Kaip teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, B. Kasparo žinios ir tarptautinė patirtis leido optimizuoti Kauno oro uosto valdymą ir įgyvendinti ne vieną teigiamą pokytį, įvertintą keliautojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Pastaruosius kelerius metus teigiamų permainų Lietuvos oro uostuose buvo gausu ir tai padėjo bendrovei judėti į priekį pritraukiant naujus maršrutus bei sparčiai auginant keleivių srautus. B. Kasparo vadovaujamas Kauno oro uostas savo veikloje taikė inovatyvius darbo organizavimo metodus, tad dabar galime džiaugtis jų rezultatais. Vienas didžiausių – sėkmė ir keleivių palaikymas Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos laikotarpiu, kai Kaunas buvo pakrikštytas draugiškiausiu oro uostu. Taigi, esame dėkingi B. Kasparui bei linkime visokeriopos sėkmės tolimesnėje karjeroje“, – kalba G. Almantas.

Lietuvos oro uostų vadovas priduria, kad B. Kasparo išėjimas neturės įtakos tolimesnei Kauno oro uosto veiklos krypčiai ir užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti.

Aptarti laukiančių iššūkių ir bendrų veiksmų antradienį pas Kauno rajono merą Valerijų Makūną atvyko Karmėlavos oro uosto direktorius Bruno Kasparas su komanda.

Oro uosto pardavimų vadovas Žygimantas Šeštokas tvirtino, kad keleivių srautai Karmėlavos oro uoste didėja: šiemet jų bus maždaug 670 o kitąmet – 710 tūkst. Dar maždaug 350 tūkst. keleivių prisidės iš Vilniaus.

Laukiant išaugusių keleivių srautų, 2017-ųjų vasarą greta dabartinio oro uosto terminalo bus įrengtos dar dvi papildomos laikinos išvykimo ir atvykimo vietos: A terminalas, skirtas keleiviams išvykti (3 445 kv m), ir C terminalas, skirtas keleiviams atvykti (1000 kv m). Laikiname A terminale bus įrengta 16 registracijos stalų ir 4 registracijos savitarnos kioskai, 6 įlaipinimo vartai, 4 patikros punktai. Taip pat – verslo klubas, parduotuvės, kavinės, prekių automatai.

Savo automobiliu į Kauno oro uostą atvykstantiems keleiviams bus įrengta papildoma 700 vietų automobilių ilgalaikio stovėjimo aikštelė.

„Daugiau skrydžių iš Karmėlavos mus džiugina, tačiau turime užtikrinti, kad keleiviai jaustųsi patogiai ir būtų saugūs. Ne mažiau svarbu, kad naudą pajustų ir Karmėlavos seniūnijos gyventojai“, - kalbėjo V. Makūnas.

Meras pasakojo, kad jau prasidėjo Ramučių Centrinės gatvės rekonstrukcija, planuojamos naujos transporto jungtys LEZ teritorijoje.

Kitąmet vyks ir pagrindinės Karmėlavos transporto arterijos – Vilniaus gatvės – tvarkymo darbai. Čia planuojama įrengti šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekų surinkimo sistemą, pakeisti gatvės dangą.

Pasitarimo dalyviai sutarė: visus darbus reikia suplanuoti taip, kad jie netrukdytų sklandžiai dirbti oro uostui.

Meras patikino, kad oro uoste nuolat budės greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Mero pavaduotojas Kęstutis Povilaitis žadėjo pasirūpinti, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir peržiūrėtas šviesoforų darbas.

Oro uoste darbą pradėjo transporto koordinatorius. Su miesto savivaldybe sutarta, kad keleivius į Kauną kas pusvalandį vežios specialus autobusas, taip pat dažniau važinės 29 maršruto autobusas.

B. Kasparas pasiūlė oro uosto ir savivaldybės vadovams susitikti reguliariai. „Įvairių problemų iškyla nuolat, todėl svarbu tartis ir jas kartu spręsti“, – tvirtino direktorius.

Su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku šį ketvirtadienį susitikęs Kauno oro uostui vadovaujantis šveicaras Bruno Kasparas pabrėžė, jog dėl itin dėkingos geografinės padėties ir didelių infrastruktūros resursų, Kauno oro uostas turi puikias ateities perspektyvas.

Pasak B. Kasparo, Kauno oro uostas, savo veiklą vystantis keliomis skirtingomis kryptimis, turi didžiulį potencialą. Visų pirma, oro uostas sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su žemų kaštų keleivių pervežimo oro linijomis. Didelis dėmesys skiriamas krovinių pervežimo bei techninio aptarnavimo, techninių paslaugų teikimo sričiai.

„Taip pat tikimės, kad naujų investuotojų pritrauks kartu su Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) įgyvendinamas oro parko projektas, kuris jau šių metų pabaigoje sujungs LEZ ir Kauno oro uosto teritorijas. Šiuo metu lankome bendrojo lavinimo mokyklas, kur moksleivius supažindiname su oro uosto veikla bei galimybėmis jame įsidarbinti. Kadangi tikrai trūksta gerų technikos specialistų, planuojame bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo ministerija, Kaune veikiančiais universitetais", – kalbėjo Kauno oro uosto direktorius.

Susitikimo metu sutarta skatinti atvykstamąjį turizmą, kurti ilgalaikę strategiją. Kauno meras pabrėžė, jog turistams įvedus vadinamąjį „pagalvės" mokestį, surinktos lėšos būtų skiriamos atvykstamojo turizmo skatinimui.

Kauno meras su oro uosto vadovu aptarė galimybę atnaujinti itin didelio pasisekimo sulaukusius tiesioginius skrydžius į Tamperę (Suomija), Barseloną (Ispanija), Milaną (Italija) ir kitus Europos miestus.

2014 metais keliaujančiųjų sparčiai daugėjo visuose trijuose Lietuvos oro uostuose. Kauno oro uostas pernai aptarnavo 724 tūkst. keleivių. Palyginti su 2013-aisiais, skrydžių iš Lietuvos ir į ją per praėjusius metus padaugėjo 10 proc. Praėjusiais metais visi trys Lietuvos oro uostai priėmė ir išleido 47 tūkst. skrydžių.

Didžiausią perskraidintų keleivių augimą Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais generavo avialinijos „Wizz Air", „Turkish Airlines" ir „SAS". Kauno oro uoste ypač paklausios buvo įvairios vasaros atostogų kryptys.