Išreikšdamas nusivylimą dėl M. Gobbetti pasitraukimo, numatyto metų pabaigoje, „Burberry“ valdybos pirmininkas Gerry Murphy (Geris Merfis) pažymėjo, kad valdyba gerbia bendrovės vadovo „norą grįžti į Italiją po beveik dviejų dešimtmečių, praleistų užsienyje“.

Paskelbus naujienas, „Burberry“ akcijų kaina prasidėjus prekybos sesijai Londono indekse FTSE 100 krito 9 procentais.

Tuo tarpu Milane „Salvatore Ferragamo“ akcijos pabrango 2,2 procento.

G. Murphy pareiškime pridūrė, kad „Burberry“ valdyba pradės bendrovės vadovo įpėdinio paieškas.

M. Gobbetti, kuris pareigas eina beveik penkerius metus, pažymėjo, kad pasitraukimas jam leis būti arčiau šeimos, o pranešimas paskelbtas praėjus mėnesiui po „Burberry“ pranešimo apie stiprų pardavimų atsigavimą.

„Burberry“ atsigaunant ir tvirtai žengiant stipraus augimo keliu, jaučiu, kad dabar yra tinkamiausias metas man atsistatydinti“, – pareiškime pridūrė M. Gobbetti.

Atskirame pranešime „Salvatore Ferragamo“ teigė, kad M. Gobbetti taps Florencijoje įsikūrusios grupės vadovu, kai tik bus atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų „Burberry“.

Staigus „Burberry“ akcijų kainos kritimas „parodo, kokia didelė pastarojo meto grupės sėkmės dalis priskiriama M. Gobbetti nuopelnams“, pažymėjo „AJ Bell“ investicijų direktorius Russas Moldas (Rasas Moldas).

„Markets.com“ vyriausiasis rinkos analitikas Neilas Wilsonas (Neilas Vilsonas) teigė, kad nors „kai kurie su pandemija susiję klausimai vis dar nėra išspręsti, „Burberry“ išlieka stipriu prekių ženklu prabangos prekių sektoriuje, turinti erdvės pasiremti platesne vartotojų baze“.

Pastaruoju metu „Burberry“ pavyko atsigauti nuo COVID-19 pandemijos sukeltos krizės.

Neseniai bendrovė pranešė apie išaugusį metinį grynąjį pelną.

Vadovaudamas „Burberry“ M. Gobbetti paskyrė italų dizainerį Riccardo Tisci (Rikardą Tišį) vyriausiuoju kūrybos direktoriumi, kuris nutraukė tikro kailio ir angoros naudojimą bendrovės kuriamuose drabužiuose.

Buvęs „Moschino“ vadovas M. Gobbetti 13 metų dirbo ir prancūzų prabangos prekių gamintojoje „LVMH Moet Hennessy – Louis Vuitton“ (LVHM) , kur vadovavo prekių ženklams „Givenchy“ ir „Celine“.

Mados namai pastaruoju metu sulaukė kritikos, nes, remiantis 2017/18 metų verslo ataskaita, sudegino neparduotų rūbų už 32 mln. eurų. To priežastimis įvardyta galima perteklinė pasiūla ir produkcijos klastojimo pavojus, praneša agentūra „Reuters“.

Dabar įmonė sieks neparduotas prekes perdirbti ar paaukoti. Be to, ji neapdirbs tikro kailio. Kailį iš savo pasiūlos jau išbraukė ir kiti prabangių prekių ženklai, pavyzdžiui, „Gucci“, „Versace“ ir „Stella McCartney“.

„Šiuolaikinė prabanga reiškia būti socialiai ir ekologiškai atsakingu“, - sakė įmonės vadovas Marcas Gobbettis. Tai esą „Burberry“ yra labai svarbu, tai ilgalaikės sėkmės raktas.

M. Gobbettis kaip tik dabar mėgina iš naujo pozicionuoti prekės ženklą ir tikisi prisivilioti dizainerį Riccardą Tiscį, kuris anksčiau „Givenchy“ mados namuose kūrė tokioms žvaigždėms, kaip Beyoncė ir Madonna.

Artinantis vasarai pasipuošė ne tik gamta, bet ir miesto tarybos nariai. Klaipėdos savivaldybės posėdžių salę nuspalvino vienas miesto tarybos narys.

Vakar vykusio uostamiesčio tarybos posėdžio metu iš juodų politikų kostiumų jūros išsiskyrė vienas jauniausių tarybos narių Simonas Gentvilas. Į netradicinį politiko švarką dėmesį atkreipė ne tik jo kolegos, bet ir posėdyje dalyvavę žurnalistai.

Šviesias spalvas mėgstantis politikas spręsti svarbių miestui klausimų atvyko pasipuošęs brangių britų elitinių mados namų "Burberry" stiliaus languoto audinio švarku.

S.Gentvilo posėdyje dėvėto klasikinio rūbo raštas – vieno labiausiai pasaulyje atpažįstamo prekių ženklo pagrindinis akcentas.

Politikas akcentavo etiketėms dėmesio neskiriantis, tačiau padirbinių, jo žodžiais, pats nedėvėtų.

"Nors nesu "logomanas", manau, kad nelegaliems drabužiams Lietuvoje vietos neturėtų būti", – pabrėžė S.Gentvilas.

Miesto tarybos narys atskleidė, kad šis švarkas – senas pirkinys iš Švedijos. "Tiksliai neprisimenu, atrodo, "Chino Malmo" vadinasi. Tačiau šis pirkinys – ne iš brangiųjų", – pabrėžė politikas.

Pastarasis šmaikštavo, esą žmonės turi kelti pasitenkinimą aplinkai bei nuspalvinti pasaulį.

"Tiek moterims, tiek vyrams reikia gražiai atrodyti. Savo įvaizdžiu rūpinuosi pats, nors kartais ir žmona pataria. Kaip ir aš jai", – atskleidė S.Gentvilas.

Neseniai iš Ukrainos grįžusiam tarybos nariui labai įstrigo šios šalies politikų vienodumas – juodi kostiumai, vienodi kaklaraiščiai, trumpas plaukų kirpimas.

Nors pats S.Gentvilas sakė specialiai nesistengęs išsiskirti, tačiau padėkojo už įvertinimą.

"Ryte atsikėliau geros nuotaikos, švietė saulė, todėl nusprendžiau užsivilkti kitą švarką", – nuotaikingai užbaigė jaunasis politikas.

Kas yra prabanga? Į šį klausimą, rodos, ne taip paprasta atsakyti. Bent tokios nuomonės laikosi Rory Trahairas, jachtų, kurias savaitei išsinuomoti kainuoja nei daug, nei mažai – tik milijoną dolerių – verslo specialistas iš Didžiosios Britanijos.

Kas yra prabanga?

Jo klientų sąraše – ne tik verslo ir pramogų pasaulio įžymybės: turtingiausiu Anglijos žmogumi tituluojamas rusas Romanas Abramovičius ar populiarus britų šou pasaulio atstovas Simonas Cowelas... Daugelis svajoja, o ir gali leisti sau prabangą...

Bet tai nereiškia, kad labai paprasta nupasakoti, ką galima įvardyti prabanga. "Žinote, nebuvau pasiruošęs tokiam klausimui. Reikėtų laiko pagalvoti..." – atsakė R.Trahairas. Kiek pamąstęs tarė: "Manau, kad kai pasieki tą gyvenimo lygį, kai tau nebereikia rūpintis išlikimu, gali jaustis komfortiškai. O tuomet jau gali ieškoti prabangos."

R.Trahairas – "Edmiston" kompanijos brangių jachtų pardavimo ir nuomos vadybininkas.

"Viena iš mūsų turimų jachtų – beveik 80 m ilgio. Joje, pavyzdžiui, yra baseinas, o baseine – baras, kuris gali per akimirką tapti diskoteka, o įgulos tame laive – du kartus daugiau nei juo plaukiančių žmonių. T.y. po du patarnautojus vienam asmeniui... Ar ji prabangi?" – retoriškai paklausė vyras.

"Aston Martin", britų automobilių pramonės legenda, taip pat gali tau pagaminti kokį tik nori automobilį. Nuo tokio, kuriame bus paauksuoti ženkliukai, iki visiškai unikalaus, tik tau skirto.

Auganti rinka

Pasak statistikos, kurią pristatė rinkos tyrimų bendrovė "Euromonitor", prabangos prekių paklausa pasaulyje, nepaisant finansų ir ekonomikos nuosmukio, pastaruoju metu auga kaip ant mielių. Prieš penkerius metus suma, išleista šiems produktams, siekė apie 247 mlrd. dolerių, o dabar – 338 mlrd. Taigi, išaugo net 36 proc.

Daugiausia tokių užsakymų plaukia iš Rusijos, taip pat Kinijos. Nemažai turčių – ir kitose besivystančiose pasaulio šalyse. Tiesa, Fflur Roberts, "Euromonitor" specialistė, pastebėjo, kad Rusijos turtuolių užsakymų skaičius pastaruoju metu sumenko.

"Tikėtina, kad tai lėmė ekonomikos ar socialinė situacija šalyje, be to, politinis konfliktas", – pastebėjo ekspertė. Vis dėlto bendrovė prognozuoja, kad 2019 m. prabangos prekių paklausa išaugs iki 463 mlrd. dolerių. Vadinasi, per dešimtmetį bus išaugusi net 88 proc.

R.Trahairas sakė, kad jo jachtą išsinuomoti savaitei kainuoja beveik milijoną dolerių. "Aston Martin" automobilį užsisakyti kainuoja kiek mažiau – 200 tūkst., skaičiuojant svarais. Bet, kaip pastebėjo "Euromonitor" ekspertai, tokių išlaidų jų parengtoje ataskaitoje net nėra. Kitaip sakant, jos neįskaičiuotos.

Vadinasi, už prabangą pasaulio turčiai moka dar daugiau, nei sakoma statistikoje.

Bet, jeigu remsimės turima statistika, daugiausia pinigų išleidžiama brangiems alkoholiniams gėrimams, dizainerių drabužiams, įvairiems aksesuarams, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams, rankinėms, net saulės akiniams ir, žinoma, juvelyrikos dirbiniams.

Ryškiausiai auga įvairių aksesuarų pardavimas. Skaičiuojama, kad iki 2019 m. būtent šis prabangos prekių segmentas išaugs iki 86 mlrd. dolerių, taigi, palyginti su prieš dešimt metų buvusia suma – 50 proc.

Vis dėlto, kodėl, pavyzdžiui, įprastas odinis rankinukas gali kainuoti tūkstančius dolerių?

Reklamos strategija

Andy Milliganas, reklamos specialistas iš "Caffeine Partnership" kompanijos, kurio specializacija prekės ženklai, pažymėjo, jog paprastai brangios prekės kuriamos taip, kad sudarytų prabangos įspūdį, tačiau realiai jos yra skirtos visiems.

"Pirmiausia sukuri prekės, o tada savo ženklo sąsają su prabanga. Tačiau kainą nustatai tokią, kad žmonės sugebėtų tavo prekę įpirkti. Juk, tarkim, "Armani" turi įvairių drabužių, kurių kainos skirtingos: vienos – didelės, kitos – ne. Taip pat "Prada", "Gucci" ar "Tiffany". Kai kurie iš šių produktų, tarkim, kvepalai gali būti ir brangesni, nei gali sau leisti. Tačiau jie turi vardą, prabangų vardą, o drauge jie būna idealiai pateikti vartotojui, pavyzdžiui, supakuoti, taigi, žmogus neatsispiria ir nusiperka", – aiškino ekspertas.

Šis prabangos prekių rinkodaros modelis, pasak Tansy E.Hoskins, primena piramidę. "Paradoksalu, bet šių prabangos prekių ženklų pelnas priklauso nuo vidutinių pajamų, o ne superturtingų žmonių. Patys prabangiausi daiktai parduodami iš tiesų patiems turtingiausiems, tačiau didžiausius pelnus generuoja masinė prekyba", – pasakojo ekspertė.

Ji pridūrė, kad, pavyzdžiui, "Chanel" didžiąją dalį pajamų gauna iš prekybos kosmetikos prekėmis paprastiems, o ne ypač turtingiems žmonėms. Tiesa, jeigu produktas tampa pernelyg populiarus, jis gali prarasti prabangos prekės statusą. Simonas Peckas, "Prabangos namų" vadovas, paiškino: "Jeigu tavo vairuotojas turi daiktą, kurį turi tu, laikas ieškoti, kuo jį pakeisti. Kitaip sakant, susirasti kažką, kas nebus taip populiaru tarp žmonių."

Nors verslui gerai, kai parduodama daugiau prekių, prabangos prekių pardavėjams tai – spąstai.

Prabangos prekės turėtų būti vienetinės arba jų neturėtų būti daug. "Burberry" teko net keisti dizaino politiką, kad kompanija sugebėtų vėl tapti prabangos prekės ženklu. Mat pernelyg daug žmonių ėmė puoštis šios įmonės produkcija.

Svarbiausia – klientas

A.Milliganas pridūrė, kad kompanijos turėtų sudaryti ir palankią, tinkamą atmosferą savo klientams.

"Na, tai toks dalykas, kai žmogus įsigyja kokį daiktą ir sako: "Tai buvo puikus išgyvenimas." Pavyzdžiui, jeigu perki "Burberry" paltą ar kokį daiktą iš "Tiffany", jie paprastai parduodami ne tik kaip kažkoks įprastas daiktas, bet pirkėjas patiria prabangos jausmą. Pirmiausia, kalbu apie aptarnavimą", – sakė ekspertas.

A.Milliganui pritarė Jeanas Bienayme'as iš "Van Cleef & Arpels": "Prabanga – tai potyris, o mes suteikiame jį savo klientams."

"Edmiston", kurioje dirba R.Trahairas, taip pat orientuojasi į paslaugų kokybę. "Visi mūsų klientai – ypatingos svarbos, mes jais visaip rūpinamės. Ne tik bendraujame kelionių metu, siūlome įvairias pramogas, bet ir galime pasiimti iš namų, nuvežti iki oro uosto, išnuomoti privatų lėktuvą... Žodžiu, pasirūpinti viskuo, kuo tik reikia, kad jų kelionė būtų sklandi", – sakė R.Trahairas.

Bet Peteris Yorkas, vadybos konsultantas, laikosi kitokios nuomonės.

"Ar jie, kalbu apie prekės ženklus, atstovauja prabangai? Žinoma, ne. Jie tik yra paprasčiausi reklamos ženklai. Prabanga – tai verslo modelis. Jeigu esi prabangos prekės ženklas, pirmiausia tavo gaminamas daiktas, o ne tavo reklamos ženklas yra prabangos simbolis", – aiškino šis skeptikas.

Ir, pasak jo, prabanga neturėtų būti automatiškai siejama su kaina ar jos dydžiu. "Man tikroji prabanga – jeigu atsikeli vidury nakties ir galvoji: "Kaip būtų šaunu dabar suvalgyti sūrio skrebutį." Ir kas nors man jį padaro. O tuomet pristato supakuotą šaunioje pakuotėje... Tai nekainuotų daug", – juokėsi P.Yorkas.

Didžiausios prabangos prekių kompanijos ir jų pardavimai

• "Louis Vuitton" – 22,55 mlrd. dolerių
• "Gucci" 10,39 mlrd. dolerių
• "Hermes" 8,98 mlrd. dolerių
• "Cartier" 7,45 mlrd. dolerių
• "Prada" 5,98 mlrd. dolerių
• "Tiffany" 5,94 mlrd. dolerių
• "Burberry" 5,59 mlrd. dolerių
• "Ralph Lauren" 4,98 mlrd. dolerių

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai penktadienį rengia susitikimą Briuselyje, kuris vyks netylant šurmuliui dėl nutekintos informacijos apie Liuksemburgo mokestines lengvatas didžiulėms tarptautinėms kompanijoms.

Šios informacijos paviešinimas įstūmė į nemalonią padėtį buvusį Liuksemburgo hercogystės premjerą, naująjį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį).

Finansų ministrai taip pat tikisi, jog pavyks išspręsti ginčą dėl reikalavimų Didžiajai Britanijai papildomai sumokėti į ES biudžetą 2,1 mlrd. eurų. Kai kurie jų ketvirtadienį sakė, jog tikėtina, kad gali būti susitarta dėl mokėjimo dalimis.

J.-C.Junckeris į kritikos ugnį pateko ketvirtadienį, kai iš nutekintų dokumentų paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių kompanijų taikė didžiules mokestines lengvatas.
Tarp kompanijų, kurias įvardijo JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA ir „Deutsche Bank“.

Šių faktų paviešinimas gali pakenkti vos prieš savaitę prie Europos Komisijos vairo stojusiam J.-C.Junckeriui, kuris prieš tai du dešimtmečius, tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryti dauguma tų mokestinių susitarimų, vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.

J.-C.Junckerio atstovas spaudai Margaritis Schinas sakė, kad politikos veterano šios informacijos paskelbimas neišmušė iš vėžių. Vis dėlto jis nedalyvavo ketvirtadienį planuotoje viešoje paskaitoje kartu su buvusiu Europos Komisijos vadovu Jacques'u Delors'u (Žaku Deloru).

M.Schinas, kuris valandą kantriai atsakinėjo žurnalistams, užvertusiems jį klausimų lavina, pabrėžė, kad ES konkurencijos priežiūros pareigūnai jau tiria, ar Liuksemburgo mokestiniai susitarimai su JAV internetinės prekybos milžine „Amazon“ bei Italijos automobilių gamintojos „ Fiat“ finansų padaliniu, negali būti laikomi neteisėta valstybės parama.

J.-C.Junckerio atstovas sakė, kad jei bus nustatyta, kad Liuksemburgas pažeidė taisykles, „hercogystė turės imtis veiksmų padėčiai ištaisyti“.

Naujoji ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) sakė, kad ji, „suprantama“, tęs tuos tyrimus ir tikisi susidaryti „labai aišku vaizdą“ šiuo opiu klausimu.

M.Vestager pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybėms atkakliai stengiantis suderinti naujas taisykles, dėl kurių tarptautinės bendrovės netektų galimybės nevaržomos naudotis mokesčių rojais visame pasaulyje, „nuotaikos“ dėl mokesčių „visiškai pasikeitė“.

Smūgis J.-C. Junkerio patikimumui

Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių bendrovės galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų,.

J.-C.Junckeris du dešimtmečius prižiūrėjo Liuksemburgo mokesčių politiką ir transformavo šią šalį iš apsnūdusio Europos užkampio į svarbų tarptautinį finansų centrą, per kurį savo reikalus tvarko šimtai didžiųjų pasaulio kompanijų.

Trečiadienį žurnalistų paklaustas apie mokesčių politiką, kurią vykdė būdamas Liuksemburgo premjeru, J.-C.Junckeris atsakė, jog nori, kad Europos Komisija atliktų nepriklausomą tyrimą, ir nesikiš į jos darbą.

Tačiau tai nepadėjo jam išvengti kritikos, o žaliųjų frakcijos Europos Parlamente vadovas Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) pareiškė, jog paviešinti faktai yra „didžiulis smūgis“ J.-C.Junckerio patikimumui.

Sąraše - ir „Burberry“, „Heinz“

Tyrimą atlikusi ICIJ teigia, kad tarptautinė verslo konsultacijų bendrovė „ PricewaterhouseCoopers“ 2002-2010 metais padėjo tarptautinėms bendrovėms užsitikrinti ne mažiau kaip 548 sprendimus dėl mokesčių įstatymų taikymo.

Iš dokumentų paaiškėjo vadinamųjų išankstinių susitarimų dėl mokesčių (Advance Tax Agreements) – iš anksto suderėtų susitarimų, kuriuose nustatoma, kaip bendrovės bus apmokestinamos, – detalės. ES jau vykdo tokios praktikos tyrimus „Amazon“ ir „Fiat“ bylose.

ES negali kištis į valstybių narių mokestinius reikalus, bet gali tirti, ar jose bendrovėms nesuteikiamas nesąžiningas pranašumas prieš savo konkurentes, kuris gali būti laikomas neteisėta valstybės parama verslui.

Jei tai nustatoma, tuomet laikoma, kad šalis pažeidžia 28-ių valstybių bloko bendrosios rinkos taisykles.

Liuksemburgo finansų ministras Pierre'as Gramegna (Pjeras Gramenja), ketvirtadienį atvykęs į Briuselį dalyvauti euro zonos šalių ministrų susitikime, sakė, kad anksčiau tokia praktika buvo „visiškai teisėta“, tačiau dabar etiniu požiūriu ji gali nebeatitikti nūdienos normų.

Analogiški tyrimai atliekami dėl Airijos mokestinių susitarimų su technologijų milžine „Apple“ ir Nyderlandų susitarimų su didžiausiu pasaulyje kavinių tinklu „ Starbucks“.

Londono miesto universiteto tarptautinės politikos profesorius Ronenas Palanas sakė, kad ICIJ tyrimas yra „veiksnys, keičiantis žaidimo taisykles“, ir Liuksemburgui jis padarys ne mažiau žalos nei buvo padaryta Šveicarijai ir Lichtenšteinui anksčiau nutekinta informacija“.

Tarp kompanijų, kurios pelnėsi iš tokių schemų, taip pat minimos „Burberry“, „Procter & Gamble“, „Heinz“, „JP Morgan“ ir „FedEx“.

„Kova su mokesčių vengimu turi būti pasaulinė“, - pabrėžė Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas).

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) sakė, kad Liuksemburgas dar turi „daug nuveikti“, kad pagerintų savo mokesčių politiką.

Kitas svarbus klausimas, kurį teks spręsti ES finansų ministrams – Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atsisakymas apmokėti jo šaliai Bendrijos pateiktą 2,1 mlrd. eurų (7,25 mlrd. litų) sąskaitą, kuri turi būti padengta iki gruodžio 1 dienos.

Britanijos lyderis pareiškė, kad toks reikalavimas yra „nepriimtinas“ ir didina tikimybę, kad jo šalis nubalsuos pasitraukti iš ES per referendumą, planuojamą surengti 2017 metais.

Tuo tarpu Nyderlandai turi papildomai sumokėti 642 mln. eurų (2,22 mlrd. litų).

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse "Aprangos" grupė pagal franšizės sutartį su "Burberry" atidarė 260 kv.m. šio prekės ženklo parduotuvę Vilniaus centre, Rotušės aikštėje. Tai trečioji "Burberry" parduotuvė  Baltijos šalyse.

Šiuo metu "Aprangos" grupė Baltijos šalyse valdo 148 parduotuvių tinklą: 92 – Lietuvoje, 41 – Latvijoje ir 15 – Estijoje.