Norėjo priimti kuo greičiau

Su „Kauno diena“ redakcija apie vaiko teisių apsaugos reformą sutiko pakalbėti buvusi Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė. Jos nuomone, ministerija paskubėjo įgyvendinti reformą, todėl dabar visuomenę sukrečia jautrūs įvykiai. Vienas tokių – iš kauniečių šeimos po anoniminio skambučio paimti du mažamečiai vaikai.

„Nors vaikų teisių skyriai yra apjungti ir priklauso nebe savivaldybėms, o ministerijai, tačiau vis tiek jie aiškina, kad tokios istorijos įvyksta dėl specialistų nekompetencijos. Kaip tik po šios istorijos socialinės apsaugos ir darbo viceministrė viešai kalbėjo ir kaltino tų pačių skyrių darbuotojus. Ir seniau taip kalbėdavo, nes nėra kam prisiimti atsakomybės už sukurtus įstatymus. Geri specialistai išėjo, ministerija priėmė savo nuožiūra kompetentingus asmenis ir rezultatas matosi. Nors aš visada sakydavau, kad reikia ne tik išsilavinimo, bet ir ne mažiau trijų metų padirbėti šalia seniau dirbančių kolegų tam, kad išmoktų visus niuansus, nes ne tik teisinės bazės žinojimas leidžia dirbti šį darbą. Tai sudėtingas ir atsakingas darbas su įvairiais žmonėmis, turinčiais skirtingą požiūrį. Tad reikia mokėti susikalbėti, pamatyti, išgirsti, įeiti į to žmogaus situaciją“, – nuomonę išsakė J.Dabašinskienė.

Anot jos, prieš įgyvendinant vaiko teisių apsaugos reformą, reikėjo padaryti pilotinius bandymus,o ne paleisti visą sistemą ir žiūrėti, kaip bus toliau.

Sutinku, kad gal buvo padaryta klaidų, bet reikia ir žiūrėti, kuo specialistai vadovavosi, nes įstatymai dabar tokie, kad net ir patyrusiems specialistams juos skaitant kyla labai daug klausimų, o atsakymų nėra.

„Mes nesiūlėme daug, tiesiog pusę metų pabandyti padirbėti su tais įstatymais ir aktais, kurie ėjo ir po liepos 1-osios. Tuomet pasižiūrėti, kur yra spragų ir ką reikia taisyti, tačiau buvo nueita tokiu keliu, kad reikia būtinai padaryti čia ir dabar. Tad šiuo metu turime tai, ką turime. Toks darbas neatliekamas per vieną dieną ir tokie įstatymai negali būti kepami kaip blynai. Tai vienareikšmiškai paskubėta, nes tokie dalykai taip greitai nepriimami“, – apie skubėjimą priimti permainas kalbėjo buvusi vaiko teisių specialistė.

Neatsižvelgė į pastabas

J.Dabašinskienė anksčiau yra pasisakiusi, kad po šią vasarą priimtos vaiko teisių apsaugos reformos, ji savęs nematė tokios sistemos kontekste. Ji buvo viena iš tų vaiko teisių specialistų, kurie kartojo, kad reformą reikia pradėti vykdyti tada, kai bus pakankamai paruoštų specialistų, vaiko psichologų ir kitų institucijų atstovų, be kurių negali vykti teismai dėl vaikų tolesnio likimo, grąžinimo į šeimą ar pan.

„Kartu su asociacija mes dažnai važiuodavome į posėdžius, siuntėme pasiūlymus. Tačiau mes po to pradėjome sakyti, kam reikia duoti tris dienas siūlymų pateikimui, jei į juos vis tiek neatsižvelgia. Į pasiūlymus neatsižvelgė ir Žmogaus teisių komitetas“, – apie procesą priimant vaikų teisių reformą kalbėjo buvusi Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Janina Dabašinskienė/Artūro Morozovo nuotr.

Ji tikino, kad šio įstatymo priėmimo laikotarpiu vaiko teisių specialistams net nebuvo leidžiama apie reformą pasisakyti viešai, nors išsakytos pastabos galėjo padėti išvengti dabar padarytų skaudžių klaidų. Anot J.Dababinskienės, darbuotojai buvo vertinami ne pagal atliktus darbus, o pagal tai, ką jie pasakė žiniasklaidai.

Tai yra baisu. Niekada taip nebuvo, kad žmogus negalėtų pasakyti savo nuomonės, nes po to bus vertinamas pagal tai ką, pasakė, nors galbūt pasakė ir teisingus dalykus.

„Tai yra baisu. Niekada taip nebuvo, kad žmogus negalėtų pasakyti savo nuomonės, nes po to bus vertinamas pagal tai ką, pasakė, nors galbūt pasakė ir teisingus dalykus. Todėl dauguma žmonių iš šios sistemos ir išėjo“, – sakė buvusi vaiko teisių apsaugos specialistė.

Ji nesiryžo vertinti, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ryšis taisyti paliktas įstatymų spragas bei koreguos pačią vaiko teisių apsaugos reformą, ar paliks taip, kaip yra. „Labai lengva apkaltinti žmogų dėl jo nekompetencijos. Sutinku, kad gal buvo padaryta klaidų, bet reikia ir žiūrėti, kuo specialistai vadovavosi, nes įstatymai dabar tokie, kad net ir patyrusiems specialistams juos skaitant kyla labai daug klausimų, o atsakymų nėra. Yra per daug interpretacijų“, – apie dabar galiojančius vaiko teisių apsaugos įstatymus pasisakė J.Dabašinskienė.

Svarbiausi reformos akcentai

„Kauno diena“ primena, kad šių metų liepos 1-ąją įsigaliojo nauja vaiko teisių apsaugos tvarka, kuria siekiama pagerinti reagavimą į vaiko nepriežiūros ar smurto prieš juos atvejus. Taip pat siekiama suteikti kuo didesnę pagalbą šeimai kriziniu laikotarpiu.

BNS skelbė penkias svarbiausias naujoves.

1. Centralizuota sistema ir pagalba visą parą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs buvę visi Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, po reformos įsigaliojimo jie dirba pagal vienodus standartus.

Šalyje pradėjo veikti 12 tarnybos teritorinių skyrių, jiems priklauso vietose dirbantys vaiko teisių specialistai, mobiliosios komandos, budėtojai. Skyriai įpareigoti visą parą, taip pat švenčių bei poilsio dienomis, užtikrinti vaiko teisių apsaugą, reaguoti į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus.

Pradėjo dirbti atvejo vadybininkai, jie turi užtikrinti operatyvaus pagalbos organizavimo vaikui ir šeimai inicijavimą, koordinavimą.

2. Nustatyti terminai reaguoti.

Jei pranešimas susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, vaiko teisių specialistai įpareigoti į jį reaguoti ne vėliau kaip per 6 val. nuo pranešimo gavimo. Jei pranešimas susijęs su galimais kitais vaiko teisių pažeidimais, specialistai turi jį nagrinėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gavimo.

Kai nustatoma, kad šeimoje yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei (kitaip – antras grėsmės lygis), vaikas turi būti paimamas iš šeimos.

3. Vaikai negali likti vieni.

Vaiko atstovai pagal įstatymą dabar turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

4. Paslaugos šeimai.

Pagalbą šeimai, kai vaikui nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir dėl šios priežasties vaikas paimtas iš atstovų pagal įstatymą (tėvų), teikia mobilioji komanda (psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su turinčiais priklausomybių). Mobili komanda su šeima intensyviai turi dirbti 14 dienų, po to sprendžiama, ar į ją gali grįžti vaikas. Kitais atvejais švietimo, socialines ir pan. paslaugas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais ir negali vienos susidoroti su iššūkiais, kaip ir iki šiol turės teikti savivaldybės.

5. Daugiau psichologų apklausose.

Nuo liepos 1 dienos tapo privalomas psichologų dalyvavimas mažamečių (iki 14 metų) nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausose. Psichologas turi dalyvauti nepilnamečių (iki 18 metų) nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją.