Antradienį Vilniuje vyko Lietuvos olimpiečių atstovų rinkimai į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos narius.

Šiais metais į Generalinės asamblėjos narius iškelta net 13 kandidatūrų. Vadovaujantis LTOK įstatais, kandidatais galėjo būti Lietuvos piliečiai, dalyvavę bent vienose iš trijų paskutiniųjų olimpinių žaidynių.

Balsavime dalyvavo 93 olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai.

„Tokio didelio olimpiečių aktyvumo renkant atstovus į Generalinę asamblėją dar neturėjome. Labai džiaugiuosi sportininkų noru įsitraukti į sprendimų priėmimą ir atsakingą požiūrį į šias pareigas“, – sakė olimpinė čempionė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Slapto balsavimo metu išrinkti trys daugiausiai balsų gavę olimpiečiai: irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter bei lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Jie taip pat tapo ir LTOK sportininkų komisijos nariais.

„Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių manimi pasitikėjo. Mano karjera aukščiausiame lygyje tęsiasi jau 20 metų. Manau, savo sukaupta patirtimi ir turimu noru galėsiu būti naudingas sprendžiant sportininkams svarbius klausimus“, – sakė M. Griškonis.

Generalinės asamblėjos rinkimų sesija vyks spalio 9 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Jos metu vyks LTOK organų rinkimai 2020-2024 metų kadencijai. Bus renkamas LTOK prezidentas, viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai.

Olimpietė atsisakė

Pasaulio čempionatas vyks rugpjūčio 4–13 d. Londono olimpiniame stadione.

Mūsų šalies rinktinėje daugiausia patirties yra sukaupusios disko metikė Zinaida Sendriūtė ir ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė – jos dalyvavo ir 2009 m. Berlyne vykusiose planetos pirmenybėse.

Pirmą kartą tokio lygio varžybose startuos ieties metikai Liveta Jasiūnaitė ir Edis Matusevičius, maratonininkai Vaida Žūsinaitė, Remigijus Kančys ir Ignas Brasevičius, ėjikai Živilė Vaiciukevičiūtė, Monika Vaiciukevičiūtė ir Arturas Mastianica.

Lietuvos rinktinė galėjo būti gausesnė, tačiau kvietimo į rutulio stūmimo varžybas atsisakė atrankos normatyvo neįvykdžiusi, nors šį sezoną aukštą rezultatą pasiekusi Austra Skujytė, – Atėnų ir Londono žaidynių medalių septynkovės laimėtoja nepatenkinta savo sportine forma.

Kelialapių į pasaulio čempionatą neturėjo ir Z.Sendriūtė, L.Jasiūnaitė bei bėgikė Eglė Balčiūnaitė, bet Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) atvėrė duris lietuvėms į Londoną.

Tikslas – dvyliktukas

L.Jasiūnaitę džiugi žinia pasiekė liepos 27-ąją, o išvakarėse lengvaatletė paminėjo savo 23-iąjį gimtadienį.

"Kai šventėme, mano trenerė gavo pranešimą, kad greičiausiai visos viltys žlugo – čempionate nedalyvausiu. Labai nusiminiau, nes tikėjausi, kad viskas bus gerai, – papasakojo sportininkė. – Tačiau ketvirtadienio rytą draugė, taip pat ieties metikė Simona Dobilaitė mane pažadinusi pasveikino, kad vis dėlto vyksiu į Londoną. Negalėjau patikėti, visi miegai išlakstė. Geriausia gimtadienio dovana!"

Pernai L.Jasiūnaitė per žingsnį nepateko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Dabar atletė nedrąsiai svajoja apie pasaulio čempionato ieties metimo varžybų finalą.

"Tai bus labai gera galimybė atsiskleisti, nes mano sportinė forma gerėja, rezultatai kyla. Tikslas Londone – dvyliktukas", – sakė Kauno sporto mokyklos "Startas" trenerės Teresės Nekrošaitės auklėtinė L.Jasiūnaitė.

Sutrukdė ne vien traumos

Prieš trejus metus IAAF pakeitė atrankos į pasaulio čempionatus sistemą.

Vietoj A ir B lygio normatyvų buvo paliktas vienas, nustatytas minimalus dalyvių skaičius vienoje rungtyje – 32 arba 48. Jei normatyvus įvykdo mažiau atletų, kiti kviečiami eilės tvarka atsižvelgiant į rezultatus, pasiektus per kvalifikacinį laikotarpį.

Normatyvus buvo įvykdę dar septyni Lietuvos lengvaatlečiai (maratonininkės Diana Lobačevskė, Rasa Drazdauskaitė ir Milda Vilčinskaitė, ėjikai Kristina Saltanovič, Neringa Aidietytė, Marius Šavelskis ir Tadas Šuškevičius), tačiau jie nedalyvaus dėl įvairių priežasčių (traumų, šeimos aplinkybių, prastos sportinės formos, šaliai skirtų kvotų).

Pastarąjį kartą pasaulio lengvosios atletikos čempionato medaliu Lietuva džiaugėsi 2005-aisiais, kai Helsinkyje auksą iškovojo disko metikas Virgilijus Alekna.

Startuos ir rusai

IAAF sušvelnino savo poziciją dėl Rusijos lengvaatlečių: devyniolika šios šalies sportininkų galės startuoti Londone, tačiau su neutralia vėliava.

Rusijos lengvosios atletikos federacija yra diskvalifikuota už antidopingo kodekso nesilaikymą, todėl negalėjo teikti nacionalinės rinktinės paraiškos.

Tarp šios šalies atletų, dalyvausiančių čempionate, bus ir šuolininkė į aukštį Marija Lasickienė (buvusi Kučina) – lietuviškų šaknų turinčio Rusijos žurnalisto Vlado Lasicko žmona.

Kai kuriose šalyse kova dėl kelialapių į planetos pirmenybes peržengė visas ribas.

Etiopijos bėgikas, Rio de Žaneiro olimpiados dalyvis 21 m. Chala Beyo, sužinojęs, kad nepateko į šalies rinktinę, sumušė vyriausijį trenerį Yohannesą Mohammedą. Sportininkas diskvalifikuotas dvejiems metams.

Dalybos – iš naujo

Per varžybas Londone bus iš naujo išdalyta ir keliolika ankstesnių pasaulio čempionatų medalių, kurių neteko dopingo taisykles pažeidę ir už tai diskvalifikuoti atletai.

2011 m. Degu (Pietų Korėja) bronzą pelniusi Latvijos šuolininkė į tolį Ineta Radeviča dabar gaus sidabro medalį, kuris buvo atimtas iš rusės Olgos Kučerenko.

Tąkart septynkovės varžybas, kuriose dalyvavo ir A.Skujytė, laimėjo Rusijos atstovė Tatjana Černova, tačiau po rusės dopingo skandalo čempione pripažinta britė Jessica Ennis-Hill, vicečempione – vokietė Jennifer Oeser, o bronza teko lenkei Karolinai Tyminskai. Lietuvė – aštunta.

Kad ir pavėluotai, trofėjai pagaliau nudžiugins anksčiau per žingsnį nuo prizininkų pjedestalo likusius, ketvirtąsias vietas užėmusius sportininkus: bronzos medaliai bus įteikti britei Jo Pavey (10 000 m bėgimas) ir olandui Rutgeriui Smithui (rutulio stūmimas, abiem – už pasirodymus 2007 m. pasaulio čempionate), amerikietei Francenai McCorory (400 m bėgimas, 2011 m.), jamaikietei Stephenie-Ann McPherson (400 m bėgimas, 2013 m.) bei Didžiosios Britanijos moterų estafečių 4 po 400 m komandoms, dalyvavusioms 2009 m. ir 2011 m. planetos pirmenybėse.

Rinktinė

Moterys: Airinė Palšytė (Vilnius, šuoliai į aukštį), Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai, trišuolis), Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai, 800 m bėgimas), Liveta Jasiūnaitė (Kaunas, ieties metimas), Zinaida Sendriūtė (Skuodas / Kaunas, disko metimas), Vaida Žūsinaitė (Vilnius, maratonas), Brigita Virbalytė-Dimšienė (Alytus, 20 km sportinis ėjimas), Živilė Vaiciukevičiūtė (Švenčionys, 20 km sportinis ėjimas), Monika Vaiciukevičiūtė (Švenčionys, 20 km sportinis ėjimas).

Vyrai: Andrius Gudžius (Kaunas, disko metimas), Edis Matusevičius (Vilnius, ieties metimas), Marius Žiūkas (Birštonas, 20 km sportinis ėjimas), Arturas Mastianica (Švenčionys, 50 km sportinis ėjimas), Remigijus Kančys (Kaunas, maratonas), Ignas Brasevičius (Druskininkai, maratonas).

Podebraduose (Čekija) vykusiose Senojo žemyno taurės varžybose Marius Žiūkas finišavo penktas, Brigita Virbalytė-Dimšienė – aštunta, o moterų komanda, kurią taip pat sudarė Živilė Vaiciukevičiūtė, Monika Vaiciukevičiūtė bei Kristina Saltanovič, prasibrovė ant prizininkių pakylos.

„Nustebinau pats save, dar ir dabar sunku patikėti pažiūrėjus rezultatų suvestinę, kad aplenkiau tiek daug gerų sportininkų. Visus, ką galėjau aplenkti, tą dieną ir aplenkiau. Penkta vieta tikrai įspūdinga, fantastika“, – džiūgavo M.Žiūkas.

Olimpietis 20 km įveikė per 1 val. 21 min. 38 sek. Tai – antras geriausias sportininko rezultatas karjeroje, greičiau jis ėjo tik vasarį Australijoje vykusiose varžybose, kuriose dalyvavo po eksperimentinės treniruočių stovyklos Okeanijoje.

„Manau, kad galiu kažkiek sėkmingo starto laurų skirti ir Australijai. Ne tiek poveikiui fiziologiškai, bet motyvacijai ta stovykla iki šiol atsiliepia. Buvo postūmis psichologiškai, atsirado daugiau pasitikėjimo savimi“, – sakė ėjikas.

Kitas Lietuvos atstovas Genadijus Kozlovskis užėmė 34 vietą (1 val. 26 min. 40 sek.), tuo tarpu Tadas Šuškevičius nefinišavo ir vyrų komanda liko be įskaitos.

Moterų 20 km rungtyje sprendėsi ir kelialapių į pasaulio čempionatą likimas – jie atiteko B.Virbalytei (1 val. 31 min. 32 sek. – aštunta vieta) bei seserims Živilei (1 val. 32 min. 42 sek. – 11 vieta) ir Monikai Vaiciukevičiūtėms (1 val. 34 min. 57 sek. – 17 vieta). Dukart planetos pirmenybėse į aštuntukus prasibrovusi K.Saltanovič nusileido kylančioms ėjimo žvaigždėms bei tenkinosi 30 pozicija tarp 52 dalyvių (1 val. 38 min. 58 sek.).

„Man svarbiausia buvo patekti į pasaulio čempionatą, dėl to buvo kažkiek baisu. Tačiau praėjusiais metais prieš Romą (ten ėjikės dalijosi olimpinius kelialapius – lengvoji.lt) jautėsi didesnė įtampa ir stresas nei dabar“, – sakė Ž.Vaiciukevičiūtė.

Rezultatas nudžiugino ir rinktinės lyderę B.Virbalytę. Prieš varžybas sportininkė nesidžiaugė optimalia sportine forma, todėl prasibrauti tarp lyderių ji nesitikėjo.

„Nustebino savijauta varžybose, nes nebuvau patenkinta sportine forma. Treniruotės buvo sunkios ir varginančios, stovykloje ne viskas klostėsi kaip iš pypkės, viskas vyko per jėgą. Savaitė iki varžybų gal buvo kažkiek ir optimistinė, bet bijojau kažko tikėtis. Distancijos gale gal pritrūko kažkiek treniruočių, bet ir aštunta vieta labai džiugina“, – pasakojo B.Virbalytė.

Ne ką mažiau sportininkės džiaugėsi pirma šalies istorijoje bronza komandinėje įskaitoje.

„Iš pradžių net netikėjome. Tik tada, kai atsistojome ant pakylos ir gavome medalius, pradėjome suprasti. Pirmą kartą istorijoje... Koncentravomės į savo rezultatus, o ne kitų komandų. Labai smagu, kad laimėjome prieš ukrainietes, nors ir vienu tašku“, – pirmu medaliu suaugusiųjų varžybose džiaugėsi Monika Vaiciukevičiūtė.

Komandinės įskaitos nugalėtojomis tapo ispanės (užimtų vietų suma – 18), kurioms iššūkį metė italės (34), lietuvės (36) bei ukrainietės. Komandas Europos taurės varžybose turėjo net 13 valstybių.

„Visada tikėdavomės, kad bent Europos taurėje galime patekti į trejetuką. 2008 metais pasaulio taurėje iškovota ketvirta nuteikė optimistiškai, galvojome, kad tikrai galime laimėti medalius Europoje. Labai arti to buvome 2009-aisiais, bet nei Neringa Aidietytė, nei Sonata Milušauskaitė tada nefinišavo, – prisiminė B.Virbalytė. – Kas man labai gražu ir simboliška,kad ant podiumo užlipo trys kartos – Kristina, kuri yra labiausiai iš mūsų patyrusi, tada aš ir tada sesės.“

Podebradai estafetę perdavė Alytui – po dvejų metų Europos sportinio ėjimo taurės varžybos vyks Lietuvoje.