Iš viso šiame biurų mieste yra šeši pastatai, kuriuose dirbs apie 5 500 darbuotojų. Šiuo metu tai didžiausias tarptautinių kompanijų branduolys Lietuvoje – savo veiklą biurų mieste plėtoja: SEB bankas, „Western Union Processing Lithuania“, „CSC Baltic“, „Barclays Group Operations Limited“ Lietuvos filialas ir kiti užsienio investuotojai.

Du nauji pastatai DELTA atidaromi beveik visiškai užpildyti – 85 proc. patalpų yra išnuomota, kiti šiame biurų mieste valdomi pastatai – užpildyti 100 proc.

Subūrė didžiausią tarptautinių kompanijų bendruomenę

„Džiaugiuosi, kad Vilnius taip stipriai auga ir šiandien turime didžiausią Lietuvoje tarptautinių įmonių bendruomenę. Akivaizdu, kad mūsų mieste pasiūla investuotojams šiandien jau yra konkurencinga didžiųjų pasaulio valstybių sostinėms. Tikiuosi, kad tai padės Lietuvai pritraukti dar daugiau didžiųjų užsienio investuotojų, o kartu į Lietuvą grįš ir mūsų talentai“, - oficialiame naujojo „Technopolio“ projekto pristatyme kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Iš viso greta „Siemens“ arenos esančiame didžiausiame Lietuvoje biurų mieste „Technopolis“ šiuo metu veikia jau 6 biurų pastatai – „Alfa“, „Beta“, „Gama“ ir „Delta“ („Beta“ ir „Delta“ – po du pastatus). Bendras nuomojamas pastatų plotas – apie 64 000 kv. m.

„Deltoje“ – 100 darbo vietų mažoms įmonėms

Naująjį projektą „Delta“ sudaro du devynių aukštų administraciniai pastatai, kurių bendras nuomojamas plotas – 21 600 kv. m.

Viename iš dviejų „Delta“ pastatų (plotas – 10 000 kv. m.) įsikurs „Western Union Processing Lietuva“. Antrajame pastate (plotas – 11 600 kv. m.) veiklą vykdys  kaip pat smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės.

Viename iš pastatų „Delta“ pristatytas aukštas, skirtas itin mažoms įmonėms. Specialiai suformuotoje bendradarbystės erdvėje „UMA“ įsikurs ir veiklą vystys įmonės, kuriose dirba 1-5 žmonės, iš viso – apie 100 darbo vietų. Planuojama, kad šioje erdvėje galėtų įsikurti ir rizikos kapitalo fondas ar verslo akseleratorius, investuojantis į čia įsikursiančius startuolius.

Suteiktas prestižinis LEED GOLD standartas

„Iki šiol „Technopolis“ Lietuvoje valdė įsigytus pastatytus objektus, su jau esama infrastruktūra. Projektas „Delta“ – tai pirmas bendrovės projektas Lietuvoje, kurį statome savarankiškai. Tai bus pirmieji pastatai Lietuvoje, kuriuose bus pilnai diegiami kokybės standartai, kurie yra taikomi mūsų grupės valdomuose biuruose Norvegijoje, Švedijoje Suomijoje, Estijoje ir kitose šalyse“, – teigė „Technopolio“ Lietuvoje vadovė Lina Paukštė.

„Technopolio“ biurų pastatas DELTA, kaip ir kiti šio biurų miestelio pastatai, yra pastatyti remiantis LEED GOLD sistema – tai JAV žaliųjų pastatų tarybos sukurta sistema, skirta įvertinti pastato aplinkosaugos charakteristikas bei paskatinti tvaraus projektavimo vystymąsi.

Suomijos NT investicijų ir valdymo bendrovė „Technopolis“ į naujai pristatyta DELTA projektą investuoja 35,4 mln. eurų.

Tačiau jie siūlo orientuotis ne į vieną objektą, o ministerijas iš centrinės miesto dalies perkelti į vieną biurų miestelį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas sako, jog visų 13 ministerijų perkėlimas į vieną pastatą yra gana ambicinga ir sunkiai įgyvendinama idėja. Vis dėlto, jo nuomone, ministerijų iškėlimas į modernius pastatus yra neišvengiamas sprendimas.

„Visos ministerijos viename pastate yra pakankamai ambicinga ir sunkiai įgyvendinama mintis. Pirmiausia dėl saugumo, nes pastatų lokacijų įvairovė suteikia privalumų krizių atveju, kai reikia užtikrinti veiklos tęstinumą. Antra priežastis - pastato dydis. Neįsivaizduoju 23-50 tūkst kv. m ploto pastato - tai turėtų būti pastatų kompleksas. Ministerijų sujungimas ir perkėlimas į naujus funkcionalesnius pastatus yra neišvengiama kaip reali priemonė mažinant valstybinio aparato aptarnavimo išlaidas“, - BNS sakė M.Kulbokas.

Jo teigimu, valstybei pirmiausia reikėtų peržiūrėti ir optimizuoti ministerijų struktūras, kad nebūtų besidubliuojančių funkcijų. Be to, anot jo, skirtingoms ministerijoms reikalingi skirtingi pastatai.

„Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų, visuomet turės reprezentacines funkcijas, todėl jų buvimo vieta turėtų būti išskirtinė. Tačiau manau, kad logiška būtų jungti kelias giminingas ministerijas į vieną pastatą, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Aplinkos ministerijas. Tačiau tokios ministerijos kaip Vidaus reikalų, Teisingumo, Krašto apsaugos svarbios saugumo požiūriu ir jų geriau nejungti bendruose pastatuose“, - aiškino analitikas.

M.Kulbokas skaičiuoja, kad išsikrausčiusios iš dabartinių pastatų, ministerijos atlaisvintų iki 50 tūkst. kv. m ploto, kuris galėtų būti naudojamas kitoms funkcijoms. Tačiau ministerijų perkėlimas ilgainiui neišspręs visų valstybinio turto optimizavimo problemų, mat reikės taikytis prie naujų tendencijų, tokių, kaip pavyzdžiui, elektroninių paslaugų plėtros.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad valstybė turėtų galvoti ne apie vieną pastatą, o konkrečią teritoriją mieste su tinkama infrastruktūra.

„Mes jau esame kalbėję, kad būtų galima kurti valstybinių institucijų miestelį ir nebūtina visų sukelti į vieną pastatą. Skirti teritoriją, nebūtinai miesto centre, kad nuimti srautą ir kamščius, nes kai visi ministerijų darbuotojai vienu metu vyksta į darbą, miestas dūsta. Yra teritorijų, kur ta problema būtų gerokai mažesnė - ten būtų galima sukurti infrastruktūrą, sukurti miestelį“, - sakė M.Statulevičius.

Anot jo, šiuo metu sostinės rinkoje tokių laisvų kompleksų nėra, todėl projekto įgyvendinimas užtruktų. Tačiau, pasak jo, jeigu idėją būtų nuspręsta įgyvendinti, atsirastų dar vienas privalumas - valstybė būtų priversta suskaičiuoti ministerijų valdomo nekilnojamojo turto kiekį ir jį galėtų optimizuoti.

„Kalbant apie turtą, kuris būtų paliekamas centrinėje miesto dalyje - faktas, kad jis galėtų būti patrauklus investuotojams, galėtų atsirasti kitos funkcijos tuose pastatuose ir galbūt būtų galima juos sėkmingai atgaivinti. Faktas, kad nemažai tų pastatų yra saugomi arba saugojamose teritorijose, parkavimo klausimai Senamiestyje yra labai sudėtingi. Bet tie dalykai yra sprendžiami ir verslas tai gali įvertinti“, - aiškino M.Statulevičius.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad rinkoje yra pavyzdžių, kad tokio dydžio kompleksų, kokie tiktų bendram ministerijų miesteliui arba kompleksui yra, vadinasi šalies plėtotojai galėtų įgyvendinti ir daugiau tokių projektų.

„Žvelgiant plėtotojų šiuo metu valdomas teritorijas, išvystyti 50 tūkst. kv. m ar didesnį biurų kompleksą yra labai realu. Štai, kad ir šiuo metu „Hanner“ plėtojama „Žalgirio“ stadiono teritorija. Žinoma, toks kompleksas atsirastų ne šiandien ir rytoj, bet pasirašius sutartis ir numačius pakankamą laiką. Tokiam kompleksui nereikia itin didelio sklypo, taigi ji nėra utopinė ir neįgyvendinama“, - teigė S.Vagonis.

Pasak jo, geriausia projektą būtų įgyvendinti etapais, kai viename miestelyje iškiltų keli pastatai, tuomet vienos ministerijos išsikeltų, realizuotų savo turtą, būtų ieškoma finansų.

„Ką valstybė planuoja su turtu veikti: sukelti į jį kitas institucijas, ar jį teikia rinkai ir kokiu tempu norėtų tokį turtą realizuoti. Nemanau, kad vienu metu visos 13 ministerijų norės parduoti savo pastatus konkuruodamos tarpusavyje. Viskas priklausytų nuo persikėlimo strategijos: matyt, dalis turto ir toliau bus naudojama valstybės reikmėms, o kita dalis bus pardavinėjama etapais“, - tvirtino S.Vagonis.

Ketvirtadienį „valstiečių“ kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis patvirtino, jog ministerijų pertvarka galėti neapsiriboti dalies jų iškėlimu į Kauną – taip pat svarstoma Vilniuje veikiančias ministerijas sukelti į vieną pastatą.