„Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Su nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną į Los Angeles, Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“, – taip rašė  Atlanto užkariautojas po garsios savo kelionės.

B.Rožinskas gimė 1912 metais, Šeduvoje. Jis pirmasis lietuvių buriuotojas, jachtos "Hermes-2" kapitonas, su trijų narių įgula perplaukęs Atlanto vandenyną. Vykdant paskutinę valią, jo pelenai išbarstyti Ramiajame vandenyne, kad pradėtų kelionę atgal į Lietuvą.

„Šis žmogus yra nepelnytai pamirštas, jis gūdžiais 1962–1963 metais susiorganizavo ir jachta išplaukė į žygį, jis pirmasis lietuvis perklaukęs Atlanto vandenyną ir šį žygį skyrė lietuvių tautai“, – pabrėžė B.Rožinsko atminimo įamžinimo iniciatorius, buriuotojas Arūnas Burkšas.

Bronius nuo mažens domėjosi buriavimu. 1934 metais persikėlė į Klaipėdą. Buriavo Kuršių mariose. 1938 metais įstojo į buriavimo mokyklą Smiltynėje. 1939 metais, vokiečiams okupavus Klaipėdą, jis išsikėlė į Kauną, o 1941-aisiais – į Vilnių. Pokaryje dirbo Trakų jachtklubo skyriaus vedėju instruktoriumi, turėjo nuosavą jachtą „Hermes“. Savo kelionėms su ja turėjo apsiriboti Sovietų Sąjungos vidaus vandenimis, net į Baltijos jūrą B.Rožinskui nebuvo leidžiama išplaukti.

1959 m. emigravo į Lenkiją ir apsigyveno Ščecino mieste, kur pradėjo ruoštis ilgesnei kelionei per vandenyną.

Kelionės pabaigoje jachtos „Hermes-2“ savininkas ir kapitonas B.Rožinskas raštiškai pareiškė, kad šį žygį atliko lietuvių tautos garbei.

„Atstumas per Atlantą yra apie 4 tūkst. jūrmylių. Šiandien mes savo sportiniais laivais šį atstumą galime įveikti per 10 parų, B.Rožinsko kelionė buvo sudėtinga ir sunki, Atlantą jis įveikė per gerus porą mėnesių. Šitas įvykis yra likęs Lietuvos buriuotojų istorijos paraštėje, todėl norime atstatyti teisingumą. Ir naujas knectas Dangės krantinėje skirtas jam“, – pabrėžė A.Burkšas.

Sugrįžo prie knechto

Tikėtina, kad šiais Lietuvai jubiliejiniais metais toks knechtas tikrai jau bus pastatytas.

Statomas jis jau ypač ilgai. Prašymas pastatyti tokį knechtą buvo pateiktas dar, berods, 2010 m. Jį paprašė pastatyti žymaus buriuotoja dukra Nijolė Zelwinder-Rožinskaitė, gyvenanti JAV. Dar 2010 m. lapkritį Klaipėdos miesto politikai pritarė to knechto statybai, bet jis iki šiol taip ir nepastatytas.

Šiomis dienomis Klaipėdos miesto savivaldybėje vėl pradėta svarstyti apie atminimo knechtą B.Rožinskui.

Apie tai, kas toks buvo B.Rožinskas, kaip jis ruošėsi ir įvykdė žygį per Atlantą, galima paskaityti vilniečio žurnalisto Arnoldo Čaikovskio dokumentinės marinistinės publicistikos knygoje „Buriuotojo svajonės paukštė. Kaip lietuvis Bronislovas Rožinskas su lenkais parplaukė Atlantą“. Ji 2013 m. išleista Klaipėdoje.

Gyveno ir Klaipėdoje

Pirmasis lietuvis buriuotojas B.Rožinskas paties pasistatyta jachta 1963 m. perplaukęs Atlantą, buvo susietas ir su Klaipėda. Iš Šeduvos kilęs, 1912 m. gimęs jaunuolis nuo 1934 m. gyveno Klaipėdoje. Čia jis buriavo Kuršių mariose, nuo 1938 m. mokėsi buriavimo mokykloje. Po 1939 m. Klaipėdos okupacijos jis persikėlė į Kauną, vėliau Vilnių, 1948-1959 m. dirbo buriavimo instruktoriumi jachtklube Trakuose.

Visą laiką planavo žygį jachta. Turėjo nedidelę jachtą.

Sovietų valdžia neleido buriuotojams išplaukti į Baltiją, todėl B. Rožinskas, pardavęs Lietuvoje turtą, repatriavo į Lenkiją. Šcecine už savo pinigus, su brolio Alfredo iš JAV parama pats pasistatė naują 14 m ilgio jachtą „Hermes II“.

Lietuvių tautos garbei...

Su ja 1962 m. rugsėjo pradžioje ir išplaukė per Atlantą. 1963 m. sausio 15 d. pasiekė Martinikos salą, vėliau nuplaukė į Ameriką.

Plaukė su Lenkijos vėliava ir dar trimis lenkais įgulos nariais Ježi Szalaiko, Zbigniew Pawliak, Bogdan Dacko. Kitaip nebuvo įmanoma, nes giliame sovietmetyje žygis galėjo prasidėti tik iš Lenkijos ir su itin griežtais vietinės valdžios nurodymais. Išplaukimui buvo bandoma sutrukdyti, bet pavyko įveikti visas kliūtis.

Po šio žygio B.Rožinskas savo ranka yra parašęs pareiškimą: „Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Su nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną į Los Angeles, Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei“.

Todėl nekyla jokių abejonių, kad tą žygį jis atliko skatinamas patriotiškų jausmų Lietuvai.  

Klausimą dėl B.Rožinsko įamžinimo svarstė Klaipėdos miesto savivaldybės įvaizdžio komisija.

Knechtą norima įrengti Danės krantinėje, ties Žvejų gatvės 2 namu. To ėmėsi uostamiesčio Rotary klubas "Concordia 1826", kuris savo veikla puoselėja krašto jūrines ir istorines vertybes.

Akcentuota, kad šiemet Lietuva minės valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Kiekviena šalies bendruomenė stengiasi įprasminti šią datą.

Miesto taryba dar 2010 m. priėmė sprendimą dėl B.Rožinsko – pirmojo lietuvio buriuotojo, jachta perplaukusio Atlanto vandenyną, – įamžinimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

Tad Rotary klubas "Concordia 1826" ėmėsi veiksmų. Atkreiptas dėmesys, kad B.Rožinskas savo jachta "Hermes II" Atlanto vandenyną perplaukė 1963 m.

Šiemet sukanka 55 metai, kai jis įvykdė šį žygdarbį ir savo plaukimą skyrė Lietuvos tautai.

"Susisiekus su B.Rožinsko dukra Nijole Rožinskaite-Zelwinder sutarta, kad perimsime knechto užsakovo ir organizatoriaus funkcijas", – teigė uostamiesčio Rotary klubo "Concordia 1826" prezidentas Virginijus Jurgelevičius.

Knechto, kuris pagerbs B.Rožinsko atminimą, projektą rengia skulptorius Klaudijus Pūdymas. Planuojama, kad šis atminimo ženklas Danės krantinėje bus atidengtas ne vėliau nei per Jūros šventę.

Klausimą dėl B.Rožinsko atminimo įamžinimo taip pat svarstys Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.