Karo studijų instituto ISW analitikai aiškina, kad Kremlius pavėluotai mobilizuoja personalą ir jį pertvarko. Tai turėjo padaryti prieš prasidedant karui Ukrainoje. Be to, delsiama paskelbti antrąją mobilizacijos bangą, nes bijoma visuomenės reakcijos.

Kaip teigiama, V. Putinas papildomai atlieka apklausą, siekdamas įvertinti, kaip rusai vertina mobilizaciją. Ekspertų teigimu, Rusijos prezidentas remiasi grupe atpirkimo ožių, kurie vietoj jo viešai rizikuoja ir prisiima kaltę dėl okupantų karinių nesėkmių.

Ekspertų nuomone, V. Putino nenoras rizikuoti rodo, kad jis greičiausiai dar nesiryš grasinti branduolinio ginklo panaudojimu ar karu su NATO. Rusija tokius grasinimus naudojo Vakarams įbauginti. V. Putinas vertina savo vidaus status quo ir stengiasi vengti rizikingos politikos, kad pasiektų savo tikslus.

„V. Putinas ir toliau demonstruoja, kad išlieka atsargiu žmogumi, nors jo suvokimas apie situaciją, su kuria jis susiduria, prieštarauja tikrovei“, – teigė ISW ekspertai.

UNIAN primena, kad bendri Rusijos armijos koviniai nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną yra maždaug 132 tūkst. 160 žmonių.

Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją dieną  Ukrainos kariai atmušė Rusijos įsibrovėlių išpuolius  Bachmuto srityje ir dar trylikoje gyvenviečių Donecko srityje. Pažymima, kad įsibrovėliai pagrindines pastangas sutelkia į puolimo operacijas Kupjanskio, Limanskio, Bachmutskio, Avdejevskio ir Novopavlovskio kryptimis.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija atliko devynis smūgius į zonas, kuriose koncentruojasi priešas, ir atakavo priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms. Tuo pačiu metu raketų ir artilerijos daliniai pataikė į vadavietę, aštuonias okupantų koncentracijos zonas ir amunicijos sandėlį.

Jis kalbėjo atsakydamas į žurnalisto klausimą, kuris paprašė jo patikslinti šios savaitės pradžioje paskelbtą pareiškimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo.

Praėjus kelioms dienoms po perspėjimo, kad branduolinio karo pavojus didėja, tačiau Rusija nesiruošia smogti pirmoji, kalbėdamas žurnalistams V. Putinas teigė, kad Maskva svarsto, ar priimti tai, ką jis pavadino Vašingtono prevencinio smūgio koncepcija.

„Visų pirma, Jungtinės Valstijos turi prevencinio smūgio koncepciją. Antra, jos kuria nuginkluojančio smūgio sistemą“, – sakė V. Putinas žurnalistams Kirgizijoje.

Anot jo, Maskvai gali tekti pagalvoti apie JAV „idėjų, kaip užtikrinti savo saugumą“, perėmimą.

„Mes tik galvojame apie tai, – teigė jis. – (...) Jei potencialus priešininkas mano, kad galima pasinaudoti prevencinio smūgio koncepcija, o mes – ne, tai vis dėlto verčia mus susimąstyti, kokią grėsmę mums kelia tokios idėjos.“

V. Putinas sakė, kad Rusijos sparnuotosios raketos ir hipergarsinės sistemos yra „modernesnės ir netgi veiksmingesnės“ nei JAV.

Trečiadienį V. Putinas perspėjo, kad branduolinė įtampa didėja, nors tvirtino, kad Maskva nebus pirmoji, kuri dislokuos atominius ginklus.

Kartu jis teigė: „Jeigu [Rusija] jokiomis aplinkybėmis nepanaudos pirmoji, reiškia, kad nepanaudos [jų] ir antroji.“

Tą pačią dieną JAV valstybės departamentas papriekaištavo Rusijos vadovui, sakydamas, kad „bet kokios palaidos kalbos apie branduolinius ginklus yra visiškai neatsakingos“.

Dešimtmečius iš visuomenės sąmonės išstumtas branduolinio karo košmaras vėl išryškėjo po to, kai vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, o tai rodo, kad šaltojo karo laikų pasaulinio saugumo architektūra iširo.

Maskvai puolimui atsidūrus nepalankioje padėtyje, karinė aklavietė sukėlė nuogąstavimų, kad Rusija, norėdama pasiekti karinį proveržį, gali panaudoti savo branduolinį arsenalą.

Kim Jon Unas savo kariuomenės vadams sakė, kad siekiant išlaikyti Šiaurės Korėjos ginkluotųjų pajėgų „absoliutų pranašumą“ šalis turi būti pajėgi „prevenciškai ir visokeriopai užkardyti ir žlugdyti visus pavojingus mėginimus ir grasinamus veiksmus... jeigu to prireiktų“, rašo valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Pchenjanas turėtų toliau stiprinti savo arsenalą, siekdamas suformuoti „triuškinamus karinius raumenis, kad jokia jėga pasaulyje negalėtų provokuoti“ Šiaurės Korėjos, pabrėžė Kim Jong Unas. Pasak jo, tokia politika yra „gyvybiškai svarbi mūsų šalies saugumui garantuoti“.

Lyderis panašių komentarų išsakė ir pirmadienį per vieną karinį paradą. Tąsyk jis pareiškė, kad Pchenjanas galėtų panaudoti savo atominių ginklų arsenalą, jeigu būtų sukelta grėsmė Šiaurės Korėjos „fundamentaliems interesams“.

Naujausi Kim Jong Uno komentarai nuskambėjo per susitikimą su ginkluotųjų pajėgų vadais. Lyderis padėkojo jiems už pastangas organizuojant pirmadienį įvykusį paradą, skirtą šalies ginkluotųjų pajėgų įkūrimo 90-osioms metinėms paminėti. Be kita ko, parade Šiaurės Korėja pademonstravo savo galingiausias tarpžemynines balistines raketas.

Nors Šiaurės Korėjai taikomos griežtos sankcijos, šalis toliau stengiasi įgyvendinti Kim Jong Uno užmojus modernizuoti kariuomenę. Nuo šių metų pradžios buvo surengta virtinė draudžiamų ginkluotės bandymų, o JAV pasiūlymai atnaujinti derybas buvo ignoruojami.

Praeitą mėnesį Pchenjanas išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, pirmąkart nuo 2017 metų paleidęs ją nuskrieti visą pasiekiamą nuotolį. Be to, iš palydovų padarytos nuotraukos rodo, kad Šiaurės Korėja suintensyvino veiklą savo branduolinių bandymų komplekse.

Ginkluotės bandymai intensyvėja Pietų Korėjai ruošiantis naujo prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) atėjimui į valdžią. Šis politikas demonstravo karingesnę poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir neatmetė prevencinio smūgio galimybės, jeigu jo prireiktų.

Analitikai sako, kad Kim Jong Uno perspėjimai rodo, jog jis nėra nusiteikęs dialogui su Seulo naująja valdžia.

„Kimo komentarai nerodo jokio intereso užmegzti ryšius su ateinančia Yoono administracija Pietų Korėjoje arba atnaujinti derybas dėl denuklearizacijos su Jungtinėmis Valstijomis“, –  sakė Seule veikiančio moterų universiteto „Ewha“ tarptautinių studijų profesorius Leifas-Ericas Easley (Leifas Erikas Izlis).

„Jei amerikiečiai vis dėlto pradės dislokuoti Europoje savo raketas, neturėsime kitos išeities kaip atsisakyti atsakomojo smūgio doktrinos ir pereiti prie prevencinio smūgio doktrinos“, – dienraščio „Zvezda“ publikuotame interviu sakė V. Jesinas.

Jis pridūrė, kad Rusija modernizavo Sovietų Sąjungoje sukurtą raketų sistemą „Perimetr“, galinčią automatiškai duoti komandą paleisti tarpžemynines raketas tuo atveju, jei Rusijai būtų suduotas branduolinis smūgis.

„Sistema „Perimetr“ veikia ir net buvo patobulinta“, – sakė generolas.

Paklaustas, ar ši sistema gali suduoti užpuolusiam priešui atsakomąjį smūgį kariškis nurodė: „Kai ji suveiks, turėsime mažai priemonių – galėsime paleisti tik tas raketas, kurios išliks po agresoriaus pirmo smūgio“.

V. Jesinas taip pat konstatavo, kad „veiksmingo atsako į amerikiečių vidutinio nuotolio raketas Europoje kol kas neturime“.

Admirolas Scottas Swiftas (Skotas Sviftas) šiuos komentarus išsakė savo kalboje per saugumo konferenciją Australijos nacionaliniame universitete po didelių bendrų JAV ir Australijos karinių pratybų. Šias pratybas, vykusias prie Australijos šiaurės rytinių krantų, stebėjo vienas Kinijos žvalgybos laivas.

Paklaustas vieno akademiko, ar admirolas surengtų branduolinę ataką, jeigu D.Trumpas ateinančią savaitę duotų tokį įsakymą, S.Swiftas atsakė, kad atsakymas būtų teigiamas.

Jis pridūrė, kad kiekvienas JAV kariuomenės narys prisiekia paklusti prezidentui, vyriausiajam šalies pajėgų vadui.

„Tai esminis dalykas Amerikos demokratijoje, ir jeigu kuriuo nors metu kariuomenė atitolsta nuo civilinės kontrolės dėmesio centro ir ištikimybės (jai), tuomet mums iš tikrųjų iškyla reikšminga problema“, – sakė S.Swiftas.

Kas dvejus metus rengiamose pratybose „Talisman Saber“ („Kardas talismanas“) šįkart dalyvavo 36 karo laivai, tarp jų JAV lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“, 220 orlaivių ir 33 tūkst. karių.

Jas stebėjo Kinijos liaudies išvadavimo armijos karinių jūrų pajėgų 815-ojo tipo pagalbinis žvalgybos laivas, įplaukęs į 200 jūrmylių (370 km) pločio Australijos išskirtinę ekonominę zoną.