Pirmadienį jis buvo prisaikdintas Manhatano teisme.

M. Coheno parodymų laukiama po D. Trumpui skaudžios savaitės, per kurią suaugusiųjų filmų žvaigždė Stormy Daniels (Stormi Daniels) išsamiai papasakojo apie jų galimus seksualinius santykius, kurie yra bylos esmė ir kuriuos prezidentu siekiantis tapti respublikonas įnirtingai neigia.

S. Daniels, kuri teigia turėjusi lytinių santykių su D. Trumpu 2006 metais, neigia, kad grasino jam, jei jis nenupirks jos tylos už 130 tūkst. dolerių (110,8 tūkst. eurų).

77 metų D. Trumpas kaltinamas klastojęs verslo dokumentus, kad 2016-aisiais prezidento rinkimų išvakarėse, kai ši istorija galėjo tapti politiškai pražūtinga, savo advokatui M. Cohenui atlygino mokėjimą.

Pasibaigus S. Daniels parodymų maratonui ir kryžminei apklausai, prokurorams lieka tik pakviesti M. Coheną, likusį pagrindinį liudytoją.

Tačiau prisiekusieji iš liudytojų ne kartą girdėjo, kad M. Cohenas buvo sudėtingo charakterio žmogus, kuris gąsdino ir įkalbinėjo kitus, kad pasiektų savo, o gynybos advokatai jį vaizdavo kaip patologinį melagį ir nuteistą nusikaltėlį.

Teismo procesas vyksta likus šešiems mėnesiams iki lapkritį rengiamų rinkimų, kuriuose respublikonas veikiausiai susigrums su demokratu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Praėjusią savaitę beveik aštuonias valandas per dvi dienas S. Daniels Niujorko prisiekusiesiems pasakojo apie vienos nakties nuotykį su D. Trumpu per garsenybių golfo turnyrą, o paskui apie atsiskaitymą, kuris, anot jos, įvyko po to.

Ji užsiminė ir apie verslo magnato pižamą, apatinius, jo elgesį miegamajame bei paminėjo, kad jis nenaudojo prezervatyvo.

Nors S. Daniels, kaip ji teigė, nebuvo grasinama nei žodžiu, nei fiziškai, moteris nurodė, kad jai „buvo gėda, kad nesustabdžiau to, nepasakiau „ne“.

Tai buvo detalės, kurias gynyba įrodinėjo nesant susijusias su byla, tačiau per kryžminę apklausą jas sustiprino ir kartojo.

D. Trumpas didžiąją dalį S. Daniels parodymų klausė pasyviai, kartais keikėsi, o įeidamas ir išeidamas iš Manhatano teismo salės komentaruose žurnalistams piktinosi teismo procesu.

D. Trumpas neigia turėjęs lytinių santykių su D. Daniels, o jo advokatai paprašė teisėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes jos liudijimas buvo „itin žalingas“ iš esmės su finansiniais dokumentais ir rinkimais susijusioje byloje.

„Žmonės pamiršta, jei galvoja, jog jam bus sunku suvaldyti savo nervus, kad 2019 metais jis viešai liudijo – ir tai darė prieš 15 respublikonų“, – naujienų agentūrai AFP sakė artimas M. Cohenui šaltinis, patvirtinęs, kad pirmadienį jis duos parodymus.

„Viskas, ką jis sako, yra pagrįsta dokumentais. Jam keliami aukšti reikalavimai, kad įrodytų savo nuoširdumą, bet jis įrodė, kad gali tai padaryti“, – teigė jis.

Po to, kai M. Cohenas buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už melavimą Kongresui ir finansinius nusikaltimus, jis kiek daugiau nei 13 mėnesių praleido kalėjime ir pusantrų metų – namų arešte.

Grubūs įžeidinėjimai

Praėjusį antradienį teisėjas Juanas Merchanas (Chuanas Merčanas) atmetė skundą dėl neteisingo bylos nagrinėjimo, o ketvirtadienį buvo pateiktas dar vienas prašymas.

J. Merchanas uždraudė D. Trumpui viešai užsipulti liudytojus, o buvęs prezidentas, kuris jau daugelį metų keičiasi įžeidimais su S. Daniels, vadindamas ją „arkliaveide“ ir svaidydamasis kitais šiurkščiais įžeidimais, tiesiogiai nėra komentavęs jos parodymų.

Šeštadienį D. Trumpas kalbėjo mitinge Naujojo Džersio paplūdimyje ir pasmerkė teisėją kaip „konfliktišką“, o bylos prokurorą Alviną Braggą (Alviną Bragą) – kaip „radikalų demokratą“.

Tačiau atrodė, kad jis paisė įsakymo tylėti ir vengė įvardyti bet kokius bylos liudytojus, įskaitant M. Coheną.

Ketvirtadienį D. Trumpas pranešė, kad pateikė apeliacinį skundą dėl įsakymo tylėti, o penktadienį jo advokatai siekė, kad, prieš M. Cohenui duodant parodymus, įsakymas tylėti būtų taikomas ir jam, aštriam D. Trumpo kritikui.

Jo advokatai taip pat reikalavo, kad D. Trumpui būtų leista viešai atsakyti į S. Daniels teiginius apie jų susitikimą dabar, kai ji nebėra liudytoja.

Teisėjas J. Merchanas atmetė prašymą pakeisti įsakymą dėl tylėjimo, už kurio pažeidimą D. Trumpui buvo skirta 10 tūkst. dolerių (9,23 tūkst. eurų) bauda.

Be Niujorko bylos, D. Trumpui Vašingtone ir Džordžijoje pareikšti kaltinimai dėl sąmokslo siekiant panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.

Floridoje jam taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl įtariamo netinkamo įslaptintų dokumentų tvarkymo po to, kai jis paliko Baltuosius rūmus, tačiau ši byla buvo atidėta neribotam laikui.

LAT šį sprendimą priėmė lapkričio 23 d.

Bylos duomenimis, anot LAT, konfliktas kilo, kai J. Kozubovskis su kitu asmeniu, pastebėję nukentėjusįjį ir manydami, kad jis iš viešbučio pagrobė piniginę, vykdė tariamą teisę panaudodami fizinį smurtą, taip pat neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, panaudodami fizinį smurtą.

J. Kozubovskio gynėjas advokatas kasaciniu skundu prašė panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, susitaikius su nukentėjusiuoju.

LAT teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

„Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas J. Kozubovskį, ne tik nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo nutraukta baudžiamoji byla, bet ir nepriėmė naujo, t. y. apkaltinamojo, nuosprendžio“, – teigiama LAT pranešime spaudai.

Kasacinis teismas primena, kad nauju apkaltinamuoju nuosprendžiu asmuo, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos padarymo ir tik po to jam paskiriama bausmė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju J. Kozubovskio nepripažino kaltu dėl nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jam paskyrė arešto bausmes.

Kaip nurodė LAT, atsižvelgus į nustatytus esminius BPK pažeidimus, byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Taip teismas įvertino teisininko veiksmus, kad vietoje asmens, pas kurį buvo rasti narkotikai, būtų nuteistas kitas asmuo.

Šis nuosprendis buvusiam teisininkui buvo paskelbtas byloje dėl trukdymo teisingumui.

Kaltu šioje byloje dėl piktnaudžiavimo taip pat pripažintas ir kitas buvęs advokatas Marius Navickas, jam skirta 79 tūkst. eurų bauda.

Nuosprendį paskelbusi teisėja Jolanta Raščiuvienė pabrėžė, kad šių advokatų veiksmai buvo nesuderinami nei su jų statusu valstybėje, nei su sąžiningumu, nei su kitomis moralės normomis.

Buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas Edmundas Tautavičius pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų, jis nuteistas kalėti ketverius metus.

Panevėžietis Oskaras Bondarčiukas taip pat pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir nuteistas kalėti galutine penkerių metų bausmę, ji subendrinta su kitų teismų nuosprendžiais.

Nuosprendį paskelbusi teisėja J. Raščiuvienė sakė, kad nuteisti advokatai savo veiksmais labai stipriai sumenkino visuomenės pasitikėjimą šios profesijos atstovais, taip pat padarė labai didelę žalą juridiniam asmeniui – Advokatūrai.

„Teismas mano, kad Anatolijaus Greinos laisvė pasirinkti jam priimtą elgesio variantą buvo apribota, buvo pasinaudota jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, pasiūlius ir sumokėjusius piniginį atlygį už sutikimą būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už labai sunkų nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad A. Greinos pažeidžiamumas kaltinamiesiems buvo žinomas. Naudojuosi juo, siekdami išnaudoti svetimos kaltės prisiėmimui“, – per posėdį sakė J. Raščiuvienė.

Ji taip pat sakė, kad kaltais dėl prekybos žmonėmis pripažinti kaltinamieji verbavo, išnaudojo A. Greiną svetimos kaltės prisiėmimui ir bausmės atlikimui.

„Buvo trukdoma prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti pareigas. (..) Greina apkalbėjo save, Valius, Surblys, Tautavičius ir Bondarčiukas tyčia veikė taip, kad Greina nepakeistų neteisingų, klaidinančių parodymų“, – sakė J. Raščiuvienė.

Narkotikų byla

Tyrimo duomenimis, 2017 metų pavasarį Virgilijaus Valio namuose prie Klaipėdos buvo rastos šešios sandariai uždarytos konservų dėžutės su daugiau kaip kilogramu kokaino. Vėliau pareigūnai gavo duomenų, kad V. Valius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu A. Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį Anatolijų Greiną už 30 tūkst. eurų, prisiimti baudžiamąją atsakomybę.

Surastas asmuo prisipažino dėl neva padaryto nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Prokuratūra teigė, kad advokatas A. Surblys pažadėjo V. Valiui išvengti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad vietoj V. Valio būtų nuteistas nekaltas asmuo. Pasak pareigūnų, tokiu būdu V. Valius ir A. Surblys susitarė trukdyti prokurorams ir tyrimo pareigūnams nustatyti pradėtame ikiteisminiame tyrime objektyvią tiesą.

Pasak pareigūnų, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pagal parengtą planą kaltinamieji A. Surblys ir V. Valius šiam asmeniui turėjo surasti advokatus.

Kaip teisme yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras A. Kazakovas, A. Greina anksčiau buvo atėjęs į policiją ir pareiškęs, kad narkotinės medžiagos V. Valio garaže priklausė jam. Po kurio laiko A. Greina pasislėpė, vyko jo paieška. Tačiau vėliau pareigūnai surinko duomenų, kad narkotikai šiam panevėžiečiui nepriklauso.

A. Greinos galimą sutikimą atlikti bausmę už kitą asmenį dėl narkotikų prokuratūra kvalifikavo kaip prekybą žmonėmis.

Valstybės kaltintojas šioje byloje A. Kazakovas teismui yra sakęs, kad A. Greina buvo užverbuotas už piniginį atlygį prisiimti kaltę, duoti tam tikrus parodymus ir atlikti bausmę.

A. Greinai davus V. Valiui palankius parodymus, jam ėmė atstovauti advokatas M. Navickas, nors, pasak prokuroro A. Kazakovo, iš tikrųjų jis atstovavo V. Valio interesams.

Kai A. Greina iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į tuometinį Lukiškių kalėjimą, tuomet į bylą įsijungė Vilniaus advokatai Drąsutis Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė. Kaip skelbta, jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti nusikaltimus. Teismas nuosprendyje rėmėsi ir šių advokatų parodymais.

V. Valius kartu su advokatais taip pat nuteistas Panevėžio apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu, jis pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų, jam paskirta galutinė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Per vieną teismo posėdį Panevėžyje buvo paskelbti Lietuvos policijos iš partnerių užsienyje gauti duomenys, kad 1968 metais gimęs A. Greina buvo sulaikytas Ispanijoje už narkotikų platinimą, sukčiavimą ir dalyvavimą neteisėtame susivienijime. Panevėžyje vykusiame proceso vyras nedalyvavo.

Dėl A. Greinos dingimo be žinios į policiją yra kreipusis A. Greinos brolio sugyventinė.

A. Surblio ir M. Navicko advokatas nuosprendį žada skųsti

Teismo procese Panevėžyje savo buvusiems kolegoms atstovaujantis advokatas Simonas Slapšinskas stebėjosi nuosprendžiu ir žadėjo jį skųsti.

„Aivaras Surblys yra nuteistas už prekybą žmonėmis, kai jis Anatolijaus Greinos nematė. Kaip galima verbuoti žmogų jo nematant? Čia bus naujas pavyzdys teismų praktikoje, kai galima išnaudoti žmogų jo nematant, nežinant apie jį“, – BNS sakė advokatas.

Jis atkreipė dėmesį, kad A. Greina nebuvo apklaustas.

„Apeliacinis skundas bet kuriuo atveju bus teikiamas, nuosprendis kelia daug klausimų“, – patikino S. Slapšinskas.

Šalys gali teikti skundus Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Buvęs advokatas, kuris bendradarbiauja su teisėsauga ir yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, davė parodymus viename iš daugelio didelės apimties teisėjų korupcijos bylos epizodų. Valstybės saugomą liudytoją į posėdį atlydėjo du pareigūnai.

Jis liudijo epizode, kuriame buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas kaltinamas, kad, būdamas teisėjų padėjėju, rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

Jis ankstesniame posėdyje teigė D. Zagreckui duoti jam pinigų pasiūlęs spontaniškai, blefavęs dėl savo kontaktų su jį dominančią administracinę bylą nagrinėjančiu teisėju.

„Aš pasiūliau atlygį už tai, Airingas pažadėjo pasižiūrėti, prazonduoti“, – teisme liudijo D. Zagreckas.

Aš pasiūliau atlygį už tai, Airingas pažadėjo pasižiūrėti, prazonduoti.

Perklaustas jis patikslino, jog prašė kaltinamojo, „kad pakalbėtų su bylą nagrinėsiančiu teisėju, kad priimtų palankų sprendimą“, kokio pageidavo asmuo, kuriam D. Zagreckas tarpininkavo. Šis siekė atgauti dėl vairavimo neblaiviam konfiskuotą automobilį.

„Paprastai aš niekad nesigilindavau, koks sprendimas. Jeigu būdavo skundas asmens, būdavo prašymas patenkinti skundą“, – kalbėjo liudytojas.

D. Zagreckas prašė pagarsinti jo duotus parodymus, nes byloje yra daug epizodų, o nuo šių įvykių praėjo daug laiko.

„Aš bendraudavau su daug teisėjų, daug buvo klausimų sprendžiama“, – kalbėjo buvęs advokatas.

Jis pasakojo su A. Kartanu kalbėjęsis apie 3 tūkst. siekiantį kyšį teisėjui bei dar tūkstantį eurų pačiam A. Kartanui. Šis ankstesniame teismo posėdyje tvirtino, jog kalbėdamas apie galimybes paveikti teismo sprendimą blefavo, apsimetinėjo, o iš tiesų nieko šiuo klausimu nenuveikė ir neturėjo tam galimybių.

D. Zagreckas pasakojo, jog plano atgauti automobilį galiausiai atsisakė pats suinteresuotasis, paskaičiavęs, jog tai būsią pernelyg brangu.

„Žmonės neįsivaizduoja, kiek jiems kainuos tas reikalas. Tai aš pasakydavau tą sumą“, – kalbėjo buvęs advokatas.

Dėl kitų epizodų D. Zagreckas bus apklausiamas vėlesniuose posėdžiuose.

Tai, jog nieko apie šią bylą nežinojo, anksčiau duodamas parodymus patvirtino ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Vytautas Masiokas, minėtas D. Zagrecko ir A. Kartano pokalbiuose.

Jis ir kiti apklaustieji pabrėžė, jog Aukščiausiajame Teisme, skirtingai nei kituose, kolegijos pirmininku ir pranešėju būna skirtingi teisėjai, bylą rengia teisėjas pranešėjas bei jo padėjėjas. V. Masiokas šioje byloje buvo pirmininku, todėl jos detalių teigė nė nežinojęs. Jų žinoti negalėjęs ir A. Kartanas.

Šioje didelės apimties byloje nagrinėjami buvę epizodai dėl teisėjų ir politikų galimo galimo kyšininkavimo.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sakė surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galbūt duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

J. Kozubovskiui skirta padidinta 11 tūkst. eurų bauda, o R. Labinaitė Bukinienei – 7300 eurų bauda.

Kauno apygardos teismas pernai dėl neteisėto informacijos rinkimo J. Kozubovskiui buvo skyręs 1,9 tūkst. eurų baudą bei priteisęs K. Jucevičiui 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Tačiau Generalinė prokuratūra apeliacine tvarka apskundė šį nuosprendį ir skunde prašė J. Kozubovskį nuteisti dėl trukdymo prokurorui atlikti darbą. Taip pat prašyta sugriežtinti pirmosios instancijos skirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu prašyta pripažinti kalta ir nuteisti Renatą Labinaitę Bukinienę. Ji, kaip nurodyta kaltinamajam akte, J. Kozubovskio nurodymu irgi sekė buvusį FNTT vadovą. Kauno apygardos teismas ją buvo išteisinęs.

Skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas pripažino J. Kozubovskį ir R. Labinaitę Bukinienę neteisėtai rinkus informaciją apie K. Jucevičių, sugriežtino pirmosios instancijos skirtas bausmes, tačiau dėl trukdymo prokurorams J. Kuzuboskis liko išteisintas.

Taip pat Apeliacinis teismas paliko K. Jucevičiui priteistus 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

J. Kozubovskis ankščiau kaltintas ir neteisėtu praturtėjimu. FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004 – 2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Tačiau dėl neteisėto praturtėjimo buvo išteisintas.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. Tačiau teismas konstatavo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.

Generalinė prokuratūra pranešė apeliacine tvarka apskundusi Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs Vilniaus advokatas J. Kozubovskis pripažintas kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Kęstutį Jucevičių ir jam skirta bauda.

Apeliaciniame skunde prašoma J. Kozubovskį nuteisti ir dėl trukdymo prokurorui atlikti su baudžiamųjų bylų, kuriose šis asmuo turėjo interesą, tyrimu susijusias pareigas, piktnaudžiavimo organizavimo, neteisėto informacijos apie privatų kitų asmenų gyvenimą rinkimo, panaikinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, priteisti civilinius ieškinius.

Taip pat prašoma sugriežtinti pirmosios instancijos teismo J. Kozubovskiui skirtą bausmę.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pripažinti kalta ir nuteisti Renatą Labinaitę Bukinienę. Ji, kaip nurodyta kaltinamajam akte, J. Kozubovskio nurodymu irgi sekė buvusius FNTT vadovus.

Šių metų vasario 2 dieną Kauno apygardos teismas J. Kozubovskį pripažino kaltu dėl neteisėto informacijos rinkimo apie K. Jucevičių, jam skirta 1,9 tūkst. eurų bauda bei nurodyta sumokėti K. Jucevičiui 2 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Tuo pačiu nuosprendžiu teisininkas pripažintas neteisėtai rinkęs ir informaciją apie privatų buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo Šarūno Rameikio bei jo artimųjų gyvenimą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistas susitaikius su nukentėjusiais asmenimis.

J. Kozubovskis kaltintas ir nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų vasaros pradžios neteisėtai rinkęs informaciją apie Europos Parlamento nario, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, prokuroro ir kai kurių Lietuvos advokatų privatų gyvenimą.

Dėl šių nusikalstamų veikų vyras išteisintas.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad J. Kozubovskis bei R. Labinaitė Bukinienė nuo 2013 metų gruodžio antros pusės iki 2014 metų birželio pradžios, kol buvo sulaikyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų tuometinio FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus, vieno iš jo pavaduotojų bei jų artimųjų gyvenimą.

Pagal kaltinimus, nukentėjusieji slapta sekti, fotografuoti, filmuoti, daryti jų susitikimų garso įrašai.

R. Labinaitė Bukinienė teismo sprendimu dėl jai inkriminuotų nusikaltimų išteisinta.

Kauno apygardos teismo nuomone, moteris baudžiamojon atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad kaltinamoji rinko informaciją apie viešus asmenis, tačiau, anot teismo, viešus asmenis sekti ir fotografuoti viešose vietose įstatymas nedraudžia.

J. Kozubovskis anksčiau teistas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais. Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad J. Kozubovskis  kaip teisininkas galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo. Jis taip pat buvo teisiamas dėl neteisėto praturtėjimo, bet išteisintas.

„Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl neteisėto praturtėjimo, nekyla klausimų, kad procesas turi būti nutraukiamas“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį sakė prokurorė Sigutė Malinauskienė. Ji teigė, kad plačiau apie tai pasisakys baigiamosiose kalbose.

Tačiau prokuratūra kol kas neatsisako kaltinimo dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla. Išteisintojo advokatai sako, kad šiam kaltinimui jau suėjo senaties terminas ir pareiškė nušalinimą prokurorei S. Malinauskienei.

Teisėjų kolegija prie bylos prijungė duomenis, surinktus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, todėl išteisintojo advokatai pareiškė norą susipažinti su segtuvo apimties medžiaga.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs gegužę.

„Aš jau pavargau – noriu eiti į teismą dėl žalos atlyginimo“, – posėdyje pareiškė J. Kozubovskis. Jis trečiadienį teismui pateikė prieš keliolika metų išduotą verslo liudijimą patalpų nuomai. Tiesa, šis liudijimas galiojo neilgai.

Prokurorė S. Malinauskienė teismui teigė, kad kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys patvirtina, kad J. Kozubovskis byloje minimu laikotarpiu prekiavo nekilnojamuoju turtu, o auditorius Artūras Kapitanovas, byloje pateikęs išvadą, yra senas buvusio advokato pažįstamas. Ji taip pat prašė šioje byloje paskirti finansinę ekspertizę.

„Prokuratūra iškreipia faktus, teiginiai išeina už skundo ribų. Melas, absurdas. A. Kapitanovo kontora mano buhalteriją prižiūrėjo“, – teigė J. Kozubovskis.

Jo advokatas Linas Belevičius reiškė nepasitenkinimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau rašė raštą teismų savivaldai, kai Aukščiausiasis Teismas nutartyje išdėstė įžvelgęs tuometinės Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės šališkumą nagrinėjant J. Kozubovskio bylą. Jis svarstė, ar tokiu būdu pati STT nebando paveikti teisėjų ir grasino kreipimusi į Europos žmogaus teisių teismą.

Ši byla dėl neteisėto praturtėjimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama antrą kartą. Bylą Aukščiausiasis Teismas sausį nusprendė grąžinti, nes įžvelgė Vilniaus apygardos teismo šališkumą, kai teisėja pasakė, kad prokuratūros skundas nevertas dėmesio.

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ankstesnė Vilniaus apygardos teismo kolegija padarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Tiesa, vienas teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.

Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J. Kozubovskiui, jis kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas.

Apygardos teismas nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.

J. Kozubovskį 2015 metų lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 500 tūkst. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.