Po buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste iš JAV, Europos Sąjungos ir NATO narių, kitų valstybių buvo išsiųsta daugiau kaip 150 Rusijos diplomatų. Rusija ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių.

„Kaip žinote, mes, aišku, tinkamai sureagavome; niekada nenusileisime ultimatumams, negalima tokia kalba kalbėti su Rusijos Federacija“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje.

Jis padėkojo diplomatams už jų darbą užsienyje bei pakartojo oficialią Maskvos poziciją, kad ši ataka buvo „beprecedentė provokacija“ prieš Rusiją.

Rusijos ambasadoje Vašingtone dirbęs Konstantinas Rogozinas tvirtino, kad JAV pareigūnai į šią situaciją sureagavo kaip „moksleiviai“.

„Paprasti, padorūs (JAV) žmonės su mumis elgėsi labai gerai; valdžioje esantieji yra labai nutolę nuo žmonių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Rusijos prokuroras: Londonas slepia faktus

Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas pirmadienį apkaltino Didžiąją Britaniją atsisakant bendradarbiauti su Maskva tiriant buvusio šnipo apnuodijimą ir palygino šį incidentą su kitų rusų nužudymais JK teritorijoje.

Saakas Karapetianas pareiškė, kad buvusio rusų žvalgybininko S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimas buvo pretekstas surengti „antirusišką kampaniją“ ir palygino šį incidentą su buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymu ir oligarcho Boriso Berezovskio mirtimi.

„Šiais trimis atvejais britų pareigūnai... atsisakė bendradarbiauti su Rusija bei paslaptyje laikė savo pačių tyrimo rezultatus“, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Norime bendradarbiauti, siūlome bendradarbiavimą, bet (britai) turi kitų idėjų ir kitokį požiūrį į šį klausimą“, – sakė jis.

„Tais trimis atvejais Rusijos slaptosios tarnybos buvo neteisingai apkaltintos panaudojusios nuodus Britanijos teritorijoje, todėl kiekvieną kartą buvo raginama paskelbti sankcijų Rusijai“, – dėstė S. Karapetianas.

Rusijos disidentas, Kremliaus kritikas A. Litvinenka 2006 metais Londone buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu. Dėl jo nužudymo Londonas taip pat apkaltino Maskvą.

B. Berezovskis, buvęs V. Putino šalininkas, vėliau atsigręžęs prieš Kremliaus vadovą, 2013 metais buvo rastas negyvas kilpoje savo namų netoli Londono vonioje.

Koronerio tyrimo dėl B. Berezovskio mirties rezultatai buvo neaiškūs, todėl britų pareigūnai ėmėsi iš naujo ją tirti.

Pastarosiomis savaitėmis Londono ir Maskvos santykiai pasiekė naujas žemumas po kovo 4-ąją Solsberyje įvykusio buvusio rusų žvalgybininko S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo.

Praėjusią savaitę Skripalių būklė pagerėjo. Juos gydanti ligoninė nurodė, kad buvusio šnipo būklė nebelaikoma kritine, o J. Skripal ketvirtadienį sakė, kad jos jėgos „kasdien stiprėja“.

Britanija ir jos sąjungininkai Vakaruose dėl šios atakos kaltino Maskvą. Kaip teigia britų ekspertai, Skripaliai buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ (Naujokas).

Vyriausybės ir saugumo tarnybų pareigūnai sugebėjo nustatyti šaltinį pagal mokslinių tyrimų rezultatus ir žvalgybos duomenis, praėjus kelioms dienoms po kovo 4-ąją įvykdyto buvusio šnipo Sergejaus Skripalio ir jo duktės Julijos apnuodijimo minėtame pietiniame Anglijos mieste, sakė saugumo šaltiniai.

Manoma, kad Britanijai buvo žinoma apie kompleksą Rusijoje, kuriame esą buvo pagaminta medžiaga, priskiriama prie Sovietų Sąjungoje sukurtų cheminių ginklų „Novičiok“ („Naujokas“) grupės, rašo „The Times“.

Laikraštis citavo šaltinį, sakiusį, kad praėjus kelioms dienoms po atakos, kai buvo surengtas Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo komiteto (COBRA), vyriausybė jau „gana gerai žinojo, kad labiausiai tikėtina, jog tai atkeliavo iš Rusijos“.

Saugumo šaltiniai netvirtino, kad medžiagos kilmė nustatyta 100 proc. patikimumu, bet sakė, kad dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos šaltinio abejonių beveik nekyla. Jie taip pat sakė laikraščiui manantys, kad Rusija yra atlikusi bandymų, kad įsitikintų, ar „Novičiok“ gali būti panaudotas tiksliniams nužudymams.

Nesuteikė teisės dalyvauti bendrame tyrime

Rusija pareikalavo ketvirtadienį skubiai sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pasitarimą, tarptautinei cheminių ginklų priežiūros organizacijai atmetus Maskvos reikalavimą leisti jai kartu su Didžiąja Britanija tirti buvusio rusų dvigubo agento apnuodijimo skandalą.

Kremlius įnirtingai neigia esąs kaip nors susijęs su incidentu, per kurį, anot Britanijos, buvo panaudota kovinė nervus paralyžiuojanti medžiaga, sukurta Sovietų Sąjungoje.

Maskvos ir Vakarų šalių santykiams pasiekus naujas žemumas abi ginčo pusės išsiuntė po daugiau kaip 150 diplomatų, bet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino vadovautis „sveiku protu“.

Maskva ėmėsi veiksmų tarptautinėje arenoje ir trečiadienį inicijavo Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) vykdomosios tarybos posėdį, reikalaudama, kad dėl atakos Solsberyje būtų atliktas bendras Rusijos ir Jungtinės Karalystės tyrimas.

„Deja, nesugebėjome gauti dviejų trečdalių balsų, palaikančių šį sprendimą. Buvo reikalinga kvalifikuota dauguma“, – žurnalistams trečiadienį vakare sakė Rusijos ambasadorius prie OPCW Aleksandras Šulginas.

„Siūlytas dvigubas tyrimas, vadovaujamas Rusijos ir JK. OPCW generalinis direktorius turėjo būti tarpininkas“, – aiškino jis.

Tačiau Londonas šį „ydingą“ sumanymą atmetė.

„Nesutiksime su Rusijos reikalavimu atlikti bendrą tyrimą dėl atakos Solsberyje, nes JK, palaikoma daugelio kitų šalių, padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog Rusijos valstybė atsakinga už šią ataką“, – sakė OPCW vykdomajai tarybai Britanijos cheminių ginklų ekspertas Johnas Foggo (Džonas Fogas).

Maskva paprašė, kad Niujorke ketvirtadienį 19 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku būtų surengtas JT Saugumo Tarybos posėdis.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia sakė, kad per šį posėdį dėmesys bus sutelktas į Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) laišką, kaltinantį Maskvą mėginimu įvykdyti nužudymą.

„Aptemdyti tiesą“

OPCW ekspertai jau yra apsilankę atakos vietoje Solsberyje ir paėmę mėginių – jie dabar analizuojami organizacijos būstinėje Hagoje ir keturiose kitose sertifikuotose laboratorijose. OPCW vadovas Ahmetas Uzumcu (Achmetas Iziumdžiu) sakė laukiantis rezultatų „iki ateinančios savaitės pradžios“.

Diplomatiniai šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP, kad šešios šalys balsavo už Rusijos pasiūlymą, 15 jam nepritarė, o dar 17 susilaikė. Tarp pastarųjų daugumą sudarė Neprisijungusiųjų šalių judėjimo (NAM) narės.

Britanija šiuos rezultatus gyrė.

„Absurdiško Rusijos pasiūlymo Hagoje tikslas buvo aiškus: žlugdyti tarptautinės cheminių ginklų priežiūros organizacijos nepriklausomą, nešališką darbą“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Jis pridūrė, kad Maskvos pagrindinis tikslas buvo „aptemdyti tiesą ir klaidinti visuomenę“.

Europos Sąjungos vardu kalbėjęs Bulgarijos ambasadorius sakė, kad Bendrija „visiškai pasitiki JK tyrimu“.

Ambasadorius Krasimiras Kostovas sakė, kad ES sutinka su Britanijos „vertinimu, jog labai tikėtina, kad už tai atsakinga Rusijos Federacija ir kad jokio įtikinamo alternatyvaus paaiškinimo nėra“

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas trečiadienį kalbėdamas Maskvoje perspėjo, kad abi šalys turi dėti pastangas, kad įtampa tarp jų nepadidėtų iki pavojingo lygio, buvusio per Šaltąjį karą.

Kaltinimai, kad Maskva organizavo ataką Solsberyje yra „groteskiška provokacija... kurią grubiai sukurpė Didžiosios Britanijos ir JAV specialiosios tarnybos“, sakė jis.

Naujas šaltasis karas?

J. Foggo per OPCW posėdį sakė, kad Rusija vengia atsakyti į bet kokius Londono keliamus klausimus ir padarė virtinę „begėdiškų, absurdiškų“ pareiškimų.

„Rusijos atsisakymas priimti OPCW tyrimo rezultatus, jeigu jame nedalyvaus rusų ekspertai, rodo, kad Rusija... nerimauja, ką atskleis tie rezultatai“, – sakė ekspertas.

Tačiau Solsberyje panaudotą nervus paralyžiuojančią medžiagą tirianti Britanijos karinė Porton Dauno laboratorija antradienį pareiškė negalinti atsakyti, ar šio medžiagos kilmės šalis yra Rusija. Maskva šį pareiškimą gyrė kaip pagrindžiantį jos poziciją.

A. Šulginas nesutiko atsakyti, ar Rusija priimtų OPCW ekspertų rezultatus, bet pridūrė, kad bet koks tyrimas turi būti pagrįstas „100 procentų patikimais faktais“, o jo išvados turi būti „viešai paskelbtos“.

Rusija kaltino Vakarus siekiant sukurti naują Geležinę uždangą ir perspėjo, kad gali grįžti abipusė šaltojo karo izoliacija.

„Kova su neegzistuojančia vadinamąja Rusijos grėsme tapo tikra Vašingtono politikos idee fixe. Ji pasiekė tokį mastą ir įgijo tokių nevykusių bruožų, kad belieka kalbėti apie niūrių Šaltojo karo laikų sugrįžimą“, – teigė S. Naryškinas.

Maskva: JK negali ignoruoti „pagrįstų klausimų“

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį ragino „atsakingai ir iš esmės“ ištirti buvusio rusų šnipo apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje ir sakė, kad Londonas negali ignoruoti Maskvos „pagrįstų klausimų“ dėl šio atvejo.

„Nebus įmanoma ignoruoti pagrįstų klausimų, kuriuos užduodame“, – sakė ministras prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, kuriame turi būti aptarta besiplečianti diplomatinė krizė tarp Rusijos ir Vakarų.

Maskva primygtinai reikalauja „atsakingai ir iš esmės“, pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją ištirti S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje, pridūrė S. Lavrovas.

Pasak S. Lavrovo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad šalis yra pasirengusi „bendram darbui“, ir ragino situaciją ištirti „teisingai, pateikiant įrodymus“.

S. Lavrovas pakartojo, kad Rusija Britanijos atsisakymą leisti jai dalyvauti tyrime vertina kaip „pasityčiojimą iš tarptautinės teisės, diplomatinio etiketo ir elementaraus padorumo“.

Jis sakė, kad S. Skripalio byla yra „pretekstas – išgalvotas arba inscenizuotas – nepagrįstam diplomatų išvarymui“, tuo užsimindamas, kad Rusija teigia S. Skripalio apnuodijimą įvykus kitaip negu pranešė Londonas.

Maskva nori „nustatyti tiesą“, sakė S. Lavrovas.

Jis buvusio šnipo apnuodijimą susiejo su kitais įtarimais Rusijai – nuo kišimosi į JAV rinkimus iki Sirijos režimo, kurį remia rusų pajėgos, cheminių ginklų atakų – ir skundėsi, kad Maskvai reiškiami „nepagrįsti kaltinimai“.

Dešimtys JAV diplomatų ir jų šeimų narių iš ambasados komplekso išvyko trimis autobusais ir mikroautobusu, 6 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku). Jie nuvažiavo oro uosto link.

Maskva buvo nurodžiusi diplomatams iš šalies išvykti iki ketvirtadienio.

Po buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo kovo 4 dieną Anglijos Solsberio miestelyje Vakarų šalys išsiuntė daug Rusijos diplomatų, o Maskva atsako tuo pačiu.

Į Britaniją pabėgęs buvęs rusų karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė buvo rasti susmukę ant suoliuko prie vieno prekybos centro Solsberyje. Londonas sako, kad Skripaliai buvo apnuodyti Sovietų sąjungoje pagaminta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga ir kad, „labai tikėtina“, už šio bandymo nužudyti stovi Maskva.

Kremlius šiuos kaltinimus piktai neigia.

Maskvos ir Vakarų santykiai po įvykių Solsberyje pasiekė naujas žemumas.

Iš JAV, Europos Sąjungos ir NATO narių, kitų valstybių buvo išsiųsta daugiau kaip 150 Rusijos diplomatų. Rusija ėmėsi analogiškų atsakomųjų priemonių. Kovo pabaigoje Maskva nurodė išvykti 60 amerikiečių diplomatų ir uždaryti JAV konsulatą Sankt Peterburge.

Prieš diplomatų išvykimą į ambasados kompleksą ir iš jo važinėjo daug automobilių; daugelyje jų buvo vežamas išsiunčiamų diplomatų bagažas ir augintiniai.

ES lyderiai iškvietė į Briuselį savo pasiuntinį Markus Edererį (Marką Edererį) konsultacijoms, didėjant tarptautiniam spaudimui Maskvai dėl pasikėsinimo į Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Anglijos mieste Solsberyje.

Per penktadienio viršūnių susitikimą ES vienbalsiai pritarė britų įtarimams, kad už išpuolį atsakingas Kremlius. Pabrėžiama, jog Europoje pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo įvykdyta ataka, per kurią panaudota kovinė nervus paralyžiuojanti medžiaga.

Šeštadienį F. Mogherini biuras paskelbė trumpą pranešimą ir nurodė, jog ji surengė  „konsultacijas su Europos Sąjungos delegacijos Rusijos Federacijoje vadovu“.

Nepateikiant išsamesnės informacijos buvo pasakyta, kad M. Edereris „artimiausiomis dienomis tęs institucijų lygio konsultacijas“.

Tikimasi, kad pirmadienį keletas ES valstybių paskelbs naujų sankcijų Maskvai. Pavyzdžiui, Čekija, Lietuva, Danija ir Airija svarsto galimybę išsiųsti Rusijos diplomatų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad atsakant į išpuolį „būtini“ tolesni koordinuoti veiksmai. Prancūzijos pareigūnai savo ruožtu sakė, jog Paryžius taip pat pasiruošęs veikti.

Didžioji Britanija ir Rusija pasitelkė „akis už akį“ politiką ir išsiuntė po 23 diplomatus. Be to, Maskva nutraukė savo teritorijoje švietimo organizacijos Britų tarybos (British Council) veiklą.

Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie išpuolio prieš Skripalio ir kaltina Jungtinę Karalystę surengus prieš Rusiją nukreiptą kampaniją.

Šeštadienį BBC pranešė, kad už paslapčių pardavimą britų žvalgybai nuteistas kalėti S. Skripalis prieš keletą metų paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino suteikti jam malonę.

66 metų S. Skripalis ir jo 33 metų dukra tebėra komos būklės. Kovo 4 dieną jiedu buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga, JK vyriausybės įvardyta kaip sovietų mokslininkų sukurtas agentas „Novičiok“ („Naujokas“).

Ji sakė, kad jei bus įrodyta, kad Maskva atsakinga už Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą, Britanija laikys tai „neteisėtu jėgos panaudojimu“.

Th. May teigimu, „labai tikėtina“, kad už buvusio dvigubo agento apnuodijimą atsakinga Maskva.

„Labai tikėtina, kad Rusija buvo atsakinga už veiksmus prieš Sergejų ir Juliją Skripalius“, – sakė premjerė. Britų įstatymų leidėjams ji sakė, kad prieš juos panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga yra karinio naudojimo ir sukurta Rusijos.

Premjerė liepė Maskvai iki antradienio pabaigos Cheminio ginklo draudimo organizacijai atskleisti detalių apie nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičok“ („Naujokas“) kūrimo programą.

Šį cheminį ginklą besibaigiant Šaltajam karui sukūrė Sovietų Sąjunga.

Pasak Th. May, ataka Solsberyje atitinka Rusijos agresijos modelį. Premjerė teigė, kad paaiškinti, kas įvyko, buvo iškviestas JK ambasadorius Rusijoje.

„Netoleruosime tokio begėdiško kėsinimosi mūsų teritorijoje žudyti nekaltus civilius“, – pabrėžė ji.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) pulkininkas S. Skripalis ir jo 33 metų dukra Julija buvo rasti kovo 4 dieną pietvakarių Anglijos mieste Solsberyje be sąmonės ant suoliuko šalia vieno prekybos centro. Nuo to laiko jie gydomi ligoninėje; jie yra kritinės, bet stabilios būklės.

Maskva: Th. May pareiškimas – provokacija

Maskva pirmadienį atmetė Didžiosios Britanijos Theresos May (Terezos Mei) pareiškimą Bendruomenių rūmams, esą „labai tikėtina“, kad už buvusio dvigubo agento apnuodijimą atsakinga Rusija.

„Tai yra cirko pasirodymas britų parlamente“, – Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą citavo naujienų agentūros.

Pasak jos, tas pranešimas buvo „dar vienos provokacija paremtos informacinės ir politinės kampanijos“ dalis.

Atvejis, „griaunantis“ Britanijos ir Rusijos santykius

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos (GRU) pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo 33 metų dukra Julija buvo rasti kovo 4 dieną pietvakarių Anglijos mieste Solsberyje be sąmonės ant suoliuko šalia vieno prekybos centro. Nuo to laiko jie gydomi ligoninėje, yra kritinės, bet stabilios būklės.

Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sako, kad šis atvejis primena 2006 metais įvykdytą buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos, tapusio Kremliaus kritiku, nunuodijimą Londone radioaktyviuoju poloniu. Dėl šio išpuolio Londonas apkaltino Maskvą.

Šis atvejis labai pablogino dvišalius santykius. Rusijos ambasada Londone pirmadienį perspėjo, kad naujausias atvejis šiems santykiams ir vėl gali būti „griaunantis“.

Ambasada įkėlė laikraščio „The Times“ pirmajame puslapyje išspausdintą T. May nuotrauką į socialinį tinklą „Twitter“ ir parašė: „Kas Londone turės atsakyti prieš Britanijos žmones už nepagrįstai griaunamus santykius su Rusija?“

Jeigu būtų patvirtinta, kad Rusija prisidėjo prie buvusio šnipo nunuodijimo, Didžioji Britanija gali dalį rusų diplomatų išsiųsti iš šalies, organizuoti 2018 metų pasaulio futbolo čempionato boikotą arba sustiprinti karinį buvimą Rytų Europoje.

B. Johnsonas  užsiminė apie sankcijų Rusijos pareigūnams sugriežtinimą, tačiau tam turėtų pritarti ir tarptautinė bendruomenė.

T. Tugendhatas perspėjo, kad bet koks įtampos Londono ir Maskvos santykiuose padidėjimas kelia pavojų anglų sporto sirgaliams, kurie vyks į Rusiją žiūrėti futbolo rungtynių.

„Bijau, kad Rusijos atsako pavojus britų sirgaliams už jų vyriausybės veiksmus yra labai realus“, – sakė jis.

Žmonės raginami išsivalyti drabužius

Pareigūnai dar turi patvirtinti, kokia tiksliai nervus veikianti medžiaga buvo panaudota. Tai padėtų nustatyti, kas slepiasi už šio nusikaltimo, kuris tiriamas kaip pasikėsinimas nužudyti.

Suoliukas, ant kurio buvo rasti Skripaliai, jų namai, aludė ir restoranas, kuriuose jiedu lankėsi, buvo pareigūnų aptverti. Taip pat užtvertas priėjimas prie 2012 metais mirusios S. Skripalio žmonos Liudmilos kapo.

Sveikatos tarnybos ne kartą patikino, kad tiesioginio pavojaus visuomenės sveikatai nėra.

Tačiau vyriausioji Jos Didenybės vyriausybėje sveikatos tarnybos vadovė Sally Davies (Soli Deivis)  sekmadienį sakė, kad  apie 500 asmenų, apsilankiusių bare „Mill“ bei restorane „Zizzi“ Solsberyje, Anglijos pietvakariuose, privalo atsargumo dėlei išsiskalbti savo rūbus ir išsivalyti kitus daiktus.

„Buvo taršos nervus veikiančiomis medžiagomis pėdsakų ir bare „Mill“, ir restorane „Zizzi“, – pranešė S. Davies.

Pareigūnė sakė esanti „įsitikinusi“, kad tai „nepakenkė nė vienam lankytojų, buvusių „Mill“ bare ar „Zizzi“ restorane“, tačiau „nerimaujama, kad ilgesnis šių medžiagų poveikis, per savaites ar mėnesius, gali sukelti sveikatos problemų“.

„Todėl patariu ..., kad žmonės, buvę tame bare ar restorane praėjusį sekmadienį apie 13 val. 30 min.  iki uždarymo pirmadienį vakare, turėtų išsivalyti savo tuomet dėvėtus rūbus ir turėtus daiktus“, –  sakė ji.

Šis patarimas stebina Solsberio gyventojus.

„Jeigu tai yra taip rimta, kaip sakoma, tai abejoju, kad drabužių išskalbimas ką nors labai pakeistų“, – sakė Margaret Cowie (Margaret Kauvi) interviu „The Guardian“.

V. Putinas: JK privalo išsiaiškinti šnipo apnuodijimą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Londonas privalo pats išsiaiškinti buvusio dvigubo agento apnuodijimą ir tik tada kreiptis į Maskvą, pranešė naujienų agentūros.

„Išsiaiškinkit viską savo pusėje, ir tada mes su jumis tai aptarsime“, – pareiškė Rusijos lyderis BBC žurnalistui, informavo naujienų agentūra „Interfax“.

Kai kurie vyresnieji politikai pirštu rodo į Rusiją, kad ši mėgino nužudyti Sergejų Skripalį, perdavusį paslapčių Didžiajai Britanijai ir vėliau apsigyvenusį joje 2010 metais po apsikeitimų šnipais. Šiuos kaltinimus Maskva neigia.

Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vėliau pirmadienį padarys pareiškimą Bendruomenių rūmuose. Ji kalbės po vyriausybės Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio, kuriam ji pirmininkavo ir kuriame jai buvo pateikti nauji duomenys apie išpuolio prieš Skripalius tyrimą.

„Kai mūsų padėtis bus tokia, kad galėsime priskirti šią ataką, mes taip ir padarysime, ir vyriausybė paskelbs atitinkamą atsaką“, – sakė pirmadienį Th. May atstovas.

Tomas Tugendhatas (Tomas Tugendhetas), pirmininkaujantis Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetui sakė BBC radijui: „Tiesą sakant, nustebčiau, jei ji neparodytų pirštu į Kremlių.“

Tačiau V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau pirmadienį dar kartą paneigė, kad Maskva kaip nors prisidėjo prie šio incidento.

„Tas Rusijos pilietis, kurį minėjot... dirbo vienai britų specialiajai tarnybai, incidentas įvyko Britanijos teritorijoje, ir tai jokiu būdu nėra Rusijos problema, ką jau kalbėti apie Rusijos lyderius“, – pareiškė jis.