrankius ar medžiagas, jau dabar galima atlikti kryptingus, su terapija susijusius ląstelių pakeitimus.
Prof. dr. Jaunius Urbonavičius/ VGTU nuotr.
„Genų, ląstelių, audinių inžinerijos bei nanotechnologijų taikymas biotechnologijų moksluose ir technologijose leidžia sukurti visiškai naujus ligų nustatymo ar gydymo principus, modifikuoti ar sukurti naujas ląstelių arba mikroorganizmų rūšis. Ši mokslo sritis sudaro sąlygas sukurti žymiai efektyvesnius ar net naujus vaistus sunkioms ligoms gydyti“, - sakė profesorius.
Anot A. Vaitkevičienės, pastaruoju metu, išaugus specialistų, kvalifikuotų biologų, biotechnologų, bioinžinierių bei biomedikų poreikiui, specializuota mokymų programa apie ląstelių terapiją, audinių bankus bei PTVP sulaukė itin didelio susidomėjimo.
„Ląstelių terapijos kurso metu studentai supažindinami su audinių bankų veikla, donoro atrankos kriterijais, transplantacija, etiniais bei teisiniais šios veiklos reguliavimo aspektais, kokybės valdymo reikalavimais. Taip pat jauniesiems specialistams parodomi darbo Geros gamybos praktikos (GGP) laboratorijoje principai bei pažangios terapijos vaistinių preparatų gamybos ir taikymo tvarka“, - sako A. Vaitkevičienė.
