Lordų Rūmai atmetė esmines Vidaus rinkos įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojama prekyba tarp keturių JK dalių – Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos – nuostatas. Tiesa, šie parlamento rūmai neturi realių įgaliojimų sustabdyti šio projekto priėmimą, o gali jį tik atidėti.

Vyriausybė tvirtino, kad įstatymas suformuotų „saugumo tinklą“ tuo atveju, jei derybos su ES dėl naujo prekybos susitarimo žlugtų. Vis dėlto, pati Vyriausybė pripažįsta, kad pažeidžia tarptautinę teisę, nors tik „iš dalies ir labai specifiškai“.

Lordų Rūmai didele balsų dauguma nubalsavo už nuostatų, susijusių su Šiaurės Airija, pašalinimą. Šiaurės Airijoje nuo sausio 1 d. bus vienintelė JK sausumos siena su ES.

Jungtinė Karalystė iš ES išstojo sausio pabaigoje. Tiesa, iki šių metų pabaigos galioja pereinamasis laikotarpis, kurio metu kasdienis britų gyvenimas iš esmės nesikeičia.

JK vis dar priklauso ES bendrajai rinkai ir muitų sąjungai, laikosi ES įstatymų ir moka įmokas į Bendrijos biudžetą.

Vis dėlto, jei nepavyks pasiekti susitarimo dėl tolesnių santykių, įvyks vadinamasis „Brexitas“ be sutarties, sukelsiantis didžiulių ekonominių problemų.

Bendrovės analitikai nustatė 332 bendroves, kurios į ES teritoriją perkėlė dalį savo verslo, pervežė bent dalį darbuotojų arba įsteigė naujas organizacijas. Šešiasdešimt iš jų tai pradėjo daryti nuo kovo mėnesio, kuomet „Brexit“ turėjo įvykti pagal pradinius planus, rašo agentūra „Bloomberg“.

Tyrimo duomenimis, pagrindine darbuotojų ir biurų perkėlimo kryptimi tapo Dublinas, pagal populiarumą aplenkęs Liuksemburgą ir Paryžių.

„Daugelis stambių bendrovių Europos Sąjungoje įsteigė naujas įmones, kurios veikia jau kelis mėnesius. Perkėlimui išleidusios dešimtis ar šimtus milijonų JAV dolerių, jos nesirengia artimiausiu metu grįžti į Didžiąją Britaniją“, – pažymima „New Financial“ ekspertų parengtoje ataskaitoje.

Pagal dabartinius planus Didžioji Britanija iš ES turi pasitraukti spalio 31 dieną.

Tačiau Didžiosios Britanijos parlamentas yra priėmęs įstatymą, pagal kurį šalies vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) turės prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ terminą, jeigu susitarimas nebus sudarytas iki spalio 19-osios.

Savo ruožtu B. Johnsonas yra sakęs, kad verčiau „gulėtų negyvas griovyje“ negu prašytų kitų ES lyderių trečiąkart atidėti „Brexit“.

ES ir Didžiosios Britanijos derybininkai šiuo metu tęsia derybas, tikėdamiesi pasiekti susitarimą iki šią savaitę įvyksiančio Bendrijos viršūnių susitikimo.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pranešė, kad „Brexit“ susitarimo pagrindai jau paruošti.

Tuo tarpu JK „Brexit“ sekretorius Stephenas Barclay (Stivenas Barklis) pažymėjo, kad už uždarų durų vykstančios derybos yra „intensyvios“, bet patvirtino, kad vyriausybė laikysis įstatymo, kuriuo reikalaujama prašyti atidėti išstojimą, jei susitarimas nebus pasiektas iki šeštadienio.

„Net jei pasiekti susitarimą bus sunku, o kalbant atvirai, tai tampa vis sudėtingesne užduotimi, visgi įmanoma tai padaryti dar šią savaitę“, – sakė M. Barnier, atvykęs informuoti ES šalių apie vykstančias derybas su Londonu. 

JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) viliasi ketvirtadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime sudaryti vadinamąjį skyrybų susitarimą, kad šalis galėtų spalio 31-ąją tvarkingai palikti Bendriją.

Jei premjerui nepavyks iki šeštadienio sudaryti susitarimo, jis gali būti priverstas prašyti Briuselio atidėti „Brexit“ terminą, nes tai padaryti jį įpareigoja JK parlamento priimtas įstatymas.

Šis įstatymas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią potencialiai žalingam „Brexit“ be sutarties scenarijui. 

Jiedu kalbėjosi telefonu pirmąkart nuo B. Johnsono prisaikdinimo. Naujasis Didžiosios Britanijos lyderis žada išvesti savo šalį iš ES spalio 31-ąją – su oficialia išstojimo sutartimi arba be jos.

„Pirmininkas Junckeris išklausė, ką turėjo pasakyti ministras pirmininkas Johnsonas ir pakartojo ES poziciją, kad [pernai suderinta] Išstojimo sutartis yra geriausia ir vienintelė įmanoma sutartis, kaip numato ES Tarybos rekomendacijos“, – po šio pokalbio pranešė J.-C. Junckerio biuras.

Th. May prašo Europos lyderių trims mėnesiams atidėti „Brexit“, kad galėtų dar kartą mėginti užsitikrinti parlamento palaikymą išstojimo sutarčiai. Tačiau Bendrija užsiminė galinti atidėti „skyrybas“ tik iki gegužės 22 dienos.

Be to, ketvirtadienį Briuselyje prasidedant dviejų dienų aukščiausio lygio susitikimui kitų 27 šalių lyderiai perspėjo, kad atidėjimas bus įmanomas tik tuo atveju, jeigu Britanijos parlamentas ateinančią savaitę pritars susitarimui, kurį jis anksčiau dukart tvirtai atmetė.

„Neigiamo britų balsavimo atveju judėtume į („Brexit“) be sutarties“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).

„Visi tai žinome. Ir itin svarbu, kad šiomis dienomis ir momentais aiškiai kalbėti“, – pabrėžė jis.

„Viskas bus daug sunkiau“

Olandijos premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) išreiškė viltį, kad kiti Europos lyderiai ketvirtadienį iš principo sutiks patenkinti Th. May prašymą atidėti išstojimą.

Tačiau jis perspėjo, kad tai priklausys nuo Britanijos parlamento apsisprendimo.

„Pasirūpinkime, kad JK parlamentas pasakytų „taip“. Tuo atveju, jeigu jis priims viską nuo pradžios iki pabaigos, būtumėm pasirengę rimtai vertinti atidėjimą, nes formaliai prireiktų laiko, kad („Brexit“ sutartis) būtų įteisinta“, – aiškino M. Rutte.

„Jeigu jie pasakys „ne“, neketinu spėlioti, (kas nutiks)", – pridūrė Nyderlandų lyderis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as  Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sakė, kad Th. May „turi užtikrinti, jog Britanijos parlamentas sutiktų su pasitraukimo planu“.

Jeigu tai nebus padaryta ateinančios savaitės pradžioje, „viskas bus daug sunkiau“, pabrėžė jis ir pridūrė, kad ES lyderiai turėtų dar kartą susitikti prieš numatytą „Brexit“ datą, šiuo metu – kovo 29-ąją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo: „Iki paskutinės akimirkos turėtume daryti viską, ką galime, kad tvarkingą „Brexit“ padarytume įmanomą.“

Į keblią padėtį patekusi Th. May taip pat atsisakė atmesti galimybę, kad Jungtinė Karalystė 46 metus trukusią narystę ES turės nutraukti ateinančią savaitę, be jokių susitarimų.

„Svarbu, jog pripažintume, kad „Brexit“ yra Britanijos žmonių sprendimas ir kad turime jį išpildyti“, – ji sakė atvykusi į Briuselį.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad galėsime tai padaryti su sutartimi“, – pridūrė Th. May.

Jeigu Britanija būtų priversta kitą savaitę išstoti iš ES be jokios sutarties, ekonomikoms abipus Lamanšo sąsiaurio gresia didžiulė sumaištis.

Ketvirtadienį paskelbtame atvirame laiške, adresuotame Th. May, Britanijos verslo ir profsąjungų lyderiai perspėjo: „Mūsų šaliai gresia nacionalinė kritinė padėtis.“

Th. May trečiadienį kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, prašydama atidėti „Brexit“ iki birželio 30-osios, kad sutartis būtų ratifikuota, jeigu parlamentas jai pritars.

Tačiau ES diplomatai sakė, kad lyderiai laikosi pozicijos, jog Britanija turėtų išstoti iki gegužės 23-ąją vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, arba juose dalyvauti ir pasilikti bloke bent iki šių metų pabaigos.

Th. May tvirtino nenumatanti ilgo atidėjimo, galinčio padidinti prieš ją nukreiptą spaudimą namuose organizuoti pirmalaikius rinkimus arba antrąjį „Brexit“ referendumą, galintį panaikinti apsisprendimą palikti Bendriją.

Ketvirtadienį ji pakartojo, kad prašyti atidėti išstojimą netgi trumpam laikui jai kelia „asmeninius apgailestavimus“.

Premjerė toliau stengsis įtikinti savo įstatymų leidėjus pritarti sutarčiai, bet galbūt pati pakenkė šioms pastangoms trečiadienį paskelbtu kreipimusi į tautą, kuriuo Th. May apkaltino parlamentą dėl „Brexit“ aklavietės.

„Visi parlamento nariai buvo linkę išsakyti, ko jie nenori“, – premjerė skundėsi kalbėdama per televiziją. Šie jos pareiškimai sukėlė visų politinių stovyklų įstatymų leidėjų įniršį.

Taip jis kalbėjo Britanijos parlamentui ketvirtadienį nusprendus, kad Vyriausybė turi paprašyti ES nukelti pasitraukimo terminą nuo kovo pabaigos, ir patvirtinus ketinimus kitą savaitę dar kartą balsuoti dėl „Brexit'o“ sąlygas apibrėžiančios sutarties.

Pasak ministro, šios savaitės balsavimai Londone rodo, kad sutarčiai Theresos May (Terezos Mei) Vyriausybė sutelkė „vis didesnį pritarimą“.

„Galima teigti, kad šita sąlyginių balsavimų taktika pasiteisino, kad jaučiasi vis didesnis pritarimas išstojimo susitarimui“, – BNS ketvirtadienio vakarą sakė L. Linkevičius.

Nors britų parlamentarai prieš dvi paras antrąkart atmetė sutartį dėl „Brexit'o“ sąlygų, trečiadienį jie nubalsavo, kad Jungtinė Karalystė jokiomis aplinkybėmis negali išstoti iš ES, neužsitikrinusi jokio susitarimo dėl tolesnių ryšių.

„Čia dabar viską lems idėjų kova tarp tų, kurie nenori ir kuriems nepatinka tas išstojimo susitarimas, bet tarp jų yra daug tokių, kuriems dar labiau nepatinka išėjimas be jokio susitarimo“, – teigė ministras.

„Daugelio manymu, kaina išeiti be susitarimo yra pernelyg didelė“, – pridūrė jis.

Jungtinės Karalystės premjerė pareiškė, kad kitą savaitę pritarus „Brexit'o“ sutarčiai ji paprašytų ES atidėti išstojimo terminą iki birželio pabaigos, o kitu atveju terminas būtų nukeliamas dar ilgesniam laikui.

Pasak L. Linkevičiaus, antruoju atveju Jungtinei Karalystei tektų rengti rinkimus į naują Europos Parlamentą, nes jis pradės darbą liepos 2 dieną.

„Vargu, ar tai atrodytų gerai politiškai, nes tada, viena vertus, Jungtinė Karalystė išstoja, bet tuo pačiu organizuoja rinkimus. Painumo būtų dar daugiau, bet tokio varianto atmesti negalima“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad net ir atidėjus „Brexit'o“ terminą dėl išstojimo sutarties pataisų nebūtų deramasi, nes taisoma gali būti tik politinė deklaracija dėl ateities santykių, galėtų atsirasti nauji patikinimai ar paaiškinimai dėl sutarties punktų.

Daugiausia ginčų Jungtinės Karalystės parlamente kelia vadinamasis „backstop“ mechanizmas, numatantis, jog po „Brexito“ neatsiras fizinė siena tarp Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir Airijos valstybės.

Dalies britų politikų teigimu, dėl tokio mechanizmo šalis rizikuoja įklimpti ES muitų sąjungoje.

Britanijos parlamentas ketvirtadienį taip pat atmetė galimybę dėl „Brexit'o“ organizuoti antrą referendumą.

„Klausausi debatų Bendruomenių Rūmuose: atrodo, kad esama pavojingos iliuzijos, jog JK gali gauti naudos iš pereinamojo (laikotarpio), net jei nebus PS (pasitraukimo susitarimo)", – parašė M. Barnier socialiniame tinkle „Twitter“, artėjant britų įstatymų leidėjų balsavimui dėl premjerės Theresos May (Terezos Mei) išsiderėto „Brexit“ susitarimo su Briuseliu.

„Leiskite aiškiai pasakyti: vienintelis teisinis pagrindas pereinamajam (laikotarpiui) yra PS. Jokio pasitraukimo susitarimo reiškia jokio pereinamojo laikotarpio“, – pabrėžė ES derybininkas.

Britų parlamentarai antradienį turi nuspręsti, ar paremti ministrės pirmininkės „Brexit“ susitarimą, ir šis balsavimas gali sudaryti sąlygas Britanijai kovo 29 dieną išstoti iš ES.

Susitarime numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų gruodžio 31-osios išliktų status quo, o Britanija ir ES turėtų laiko derėtis dėl būsimų santykių.

Tuo metu vyriausybės, kompanijos ir piliečiai turėtų laiko adaptuotis prie gyvenimo po „Brexit“.

Vienintelis didelis skirtumas šiuo periodu būtų tas, kad Britanijai nebebūtų atstovaujama ES institucijose.

Britanija toliau priklausytų ES muitų sąjungai ir bendrajai rinkai, privalėtų gerbti ES taisykles dėl laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimo.

Pereinamasis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas vieniems ar dvejiems metams, ir tai reiškia, kad jis galėtų trukti iki 2022 metų gruodžio 31-osios.

585 puslapių išstojimo susitarimą sausio mėnesį britų parlamentarai ryžtingai atmetė, bet vyriausybė viliasi, kad artėjanti kovo 29-oji ir pirmadienį išpešti paskutinės minutės pakeitimai privers daugelį parlamento narių apsigalvoti.

Griežtos „Brexit“ linijos šalininkai ypač prieštaravo susitarime numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop) dėl Airijos sienos nuostatoms, su kuriomis, kaip jie baiminasi, Britanija gali neribotam laikui įstrigti muitų sąjungoje su ES.

Po dar vienų derybų Briuselyje Th. May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.

Tačiau jos generalinis atornėjus, gerbiamas teisininkas, antradienį nusprendė, jog „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos žlugtų.

Dar vienas pralaimėjimas antradienį nulemtų papildomus balsavimus dėl tolesnių veiksmų.

Jei susitarimas bus atmestas, trečiadienį parlamentarai balsuos dėl to, ar Britanija turėtų paprasčiausiai išstoti kovo 29 dieną išvis be jokios sutarties.

Toks scenarijus yra susijęs su ekonominiais pavojais ir jį remia tik išstojimo šalininkų branduolys.

Jei parlamentarai balsuos prieš išstojimą be sutarties, tuomet ketvirtadienį bus surengtas balsavimas dėl prašymo Briuseliui atidėti „Brexit“.

Atidėjimui turėtų pritarti visos kitos 27 ES narės, kurios taip pat spręs, kokiam laikui turėtų būti atidėtas „Brexit“. Jų viršūnių susitikimas Briuselyje vyks kovo 21–22 dienomis.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir kanclerė Angela Merkel Vokietijos vakariniame Acheno mieste pasirašys šią sutartį, kuria šalys pasižadės stiprinti ryšius ekonomikos bei gynybos srityse bei patvirtins savo įsipareigojimą ES.

Prancūzijos prezidentūra nurodė, jog tai „svarbus momentas“ parodyti, kad šie santykiai yra „pamatiniai ir gali patys atsinaujinti... kad pasitarnautų stiprinant europinį projektą“.

Šiame kontekste tikėjimo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimu patvirtinimas turi simbolinę reikšmę.

Belgijos ir Olandijos pasienyje esančiame Achene gausu europinės simbolikos, nes šiame mieste buvo frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo, sukūrusio galingą valstybę, davusią pradžią šiuolaikinei Europai, rezidencija.

„Kalbant apie europinę integraciją, matome egzistencinę krizę, kai mūsų laukia „Brexit“ ir tikėtinas nacionalistų sustiprėjimas per būsimus Europos rinkimus“, – sakė politologė Claire Demesmay (Kler Demesmeji) iš tyrimų instituto DGAP.

„Šiame kontekste tikėjimo Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimu patvirtinimas turi simbolinę reikšmę“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam radijui.  

A. Merkel ir E. Macronas susitarimą pasirašys šalims minint analogiškos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties, kurią 1963-iaisiais pasirašė Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) ir Konradas Adenaueris, sudarymo metines. 

Antradienį pasirašoma sutartimi siekiama įkvėpti naujos gyvybės dvišaliams santykiams, vadinamajam Prancūzijos ir Vokietijos varikliui, – dviejų politikos ir ekonomikos sunkiasvorių aljansui, kuriam tradiciškai tenka svarbus vaidmuo Europos integracijos procese.  

E. Macronas 2017 metų gegužę atėjo į valdžią siekdamas A. Merkel paramos ES didžiulio masto reformoms, kurios turėtų padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą Bendrijos institucijomis ir suvaržyti populizmo augimą.

Tačiau A. Merkel ir kiti ES lyderiai jo idėjas sutiko be didelio entuziazmo, o Paryžius ir Berlynas neranda bendros pozicijos ir kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl interneto milžinių apmokestinimo.  

Gruodį ES lyderiai pritarė mažiau ambicingai E. Macrono pasiūlymų versijai, įskaitant planą išnagrinėti galimybę kurti bendrą eurozonos šalių biudžetą. 

Kraštutinių dešiniųjų skundai

Sutartis įpareigoja Prancūziją ir Vokietiją stiprinti karinius ryšius, įskaitant galimus bendro kontingento dislokavimus, pavyzdžiui, teroristinio išpuolio atveju.  

Šalys taip pat galėtų glaudžiau bendradarbiauti vykdant viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, įsigyjant ar kuriant naujus tankus ar naikintuvus. 

Sutartyje esama nuostatos dėl tarpusavio gynybos užpuolimo atveju, nors būdamos NATO narėmis jos jau yra įsipareigojusios laikytis kolektyvinės gynybos principo.

Praėjusių metų pabaigoje E. Macronas išprovokavo ginčą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), paraginęs Europą mažinti savo karinę priklausomybę nuo Amerikos ir netgi kurti „tikrą Europos armiją“. 

Sutartis taip pat uždega žalią šviesą bendram parlamentui, kurį sudarytų iki 50 Prancūzijos Nacionalinio Susirinkimo ir toks pat skaičius Bundestago narių, taip pat kalbų mokymosi iniciatyvoms abiejose šalyse.

Tačiau namuose E. Macrono kritikai – tiek kraštutiniai dešinieji, tiek ultrakairieji – pasmerkė šią sutartį, esą dar sumažinsiančią Prancūzijos suverenitetą.

Internete buvo paskleisti melagingi gandai, esą E. Macronas vyksta į Vokietiją perleisti A. Merkel dalį Prancūzijos žemių.

Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio sambūrio lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) apkaltino prezidentą siekiu „sugriauti mūsų šalies  galią“.

Susilpnėjusios lyderių pozicijos

Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel yra jautriai pasisakę apie glaudžių ryšių tarp abiejų šalių, kurias jungia brutali dviejų pasaulinių karų istorija, svarbą.

Tačiau ne visiems Europos lyderiams patinka mintis apie dominuojantį „Prancūzijos ir Vokietijos variklį“.

Italijos kraštutinių dešiniųjų Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams sakė, jog norėtų, kad proeuropinei A. Merkel ir E. Macrono pozicijai iššūkį mestų euroskeptiška „Italijos ir Lenkijos ašis“. 

Tiek E. Macronas, tiek A. Merkel dabar išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Vokietija jau ruošiasi naujai politinei erai po A. Merkel pasitraukimo, jai jau paskelbus, kad 2021 metais paliks kanclerio postą.

Tuo metu E. Macronui teko atidėti į šalį ambicingus Europos gelbėjimo planus, Prancūziją apėmus antivyriausybiniams „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestams.  

Abu lyderiai pasakys kalbas per sutarties pasirašymo ceremoniją Acheno miesto rotušėje, o tada dalyvaus debatuose su prancūzų ir vokiečių studentais.

Sutartis – žingsnis „Europos kariuomenės“ link

A. Merkel pareiškė, kad naujoji Prancūzijos ir Vokietijos draugystės sutartis yra žingsnis bendros Europos kariuomenės sukūrimo link.

Pasak kanclerės, sutartimi siekiama sukurti prancūzų ir vokiečių „bendrą karinę kultūrą“. Be to, sutartis „prisideda prie Europos kariuomenės sukūrimo“.

Apie naująją sutartį „skleidžiamas melas“

E. Macronas išreiškė pasipiktinimą „skleidžiančiaisiais melą“ apie naują draugystės sutartį.

„Tie, kurie pamiršta Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo vertę, patys tampa praeities nusikaltimų bendrininkais. Tie, kurie... skleidžia melą, įžeidžia tuos žmones, kuriuos jie apsimeta ginantys, siekdami pakartoti mūsų istoriją“, – pareiškė prancūzų lyderis.

Per šį istorinį balsavimą Bendruomenių Rūmai 432 balsais prieš 202 atmetė Th. May planą, kaip turi būti užbaigta beveik penkis dešimtmečius trukusi Jungtinės Karalystės narystė Bendrijoje. Šis rezultatas yra vienas didžiausių pralaimėjimų, kada nors patirtas Britanijos premjero.

Dėl šio žingsnio Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesas atsidūrė nežinioje ir padidėjo pavojus, kad šalis turės palikti bloką be jokio susitarimo ir pereinamojo laikotarpio.

Iškart po balsavimo opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pareiškė, kad Th. May patyrė „katastrofinį“ pralaimėjimą ir inicijavo įstatymų leidėjų balsavimą dėl nepasitikėjimo premjere. Ši interpeliacija turėtų įvykti trečiadienį.

Kalbėdama prieš parlamento nariams atiduodant balsus Th. May sakė, kad parlamentas „turi pareigą“ įgyvendinti 2016 metų „Brexit“ susitarimo rezultatus.

„Esu įsitikinusi, kad turime pareigą išpildyti Britanijos žmonių demokratinį sprendimą“, – pareiškė premjerė ir perspėjo parlamento nariu, kad ES nepasiūlys jokios „alternatyvios sutarties“.

„Balsavimas prieš sutartį yra balsavimas už neužtikrintumą, susiskaldymą ir labai realią („Brexit“) be jokio susitarimo grėsmę“, – sakė Th. May, bet jos žodžius palydėjo nepritariantys šūksniai sausakimšoje salėje.

„Kiekvieno iš mūsų atsakomybė šią akimirką yra didžiulė, nes tai yra istorinis sprendimas, sukursiantis mūsų šalies ateitį ištisoms kartoms“, – pridūrė ji.

Dauguma įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos įtakingus Th. May vyriausybės narius, visuomet buvo nusistatę prieš „Brexit“, todėl salų valstybę nuo pat 2016 metų referendumo draskė neišvengiami politiniai nesutarimai.

Likus kiek daugiau negu dviem mėnesiams iki planuojamo išstojimo kovo 29 dieną Britanija vis dar nėra apsisprendusi, ką daryti.

Dabar Th. May, kuriai gresia prarasti premjerės postą, privalo nuspręsti, ar ji mėgins organizuoti naują balsavimą, atidės „Brexit“ arba mėgins užtikrinti, kad šalis apskritai atsisakytų planų išstoti iš Bendrijos.

Sprendžiantis valstybės likimui šimtai triukšmingų „Brexit“ šalininkų ir priešininkų susirinko prie parlamento pastato Londone. Kai kurie mušė būgnus arba stūmė didžiules platformas su pagrindinius JK politikus išjuokiančiomis lėlėmis.

„Tai gali būti diena, vesianti mus į išstojimą be jokios sutarties!“ – sakė 25 metų Simonas Fisheris (Saimonas Fišeris), remiantis scenarijų, kad šalis iš ES išstotų staigiai ir griežtai.

Netoliese susirinkęs daug gausesnis antrojo referendumo šalininkų būrys pavertė Parlamento aikštę ES vėliavų jūra.

Vienas „Brexit“ šalininkas mėgino prisidėti prie šių eitynių ir buvo sulaikytas policijos, skambant kitų protestuotojų šūksniams „Padugnė!“, bylojantiems apie didėjančią įtampą.

Kiti reiškė palaikymą antram referendumui, nors Th. May vyriausybė tokią galimybę atmeta.

Neaiškūs tolesni žingsniai

Tapusi premjere 2016 metų liepą Th. May užsibrėžė išpildyti rinkėjų valią, atsisakiusi savo ankstesnio nepalankumo siūlymams išstoti iš ES ir ne kartą sakiusi, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“.

Tačiau susidūrusi su didžiuliu pasipriešinimu Th. May nusprendė atidėti gruodį planuotą surengti parlamento balsavimą dėl „Brexit“ sutarties, tikėdamasi laimėti Briuselio nuolaidų, taip pat vildamasi, kad per Kalėdų atostogas kai kurie įstatymų leidėjai gali persigalvoti.

Tačiau ES lyderiai pateikė tik neįpareigojančių išaiškinimų, o į Th. May stovyklą perėjo labai mažai parlamento narių.

Atrodo, kad dabar JK vyriausybė mėgins prastumti parlamente antrą, bet labai panašią „Brexit“ sutarties versiją. Jeigu šis planas neišdegtų, gali netgi būti mėginama siūlyti balsuoti trečiąkart.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) antradienį grįžo iš Strasbūro į Briuselį, kad „susitvarkytų su situacija po balsavimo“, informavo jo biuras.

Iškart po balsavimo Londone jis pareiškė: “Raginu Jungtinę Karalystę kaip įmanoma greičiau paaiškinti savo ketinimus. Laiko beveik nebeliko.”

Tuo metu Strasbūre Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) iškėlė idėją, kad su Londonu gali būti toliau deramasi, tačiau visiškai persiderėti dėl susitarimo teksto, jo teigimu, neįmanoma.

„Brexit“ šalininkai ir oponentai priešinasi Londono ir Briuselio pasiektam susitarimui dėl skirtingų priežasčių, ir daugelis būgštauja, kad Britanija gali įstrigti nepalankiuose prekybos santykiuose su ES.

Nuo pat referendumo 2016-ųjų birželį Britanijoje veda aštrūs debatai dėl šalies vietos pasaulyje, kurstantys nesutarimus britų šeimose.

Finansų rinkos irgi atidžiai stebėjo įvykius Londone, kelios prekybos valiutomis kompanijos pasisamdė naujų darbuotojų balsavimui, o mažiausiai viena iš kompanijų apribojo prekybą.

Gresia išstoti be susitarimo

Daugiausiai kritikos sulaukia nuostata išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, Britanijai įsipareigojant laikytis kai kurių ES prekybos taisyklių, kol Londonas ir Briuselis susitars dėl naujos ekonominės partnerystės, t. y. neribotą laiką.

Th. May vyriausybę palaikančios Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) atstovas „Brexit“ klausimais Sammy Wilsonas (Semis Vilsonas) BBC sakė, kad jo partija susitarimo nepalaiko, kadangi turi būgštavimų dėl sienos su Airija.

Jei atlaikys balsavimą dėl pasitikėjimo, vyriausybė vėliausiai iki pirmadienio turės nuspręsti, kaip elgtis toliau.

Tiek Britanijoje, tiek ES vis garsiau svarstoma, kad Th. May gali paprašyti atidėti „Brexit“.

Tačiau vienas diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad atidėti „Brexit“ būtų galima ne ilgiau kaip iki birželio 30-osios, kai susirinks naujasis Europos Parlamentas.

Išstojimo sutartyje, be kita ko, numatyti planai dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, kad būtų užtikrintas tęstinumas, kol bus sutarta dėl naujų santykių. Mainais Londonas toliau mokėtų į ES biudžetą.

Jeigu sutartis nebus patvirtinta, Britanija ateinantį pavasarį turės nutraukti 46 metus trukusius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis be jokio pereinamojo laikotarpio ir nesutarus dėl naujų santykių, o tai gresia skaudžiomis pasekmėmis.

Vokietija: karti diena Europai

Vokietijos kanclerės pavaduotojas Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) antradienį pareiškė, kad Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų sprendimas atmesti premjerės Theresos May (Terezos Mei) su Bendrijos lyderiais suderintą „Brexit“ susitarimą yra „karti diena Europai“.

„Tai karti diena Europai. Esame gerai pasiruošę, bet griežtas „Brexit“ būtų mažiausiai patrauklus pasirinkimas tiek ES, tiek Didžiajai Britanijai“, - sakė O. Scholzas, taip pat einantis finansų ministro pareigas.

Kanclerės Angel Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) savo „Twiter“ žinutėje rašo „giliai apgailestaujanti“ dėl Britanijos parlamento sprendimo.

„Griežtasis „Brexit“ būtų blogiausias iš visų pasirinkimų“, – sakė ji ir paragino Britanijos žmones „neskubėti“ sprendžiant dėl tolesnių žingsnių.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas) sakė, kad britų Bendruomenių Rūmų balsavimo rezultatai yra „katastrofa“, bet pridūrė: „Europos durys lieka atviros.“

Nepaisant ekonomistų prognozių, esą parlamentarai atmes Th. May siūlomą pasitraukimo iš ES sutartį, kietojo „Brexito“ - be jokios sutarties - tikimybė, pasak ekonomistų, nukrito. Ekonomistų teigimu, kietojo „Brexito“ tikimybė sausį sudaro apie 23 proc., šiek tiek mažiau nei gruodį.

Th. May iki šiol nepavyko įtikinti parlamento narių palaikyti jos siūlomą „Brexito“ sutartį, o Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos sąlygos kol kas yra visai neaiškios.

„Visi ženklai rodo triuškinamą Th. May pralaimėjimą antradienio balsavime. Toks didžiulis siūlomos sutarties nepopuliarumas leidžia tikėtis ES nuolaidų Didžiajai Britanijai, nes Bendrijai išvengti chaotiško „Brexito“ yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir Didžiajai Britanijai“, - tikino investicinio banko UBS ekonomistas Johnas Wraithas.

„Dar vienas balsavimas, jau su ES nuolaidomis, turi kur kas geresnius šansus“, - ramino J. Wraithas.

Iš 40 apklaustų ekonomistų, teigusių, kad antradienį parlamentas atmes Th. May sutartį, 25 tikino, kad balsavimas bus pakartotas vėliau, 14 sakė, jog Didžioji Britanija paprašys pratęsti „Brexito“ terminą, ir tik 1 prognozavo kietąjį „Brexitą“.

Th. May ne kartą pakartojo neatsitrauksianti nuo siūlomo sutarties, pagal kurią būtų išlaikyti artimi prekybos ryšiai su ES, tačiau Didžioji Britanija neturėtų balso teisės Bendrijos reikaluose.

Pasak ekonomistų, po Th. May pralaimėto balsavimo parlamente tikrai nebus antro „Brexito“ referendumo ar pasilikimo Europos Sąjungoje - žingsnio, kurį pati premjerė sekmadienį pavadino „katastrofa Didžiosios Britanijos demokratijai“.

„Kadangi parlamentarai nelabai linkę palaikyti „Brexito“ be sutarties idėją, manome, kad sutartis vis tik bus patvirtinta prieš pat kovo pabaigą“, - teigė ekonominių prognozių grupės „EY ITEM Club“ ekonomistas Howardas Archeris.

Kaip ir visose „Reuters“ apklausose nuo 2016 m., kai vyko „Brexito“ referendumas, dauguma ekonomistų sausio apklausoje tikino, kad abi pusės susitars dėl pasitraukimo su laisvosios prekybos sutartimi.

Tačiau ekonomistai neatmetė galimybės, kad Didžioji Britanija gali tapti Europos ekonominės erdvės nare, mokančia lėšas į ES biudžetą už prieigą prie bendros ES rinkos.

„Manome, kad parlamento nariai ras būdų sustabdyti chaotišką „Brexitą“, - prognozavo finansų konsultavimo bendrovės „PwC“ ekonomistas Johnas Hawksworthas.