Ketvirtadienį tai numatančios Seimo nario Stasio Tumėno pateiktos įstatymo pataisos sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Jas palaikė 46 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 24.
Balandžio 11 d. projektas svarstymo stadijai turėtų sugrįžti į parlamento plenarinę salę. Prieš tai jį turės apsvarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai.
Įstatyme siūloma numatyti, kad informacija apie slaptą bendradarbiavimą su KGB būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus tuos, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.
Taip pat įstatymo pataisos numato valstybės tarnautojų, nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB, veiklos apribojimą. Jeigu Seimas pritartų, asmenys, pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti pareigų valstybės tarnyboje, taip pat negalėtų užimti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų.
Pateikdamas su liustracijos procesu susijusią iniciatyvą Seimo narys S. Tumėnas sakė, kad tai nacionaliniam saugumui svarbus klausimas, ypač vertinant pasikeitusią geopolitinę situaciją.
„Valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie galimai bendradarbiavo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tai ypač svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje”, – sakė S. Tumėnas.
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, kalbėdami apie buvusius KGB bendradarbius, akcentavo, kad jie gali būti šantažuojami.
„Mano manymu, valstybė, kuri pasirinko kelią siekti „skeletų" spintoje, pasmerkta tiesiog, kad tie vaiduokliai gali atgyti. Buvę KGB bendradarbiai, kurie yra priešiškos valstybės archyvuose, yra didelė terpė manipuliuoti, daryti spaudimą, šantažuoti įvairiais galimais būdais”, – sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.
S. Tumėnas pridūrė, kad buvę KGB bendradarbiai pasaulyje yra vadinami, pvz. „užšaldyta žuvimi, miegančiais agentais”, kuriuos gali būti bandoma pažadinti.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pasiteiravo, ar projekto autorius turi sąrašą asmenų, kuriems būtų taikomas šis įstatymas.
„Sąrašiuko tikrai neturiu, bet esu įsitikinęs, kad Lietuvos valstybės saugumui bus daug solidžiau, kai žmogus, pretenduojant į valstybės tarnybą, turės šią informaciją pateikti. Nemanau, kad nuo to pasaulis apsivers”, – sakė S. Tumėnas.
Seimo narys Edmundas Pupinis suabejojo, ar pavyks surasti norinčių prisipažinti apie tokius savo biografijos faktus.
„Jeigu jis 34 metus neprisipažino, abejotina, ar dabar, būdamas pensinio amžiaus, prisipažins?”, – svarstė E. Pupinis.
Seimo narys Kęstutis Masiulis irgi mano, kad įstatymas nesuveiks.
„Manau, niekas nesuveiks, nebus efekto. Nenustebčiau, jeigu bus tik vienas prisipažinęs”, – prognozavo jis.
Anot Seimo narės R. Tamašunienės, labai keista, kad valstybė saugo buvusius kagėbistus kaip kokią nacionalinę vertybę ir dar 75 metus juos saugos.
„Paaiškinti žmonėms tai yra sudėtinga. Manau, kad kaip tik dabar yra ta diena ir proga ir komunistams, ir kagėbistams gražiai padėkoti”, – ironizavo parlamentarė.
S. Tumėno teigimu, naujas teisinis reguliavimas galiotų tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., tai yra nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos.
ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys St.Tumėnas jau antrą kartą Seimui teikia įstatymo pataisas, siūlančias paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius buvusius KGB bendradarbius. Šį kartą jis pateikė Seimui patobulintą įstatymo pataisų versiją, kurią parengė atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Pernai dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nesiėmė jų svarstyti.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvertinęs Seimo Teisės departamento išvadą, pernai gruodį nutarė, kad įstatymo pataisos, siūlančios paviešinti valstybės tarnyboje dirbančius, Lietuvos valstybei prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, prieštarauja Konstitucijai.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
