Jūros šventės renginių teritorijoje, patruliuoja sustiprintos pareigūnų pajėgos – apie 200 pareigūnų daugiau nei įprastai,  pasitelkiama ir policijos rėmėjų bei Lietuvos šaulių sąjungos narių. Šiemet pirmą kartą didžiausios uostamiestyje šventės metu jodami žirgais patruliuoja ir raitosios policijos pareigūnai.

Klaipėdos apskrities Kelių policijos pareigūnams talkina Lietuvos kelių policijos ekipažai. Didžiausias dėmesys skiriamas eismo ribojimo kontrolei Jūros šventės renginių zonoje, eismo saugumui užtikrinti ir neblaivių vairuotojų kontrolei. Tikrinti vairuotojų, taip pat važiuojančiųjų dviračiais ir paspirtukais, blaivumą pareigūnai ketina nuolat, visą savaitgalį, įvairiose vietose ir įvairiu laiku.

Policijos pareigūnai primena, kad žmonės masinių susibūrimų vietose neturėtų prarasti budrumo, o taip pat rūpintis savo saugumu. Bene dažniausiai šventinę nuotaiką žmonėms sugadina kišenvagiai, todėl patariama masinių renginių metu nelaikyti ir nesinešioti piniginių, mobiliojo ryšio telefonų ar kitų vertingų daiktų atviruose krepšiuose, užpakalinėse kelnių kišenėse ar kitose, lengvai prieinamose vietose.

„Nelaikykite piniginėje užrašytų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, grynųjų pinigų patariama turėti tiek, kiek planuojate išleisti, jei ką nors perkate, nelaikykite plačiai atvertos piniginės – nedemonstruokite, kiek joje yra pinigų. Vertingų daiktų net ir trumpam nepalikite be priežiūros, nepalikite jų ir automobiliuose. Vykti į šventės renginius rekomenduojama viešuoju transportu, o jei vykstate automobiliu – nepažeidinėti kelio ženklų ir kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų“, – rašoma policijos pranešime.

Jei nemalonių incidentų vis dėlto nepavyktų išvengti, pranešti apie juos galima neišeinant iš šventės teritorijos – Atgimimo aikštėje, prie Muzikinio teatro esančioje autobusų stotelėje, budi mobilus nusikalstamų veikų registravimo policijos ekipažas – šeštadienį pareigūnai čia budės iki 23 val., o sekmadienį, liepos 25 d., iki 14 val. Galimybe vairuoti suabejoję šventės svečiai, čia gali pasitikrinti blaivumą.

Atgimimo aikštėje, šeštadienį ir sekmadienį, liepos 24–25 d., stovi ir Klaipėdos apskrities VPK prevencinė palapinė. Čia Klaipėdos bendruomenės pareigūnai pristatys policininko profesiją, suteiks informacijos kaip pasirūpinti savo turto saugumu, konsultuos saugios kaimynystės grupių veiklos ir kitais klausimais.

„Švęskime atsakingai ir saugiai“, – ragina pareigūnai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, krautuvas „Wolf WL100“ patikrinimui buvo sustabdytas apie penktą valandą vakaro, 67-ajame kelio Vilnius–Varėna–Gardinas kilometre.

Krautuvą vairavęs 1978 metais gimęs vyras, vengdamas neblaivumo patikrinimo, pasišalino iš įvykio vietos ir tai darydamas kliudė uniformuotą Varėnos rajono policijos komisariato pareigūną.

Sužalotas pareigūnas po medikų apžiūros gydomas ambulatoriškai.

Kiek vėliau minėtas krautuvas buvo rastas miške, jo vairuotojas ieškomas apklausai.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policijos duomenimis, gegužės 5 dieną, apie 17.20 val. policija patikrinimui sustabdė automobilį „Renault Scenic“, kurio 1971 metais gimusiam vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, antru – 1,91 promilės neblaivumas.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policijos teigimu, stengdamasis išvengti atsakomybės įtariamasis tą pačią dieną, apie 18.40 val., kartu su blaiviu pažįstamu kreipėsi į Tauragės ligoninės darbuotoją dėl alkoholio kiekio nustatymo kraujyje.

Pažįstamas asmuo, pasinaudodamas įtariamojo asmens tapatybės kortele bei apsimesdamas juo, pateikė savo kraujo mėginį, o įtariamasis į ikiteisminio tyrimo bylą pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad jo kraujyje  alkoholio nerasta.

Remiantis šiomis aplinkybėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

Balandžio 19 dieną 13 val. Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėjusi A. Šukevičiaus baudžiamąją bylą, iškvietė policijos pareigūnus. Buvo įtarta, kad kaltinamasis A. Šukevičius yra neblaivus.

Advokatas nesutiko, kad jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu patikrintų policija, taip pat jis atsisakė pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje. Taip pat gegužės 10 dieną advokatas neatvyko į kitą savo bylos posėdį.

Teisėja nutartimi A. Šukevičiui skyrė baudą. Teismas nusprendė, kad kaltinamojo, kaip profesionalaus teisininko, veiksmai, susiję su teismo įpareigojimų nevykdymu, reikalingų pažymų nepateikimu iš gydymo įstaigų, neatvykimu į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, rodo nepagarbą teismui. Dėl jo veiksmų buvo skelbiamos pertraukos ir vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

Iš pradžių A. Šukevičiaus baudą prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo. Teismas nusprendė, kad A. Šukevičiui pagrįstai paskirta bauda, jos dydis yra per pusę mažesnis nei galimos skirti baudos maksimumas.

Tada A. Šukevičius parašė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui ir dar nurodė, kad jis vienas išlaiko 4 asmenų šeimą, moka 700 eurų dydžio paskolą bankui.

Apeliacinis teismas baudos nesumažino, teigdamas, kad nesvarsto šio klausimo. Pasak teismo, advokatas nepridėjo dokumentų, patvirtinančių teiginius apie šeimos pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių.

Liepą Vilniaus apygardos teismas už kyšininkavimą nuteisė bankroto administratorių Liną Lobeckį ir advokatą A. Šukevičių, jiems skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Bankroto administratoriui ir advokatui skirtas trejų metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui.

Abiem nuteistiesiems skirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas ketveriems metams. Jie taip pat turės sumokėti po 950 eurų įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bankroto administratorius pripažintas kaltu ir dėl neteisėto disponavimo nedidelio kiekio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos atlikto tyrimo duomenimis, L. Lobeckis ir A. Šukevičius, veikdami bendrininkų grupėje, pagal išankstinį susitarimą reikalavo iš bankrutuojančios įmonės buvusio direktoriaus didelės vertės – 15 tūkst. eurų – kyšio už teisminio proceso sustabdymą ir dalį reikalauto kyšio – 5 tūkst. eurų – priėmė.

Šis nuosprendis yra apskųstas.

Pagal dabartinį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui BK numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Tuo tarpu vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė - bauda nuo vieno iki 2 tūkst. eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.

„Spragos dabartiniame teisiniame reglamentavime sukuria prielaidas formuotis ydingoms situacijoms - leidžia neblaiviems vairuotojams jomis piktnaudžiauti. Šiandien asmens, sutinkančio tikrintis blaivumą, teisinė padėtis yra blogesnė nei asmens, kuris tokio patikrinimo vengia. Todėl griežtesnė atsakomybė, tiksliau jos neišvengiamumas, paskatins vairuotojų sąmoningumą nesėsti už vairo išgėrus“, - sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat numatoma griežtesnė administracinė atsakomybė už vairavimą išgėrus. Vairuotojai, kurių kraujyje bus rasta 0,4-1,5 promilės alkoholio, baudos galės siekti 0,8-1,1 tūkst. eurų, o teisės vairuoti atėmimas galės trukti nuo 1 iki 1,5 metų.

Per pastaruosius 10 metų šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito - vidutiniškai kasmet dėl 100 neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Pažymėtina, kad 2017 metais šalies keliuose išaiškinta 9814 neblaivių vairuotojų, iš jų 5046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.

Kodėl taip yra ir kiek laiko iš tiesų reikia pūsti į alkotesterį, kad būtų paimtas testui reikalingas oro mėginys? Blaivumo patikrinimas alkotesteriu susideda iš alkotesterio paruošimo, antgalio uždėjimo, pūtimo ir mėginio analizės laiko.

Kiek oro reikia blaivumo testui atlikti?

Atliekant blaivumo testą, pirmiausiai į alkotesterį patenka iš burnos ir kvėpavimo takų iškvėptas oras. Šiame ore esantys alkoholio garai, jei ten tokių esama, neatspindi realaus žmogaus apsvaigimo. Toliau tęsiant pūtimą, iškvepiamas oras į alkotesterį patenka jau iš plaučių gilumos. Štai tada alkotesteris ir paima oro mėginį. Blaivumo testui atlikti reikia tik labai nedidelio kiekio oro, vos kelių mililitrų oro. Didžioji dalis iškvėpto oro tiesiog sukuria oro srautą ir pro atvirą antgalio angą patenka į aplinką.

Kiek sekundžių reikia pūsti į alkotesterį?

Tikrinant blaivumą profesionaliam naudojimui skirtais alkotesteriais, pūtimo metu alkotesteris kontroliuoja pūtimo laiką, iškvėpto oro tūrį ir iškvepiamo oro srauto kritimą.

Pavyzdžiui, tikrinant blaivumą populiariausiais, policijos naudojamais alkotesteriais, oro pūtimas turi tęstis ne trumpiau 1,5 sekundės. Antras privalomas kriterijus – turi būti iškvėpta ne mažiau kaip 1,2 litro oro. Išpildžius šiuos du reikalavimus, oro pūtimas į alkotesterį gali būti baigtas bet kuriuo momentu, kai žmogus iškvėps visą orą iš plaučių. Jei pūtimas nutraukiamas anksčiau nei pasiektas minimalus nustatytas pūtimo laikas ir iškvėpto oro tūris, testas nutraukiamas ir parodoma klaida. Pučiant į alkotesterį taip pat matuojamas oro pūtimo srautas, kuris viso pūtimo metu turi būti ne mažesnis, kaip 9 L/min. Kartais alkotesteriu tikrinamiems žmonėms būna sunku įpūsti į alkotesterį. Dažniausiai taip nutinka smarkiai apgirtusiems asmenims, nes jiems nepavyksta išlaikyti stabilaus oro pūtimo srauto. Kartais, tai gali būti tikrinamo asmens manipuliacija, bandant išvengti atsakomybės.

Kiek laiko užtrunka blaivumo pasitikrinimas alkobloku?

Pasitikrinti alkobloku užtrunka tiek pat laiko, kiek tikrinantis įprastu profesionaliu alkotesteriu. Vasarą alkoblokas darbui pasiruošia nedelsiant – per keletą sekundžių. Prietaisas darbui gali būti aktyvuojamas jau atidarant automobilio dureles. Įjungus automobilio elektros sistemos „degimą“, tereikia pūsti į jau paruoštą alkotesterį. Pasirengimas darbui kiek ilgiau gali užtrukti žiemą. Beje, standartus atitinkantys alkoblokai yra pritaikyti darbui esant net -45°C. Alkoblokų standartai taip pat numato, kad iškvėpto oro tūris būtų tarp 0,7 ir 1,2 litro, o rekomenduojamas tūris – 1,0 litras. Šio oro kiekio pakanka blaivumo testui atlikti ir įvertinti, ar tikrai pučia žmogus, ar nepasinaudota kokiomis nors pagalbinėmis priemonėmis.

Trumpiausias blaivumo testas

Blaivumo tikrinimą atliekant ne įprastu alkotesteriu, o alkoholio detektoriumi, testas trunka vos porą sekundžių, tikrinimo metu nenaudojami antgaliai, į prietaisą pučiama keleto centimetrų atstumu. Tiesa, alkoholio detektoriai yra skiri preliminariam blaivumo patikrinimui, jie nerodo rezultato promilėmis, o nustato faktą – yra alkoholio garų iškvėptame ore, ar nėra. Aptikus alkoholio, tikrinamam asmeniui galima skirti daugiau laiko ir atlikti blaivumo testą įprastiniu alkotesteriu. Nepaisant ypatingai trumpo pūtimo laiko, geriausi alkoholio detektoriai yra jautrūs, dirba esant oro temperatūrai iki -15°C, aptinka net mažiausią alkoholio kiekį iškvėptame ore. Alkoholio detektoriai preliminariam vairuotojų patikrinimui jau naudojami ir Lietuvos keliuose.

Asmeniniam pasitikrinimui skirti alkotesteriai

Skirtingai nuo profesionaliam naudojimui skirtų alkotesterių, asmeniniuose alkotesteriuose yra naudojamas ne slėgio, o garsinis oro srauto jutiklis. Alkotesteris nematuoja tikslaus iškvėpto oro tūrio, o pūtimo srautą ir laiką kontroliuoja reaguodamas į pučiamo oro garsą. Asmeniniuose, kaip ir profesionaliam naudojimui skirtuose alkotesteriuose naudojami elektrocheminiai jutikliai, todėl mėginio analizės laikas yra trumpas. Asmeniniams alkotesteriams, kai jais naudojasi vienas asmuo, nereikia nuolat keisti vienkartinių antgaliu, o tai trumpina blaivumo pasitikrinimui reikiamą laiką.

Ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma nepritarti konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymui tikrinti, ar pavojingus darbus dirbantieji yra blaivūs.

Anot ministerijos, šiuo metu darbdaviai turi teisę tikrinti blaivumą, kai kyla įtarimų, kad žmonės yra išgėrę. Taigi, pasak ministerijos, griežtinti tvarkos nereikia.

2016 metais įvyko 16 nelaimingų atsitikimų darbuotojams, kurie tuo metu buvo neblaivūs, 9 iš jų buvo nelaimingi atsitikimai, įvykę dirbant pavojingus darbus. Neblaivių darbuotojų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 2,82 promilės etilo alkoholio.

Nuo sausio panaikinama administracinė atsakomybė už vairavimą esant daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumui. Už tai grės baudžiamoji atsakomybė: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. V.Gailius siūlo Baudžiamąjį kodeksą papildyti, kad analogiška sankcija grėstų ir už vengimą pasitikrinti blaivumą.

Seimo nario teigimu, nuo sausio sugriežtinus atsakomybę už vairavimą esant vidutiniam ir sunkiam girtumo laipsniui, už vengimą pasitikrinti blaivumą lieka iki šiol numatyta administracinė atsakomybė, tad esant tokiai situacijai pažeidėjai visais atvejais sieks išvengti blaivumo patikrinimo.

Dabar tiek už vairavimą neblaiviam, tiek už blaivumo nesitikrinimą gresia administracinė atsakomybė. Už tai gali būti skirta 579–860 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, bet nuo sausio sėdus prie vairo su daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumu grės baudžiamoji atsakomybė.

„Toks teisinis reguliavimas, kai diferencijuojama atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą, yra ydingas. Žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už vairavimą neblaiviam, asmuo visais atvejais sieks išvengti neblaivumo patikrinimo ir už padarytą nusikalstamą veiką jam bus taikoma nors ir pakankamai griežta, tačiau tik administracinė atsakomybė“, – rašo V.Gailius pataisos aiškinamajame rašte.

Taip pat jis pažymi, kad nustačius baudžiamąją atsakomybę ir už vengimą pasitikrinti blaivumą, neblaivus transporto priemonę vairavęs asmuo bus suinteresuotas pasitikrinti blaivumą, tikėdamasis, kad jo neblaivumas neviršija baudžiamajame įstatyme nustatytos minimalios ribos.

Kartu komisijos vadovas sako, kad nepakeitus teisinio reguliavimo ir palikus galimybę neblaiviems vairuotojams atsisakant pasitikrinti blaivumą išvengti baudžiamosios atsakomybės, „susidarys terpė eismo saugumą užtikrinantiems pareigūnams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi“.

Vairuotojai, kurie vengs blaivumo patikrinimo, bus baudžiami griežčiau - iki 1-2 tūkst. eurų bauda.

Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios įsigalios nuo gegužės.

Pakeitimai numato, kad vengiant tikrinti girtumą ar apsvaigimą nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, vairuotojai bus baudžiami nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų bauda.

Už vairavimą neblaiviam - kai bus nustatytas lengvas - 0,4-1,5 promilės girtumas - grės bauda nuo 300 iki 450 eurų, o už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų - nuo 300 iki 860 eurų.