Palūkės dar metus
Skirtingai nuo bendraamžių, penkerių Vytukas jau rašo ir skaito, nesunkiai atlieka matematinius veiksmus.
Vytuko mama Kristina juokauja, kad pradėjęs minti mokyklos slenkstį vyresnėlis galės padėti auklėtojai. Tiesa, nors ir apdovanotas neeiliniais gabumais, į mokyklą berniukas eis tik kitą rudenį.
"Tegul pasidžiaugia vaikyste", – glostydama šviesiaplaukę vyresnėlio galvą šyptelėjo dviejų vaikų mama. Paklausta, kodėl sūnaus, savo žiniomis prilygstančio pažengusiam pirmokui, neskubėjo leisti į mokyklą, jauna moteris prasitarė, kad nuo skuboto žingsnio ją sustabdė asmeninė patirtis. Būdama trečioje klasėje ji mokėsi su berniuku, kuris į devynmečių gretas įsiliejo iškart po pirmos klasės. Nors skaičiavo, skaitė ir rašė kaip dauguma bendraklasių, bendros kalbos su jais nerado.
"Artūras (toks jo vardas) net fiziškai buvo mažesnis už kitus bendraklasius. Intelektiniai gebėjimai dar nieko nelemia, labai svarbu atmosfera. Ar vaikas gerai jausis tarp augesnių bendramokslių? Tarkim, kai pradės eiti į pirmą klasę, Vytukas ir taip bus vienas jauniausių, mat yra gimęs gruodžio pabaigoje. Taigi, net ir leidžiant į mokyklą įprastai, bus didelis skirtumas tarp jo ir tų, kurie gimė metų pradžioje. Jei būtume sugalvoję leisti šiemet, likusių bendraklasių atotrūkis būtų pusantrų ar net dveji metai", – argumentavo pedagoginį išsilavinimą turinti, su vyresniais moksleiviais dirbanti moteris.
Skaityti išmoks mokykloje
Du sūnus auginančiai mamai antrino ir vieno Kauno miesto darželio vadovė, norėjusi likti anonime. Per ilgametę savo darbo patirtį ji sutiko labai nedaug 5–6 metų vaikų, kurie būtų brandūs į mokyklą eiti anksčiau, nei numatyta. Tėvai mano priešingai – ikimokyklino ugdymo įstaigoje, kuriai vadovauja, kasmet atsiranda bent po vieną šeimą, tvirtinančią, kad jų atžala į pirmą klasę gali eiti šešerių.
"Būna, ateina tėvai ir tariasi, ką daryti. Tokiais atvejais nurodome pedagoginės psichologinės tarnybos kontaktinius duomenis, o jei matome, kad vaikas tikrai nėra pasirengęs mokyklai, pasakome tai labai drąsiai, – vieni tėvai, pasak pedagogės, išgirdę rekomendacijas, susimąsto, kiti į tai sureaguoja labai asmeniškai. – Žinoma, mes nedraudžiame eiti. Jei tik nori, tegul patikrina vaiko brandą ir pasirengimą šuoliui."
Gebėjimas rašyti, skaityti ir skaičiuoti, anot jos, tai dar ne viskas, ko reikia brandžiai asmenybei. Svarbiausia – socialiniai ir emociniai įgūdžiai: savimonė, atsakingas sprendimų priėmimas, tarpusavio santykiai, socialinis sąmoningumas, savitvarda.
Vieni metai, kuriuos bando sutaupyti tėvai, neretai tampa lemtingi.
"Penktaisiais šeštaisiais metais darželyje ugdymas vyksta ir naujose erdvėse – einame į zoologijos, botanikos sodus, dalyvaujame įvairiuose projektuose. Per tą laiką vaikas įgauna naujų įgūdžių ir patirčių. Gerokai pasistūmėja į priekį", – laiko svarbą akcentavo pedagogė.
Atlikite paprastą testą
Kodėl tėvai skuba? Ikimokyklinės įstaigos vadovė šiame žingsnyje įžvelgė nemažai savanaudiškų paskatų. Vienas dažniausiai pasitaikančių motyvų – draugų, giminių ir kaimynų rekomendacijos renkantis pradinių klasių auklėtoją.
"Jei vesime šiemet į mokyklą, tuomet pateksime pas ją. Kitąmet pirmokus mokys ta, kuri nėra tokia stipri, – pašnekovė neslėpė, kad ne visuomet tėvų viltys pasiteisina. – Būna, ateina pas mus į darželį ir sako: paskubėjome, reikėjo dar vienus metus palaukti. Todėl visiems sakau: gerai pagalvokite ir pataupykite vaikystę, o jei labai norite, atlikite patį paprasčiausią testą, kuris leis suprasti, ar vaikas pasiruošęs žengti į naują gyvenimo etapą."
Stebint šešiamečiui 1 litro stiklainį pripildykite vandens ir perpilkite jį į tokios pat talpos, tik aukštą ir siaurą indą. Darsyk pripildykite stiklainį, bet šį kartą vandens litru užpildykite žemą ir platų indą. Paklauskite vaiko, kuriame inde vandens yra daugiau.
"Šešerių metų vaikas dar nesuvokia, kad vandens visuose induose yra vienodai ir pirštu baksnoja į aukštą ir siaurą. Septynmetis jau sugeba išmąstyti, kad abiejuose induose vandens yra vienodai", – šyptelėjo moteris.
Šešerių metų vaikas dar nesuvokia, kad vandens visuose induose yra vienodai ir pirštu baksnoja į aukštą ir siaurą. Septynmetis jau sugeba išmąstyti, kad abiejuose induose vandens yra vienodai.
Sunkus pereinamasis etapas
Dauguma psichologų įsitikinę, kad tinkamiausias laikas mažiesiems šokti į pirmoko batus – nuo septynerių.
Šešiamečiai, anot jų, sunkiau adaptuojasi naujoje aplinkoje, nes skiriasi jų poreikiai. Tokio amžiaus vaikams esą reikia daugiau laiko žaidimams. Todėl pirmoje klasėje, kuri net ir septynmečiui yra nemenkas iššūkis, pedagogai moko žaidžiant.
Dar mokslo metų pradžioje "Kauno dienos" kalbinta psichologė Eglė Gudelienė tėvus ragino neskubėti vaikų stumti į suaugusiųjų pasaulį, kuriame galioja visai kitos taisyklės, o tuos metus verčiau skirti vaikui pažinti.
"Mano nuomone, vaikas privalo turėti vaikystę, nes kito tokio nerūpestingo laiko, kai gali žiūrėti į plaukiančius debesis, tyrinėti vabalus ir svajoti apie pačius keisčiausius dalykus, daugiau niekada nebus", – neišsižadėti vaikystės tėvus kvietė specialistė. Ne patys vaikai, o suaugusieji nori, kad jų atžalos greičiau pradėtų eiti į mokyklą, greičiau išmoktų rašyti ir skaityti, greičiau baigtų universitetą, greičiau rastų darbą, įsigytų butą ir uždirbtų pirmąjį šimtą ar tūkstantį. Vieni metai, kai tau penkeri ar šešeri, yra kur kas svarbesnis, vertingesnis laikotarpis nei tada, kai tau trisdešimt ar trisdešimt penkeri.
"Kur mes skubame? Nuo ko mes bėgame? Nuo vaikystės ir jos žavesio, susipynusio su naivumu ir spontaniškumu? Sustokite. Antros tokios progos gyvenime nebus", – į suaugusiųjų sąžinę apeliavo psichologė.
Kasmet tėvai delsia
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, vaikas privalo pradėti lankyti mokyklą, kai tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, o priešmokyklinio ugdymo grupę – kai tais kalendoriniais metais jam sukanka šešeri.
Norint pradėti vaiko priešmokyklinio ar pradinio ugdymo procesą anksčiau – penkiametį išleisti į priešmokyklinio ugdymo grupę ar šešiametį į pirmą klasę, būtina atlikti vaiko brandumo mokyklai įvertinimą. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo (ŠMM) ministro 2005-aisiais patvirtintu ir 2016-aisiais redaguotu įsakymu, tokių vaikų vertinimai organizuojami nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Dokumentus į pedagoginę psichologinę tarnybą galima nešti nuo sausio 1 iki kovo 31 d., kartu pateikiant šiuos dokumentus: prašymą, vaiko gimimo liudijimo kopiją, ikimokyklinio ugdymo auklėtojos arba priešmokyklinio ugdymo pedagogo rekomendaciją, patvirtintą įstaigos vadovo ir rekomendaciją rašiusio specialisto parašais, medicininį išrašą.
"Tėvai delsia pateikti reikiamus dokumentus. Suskumba paskutinėmis dienomis, todėl iš anksto kreipiamės į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kad šių vadovai tėvams primintų terminus. Juos galima rasti ir mūsų internetinėje svetainėje", – bendra informacija dalijosi Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologinio konsultavimo skyriaus vadovė Gita Žukovskienė.
Testas – paslaptis
Anot Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų, praėjusiais metais atlikti brandos vertinimą ir anksčiau pradėti lankyti pirmąją klasę, norą išreiškė 61 vaiko tėvai.
Lankyti priešmokyklinę grupę nuo penkerių pageidavo 83 vaikų tėvai. Šiemet Kauno specialistai įvertino 54 šešiamečių ir 114 penkiamečių vaikų brandą.
Siekiant proceso švarumo, testo, kuris oficialiuose dokumentuose įvardijamas instrumentu, turinys negali būti atskleidžiamas. Tiesa, priešingai nei mano tėvai, tai nėra konkrečių žinių patikrinimas. Testo metu vertinamas socialinis-emocinis brandumas, intelektinė branda.
"Vaikas neturi mokėti rašyti ir skaityti. Į mokyklą jis gali eiti tarsi baltas popieriaus lapas. Svarbiau yra kiti dalykai: kalbiniai gebėjimai, vizualinė-motorinė koordinacija, dėmesys ir daugelis kitų įgūdžių, kurie atitinka septynmečio amžių, – lenkdama pirštus psichologė vardijo punktus, tėvams leidžiančius suprasti, kad jų vaikas yra pakankamai subrendęs mokyklai. – Mokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti tiek su kitais vaikais, tiek su suaugusiaisiais, mokėjimas laikytis taisyklių, savarankiškumas, gebėjimas atsiskirti nuo tėvų keletui valandų, teigiamas savęs vertinimas, gebėjimas susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo, gebėjimas susivaldyti, tinkamas fizinis pajėgumas, mokėjimas pasakyti svarbiausią informaciją."
Gali užginčyti rezultatus
Ne visiems pasiseka. Kasmet bent trečdalio vaikų tėvams tenka išgirsti, kad jų vaikas dar nėra pasirengęs eiti į mokyklą.
2016-aisiais mokyklinės brandos testą įveikė 42, priešmokyklinės – 41 vaikas. Šiemet sėkmė šypsojosi 38 šešiamečiams ir 62 penkiamečiams.
"Su tėvais, pervertinančiais savo vaikus, susiduriame gana dažnai. Žinoma, yra protingų suaugusiųjų, kurie po pokalbio su mūsų specialistais pasako: ačiū, mums dar reikia palūkėti. Yra ir tokių, kurie eina iki galo", – ilgamete patirtimi dalijosi pašnekovė. Yra buvę atvejų, kai sulaukę juos netenkinančio įvertinimo, tėvai pastarąjį užginčijo. Tokią galimybę turi kiekvienas, tereikia kreiptis į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą Vilniuje.
"Kauno dienos" kalbinta G.Žukovskienė – ne tik psichologė. Ji – mama, todėl paklausta, ką mano apie politikų planus nuo 2020-ųjų į mokyklos suolus susodinti visus šešiamečius, labai pasvėrė atsakymą.
"Sunku atsakyti, kol tiksliai nėra žinomi ŠMM planai. Jeigu ankstinamas mokyklinis amžius ir paliekamos senosios programos, tuomet šešiamečiui mokykloje sakau "ne". Kai žinosime, kad ŠMM planuoja derintis prie vaikų pagal jų amžių, fizinę, emocinę, intelektinę brandą ir keisti programas, galėsime pasakyti savo nuomonę", – pokalbį baigė specialistė.
Komentaras
Laima Jankauskienė
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja
Jeigu bus apsispręsta, kad visi vaikai priešmokyklinę grupę pradeda lankyti nuo penkerių, o į pirmą klasę ateina nuo šešerių, programos ir visas ugdymas bus pritaikytas tokio amžiaus vaikams. Šio amžiaus vaikai yra smalsiausi, imliausi, su entuziazmu mokosi naujų dalykų, tyrinėja aplinkinį pasaulį, jau net ne mokykloje, o namuose išmoksta naudotis išmaniąja technika ir pan. Svarbu tinkamai ugdyti, neužgniaužti prigimtinio domėjimosi ir atradimų džiaugsmo – mokytis galima (ir tokio amžiaus vaikams būtina!) ne tik visą laiką sėdint suoluose, bet ir per žaidimus, tyrinėjant vabalus ar stebint ir piešiant debesis. Dabartinėje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje akcentuojama, kad pagrindinis šešiamečių ugdymosi metodas yra žaidimas, o šešiamečiai mokosi, pažįsta pasaulį žaisdami, tyrinėdami, eksperimentuodami, tardamiesi su draugais.
Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija rengia diskusijas dėl galimo institucinio ugdymo ankstinimo. Diskusijose dalyvauja tėvai, pedagogai, švietimo pagalbos specialistai, ekspertai, kitų profesijų žmonės, kurie rūpinasi mažų vaikų ugdymu. Tariamasi, kaip turėtų keistis ugdymas, jei priešmokyklinis ir pradinis ugdymas bus teikiamas jaunesniems vaikams.
Kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje – ir tai patvirtina moksliniai tyrimai. Lietuvoje vaikai, palyginti su kitomis Europos šalimis, pradedami mokyti gana vėlai, ir į tai atkreipė dėmesį spalį Vilniuje apsilankęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertas Andreasas Schleicheris.
