Pirmadienį CAR aukščiausiasis teismas galutinai patvirtino liepos 30 dieną įvykusio referendumo, kuriame 95 proc. rinkėjų pasisakė už pakeitimus, rezultatus.

Opozicijos aršiai kritikuojamoje Konstitucijos redakcijoje panaikinamas CAR galiojęs dviejų kadencijų apribojimas ir prezidento įgaliojimai pratęsiami nuo penkerių iki septynerių metų.

„ES atkreipia dėmesį į konstitucinio referendumo CAR rezultatus“, – socialiniuose tinkluose teigė ES užsienio reikalų atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas).

Jis išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančios politinės poliarizacijos ir sakė: „ES ragina CAR taikyti įtraukesnes ir skaidresnes demokratines procedūras.“

Anksčiau Vašingtonas išreiškė griežtesnę poziciją, o Jungtinių Valstijų valstybės departamento atstovas įspėjo, kad šis pakeitimas kenkia šalies demokratinėms procedūroms.

Vieną iš skurdžiausių ir problemiškiausių pasaulio šalių, CAR, neturinčią priėjimo prie jūros, nuo 1960 metų, kai ji tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos, didžiąją jos istorijos dalį krečia konfliktai ir politiniai neramumai.

2018 metais prezidentas Faustinas Archange'as Touadera (Fostenas Arkanžas Tuadera) pasitelkė Rusijos samdinių bendrovę „Wagner“, kad ši padėtų apmokyti jo ginkluotąsias pajėgas, o po dvejų metų, sukilėlių grupuotėms veržiantis į sostinę, pasamdė daugiau rusų.

Prancūzija, kuri 2013-aisiais įsikišo, kad padėtų sustabdyti pilietinį karą, įsiplieskusį tarp religinių grupuočių, gruodį išvedė paskutinius savo karius.

2013 metais CAR prasidėjo pilietinis karas, per kurį virtinė ginkluotų grupuočių kovoja prieš vyriausybę, atsidūrusią ant žlugimo ribos, bet pastaraisiais metais konfliktas gerokai aprimo.

Tačiau maždaug prieš metus kautynės staiga atsinaujino, kai sukilėliai pradėjo puolimą, siekdami nuversti prezidentą Faustiną Archange'ą Touaderą (Fosteną Arkanžą Tuaderą).

Prezidentui paprašius Maskvos pagalbos, šimtai kovotojų, atvykusių iš Rusijos, padėjo atstumti sukilėlius, nors šie tebekontroliuoja didelę dalį CAR teritorijos.

Neretai teigiama, kad šalyje veikiantys privatūs kontraktininkai priklauso grupei „Wagner“ – Rusijos subjektui, kurio teisinis statusas neaiškus.

„Panašu, kad Centrinės Afrikos Respublikos pajėgos, kurias liudininkai identifikavo kaip rusų, nuo 2019 metų vykdo neteismines egzekucijas civiliams gyventojams, juos kankina ir muša“, – teigė HRW.

„Kelios Vakarų vyriausybės ir Jungtinių Tautų ekspertai bei specialieji pranešėjai rado įrodymų, kad Centrinės Afrikos Respublikoje veikiančiose ir su Rusija siejamose pajėgose yra nemažai Rusijos privačios karinės saugumo rangovės „Wagner Group“, kaip įtariama, palaikančios ryšius su Rusijos vyriausybe, narių“, – pridūrė aktyvistai.

JT, nevyriausybinės organizacijos ir buvusi CAR kolonijinė valdytoja Prancūzija kaltina ir kariuomenę, ir sukilėlius nusikaltimais prieš civilius gyventojus.

„CAR vyriausybė turi visas teises prašyti tarptautinės pagalbos saugumo srityje, tačiau ji negali leisti, kad užsienio pajėgos nebaudžiamai žudytų civilius gyventojus ir kitaip šiurkščiai su jais elgtųsi“, – pabrėžė Ida Sawyer (Ida Sojer) iš HRW.

„Kad pademonstruotų pagarbą teisės viršenybei ir nutrauktų tokį piktnaudžiavimą, vyriausybė turėtų nedelsiant ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visas pajėgas, įskaitant siejamas su Rusija, atsakingas už žmogžudystes, neteisėtus sulaikymus ir kankinimą“, – pridūrė I. Sawyer.

Pasak „Human Rights Watch“, praėjusių metų liepos 21-ąją rusakalbiai asmenys nušovė 12 beginklių vyrų, sulaikytų kontrolės poste netoli Bosangoa miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo sostinės Bangio.

Niujorke įsikūrusi NVO taip pat atkreipė dėmesį į savavališką sulaikymą, kankinimą ir atsitiktinai gatvėje sulaikomų asmenų žudymą centrinėje Alindao miesto dalyje praėjusių metų birželį.

HRW taip pat pareiškė, kad „užfiksavo su Rusija susijusių pajėgų sulaikymo ir kankinimo atvejų Bambari 2019 metais“.

Organizacija nurodė, kad kreipėsi į CAR ir Rusijos vyriausybes, bet atsakymo nesulaukė.

Praėjusį mėnesį JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pasmerkė „rimtus žmogaus teisių pažeidimus“ CAR, įskaitant nužudymus ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus. Šiais nusikaltimais įtariamos ne tik sukilėlių grupuotės, bet ir kariuomenė bei jos sąjungininkai iš Rusijos.

Jungtinės Tautos ir Prancūzija teigia, kad šios privačios saugumo pajėgos padeda CAR kariuomenei atremti sukilėlių, siekiančių užimti sostinę, antpuolį. Maskva tokius kaltinimus neigia.

Apie misijos nutraukimą paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai ES užsienio reikalų ministrai sutarė dėl sankcijų „Wagner“. Be to, prieš kelias savaites JT ekspertai paragino Bangį nutraukti ryšius su šia grupuote, kaltindami ją smurtiniu priekabiavimu, bauginimu ir lytiniais nusikaltimais.

„Atsižvelgusi į „Wagner“ grupės samdinių CAR ginkluotųjų pajėgų kontrolę, Europos Sąjunga, norėdama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, nusprendė laikinai sustabdyti mokymus“, – naujienų agentūrai AFP sakė ES apmokymo misijos vadas generolas Jacques'as Langlade'as de Montgros (Žakas Langladas de Mongro).

„Šie samdiniai apmoko CAR ginkluotąsias pajėgas ir naudoja jas per savo operacijas“, –  pridūrė jis.

„Laikinai sustabdydami savo veiklą siekiame išvengti bet kokio dubliavimosi su šiais samdiniais ir pasirūpinti, kad jie nesinaudotų mūsų apmokytais CAR kariais“, – pažymėjo generolas.

Pasak jo, apie 70 Europos instruktorių laikinai grįžo į savo šalis, tačiau mokymai gali būti atnaujinti, „kai tik sulauksime garantijų, kad „Wagner“ samdiniai nesinaudos CAR kariais“.

Maskva teigia dislokavusi šalyje 1 135 „neginkluotus instruktorius“, palaikančius spaudžiamą prezidento Faustino Archange'o Touaderos (Fosteno Arkanžo Tuaderos) vyriausybę.

Paryžiaus ir JT duomenimis, dalis šių instruktorių priklauso „Wagner“, tačiau Rusija tai neigia.

CAR, kurią Jungtinės Tautos laiko antra skurdžiausia valstybe pasaulyje, nuo 2013 metų yra draskoma pilietinio karo.

Nuo 2018 metų kautynių mastas mažėja, tačiau vyriausybė vis dar nekontroliuoja daugelio šalies rajonų.

„Padėtis Bambari yra kontroliuojama“, – trečiadienį per spaudos konferenciją CAR sostinėje Bangyje sakė JT taikos palaikymo misijos MINUSCA atstovas Abdoulazizas Fallas.

„Civiliai gyventojai pradeda grįžti. Ginkluotos grupuotės buvo atstumtos“, – pridūrė jis.

Atakos buvo įvykdytos vyriausybei savaitgalį pareiškus, kad buvęs prezidentas Francois Bozize'as siekia surengti perversmą, pasitelkdamas ginkluotas grupuotes prieš gruodžio 27-ąją turinčius įvykti prezidento ir parlamento rinkimus.

CAR prašymu Rusija ir Ruanda nusiuntė „šimtus“ kariškių neramiai šaliai paremti, nurodė vyriausybė Bangyje. Minėtos šalys patvirtino šį pareiškimą.

Bambari yra už 380 km į šiaurės rytus nuo Bangio.

Sukarintos organizacijos „Susivienijimas už taiką Centrinėje Afrikoje“ (UPC) nariai buvo užėmę miestą po dvi valandas trukusio susišaudymo su MINUSCA, informavo šaltiniai.

Bambari meras antradienį pareiškė, kad civiliai nenukentėjo, tačiau buvo apiplėšta vietos policijos nuovada, žandarmerija ir kai kurie namai.

CAR yra viena pasaulio skurdžiausių ir nestabiliausių valstybių; nuo 1960 metų, kai ji tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos, joje tik retkarčiais vyravo taika.

F. Bozize'as į valdžią atėjo per perversmą 2003 metais, o 2013-aisiais pats buvo nuverstas, kilus konfliktui, atspindėjusiam CAR etninį susiskaldymą.

74 metų buvęs generolas po ilgos tremties sugrįžo į šalį pernai gruodį. Tas įvykis išprovokavo būgštavimus, kad jis vėl gali ateiti į valdžią.

F. Bozize'ą tebepalaiko reikšminga dalis visuomenės, ypač šalies didžiausios gbajų etninės grupės atstovai, taip pat daug kariuomenės pareigūnų.

Jis neigia kaltinimus dėl mėginimų įvykdyti perversmą.

CAR aukščiausios instancijos teismas uždraudė F. Bozize'ui dalyvauti rinkimuose, nes jis sulaukė JT sankcijų, o 2014 metais buvo išduotas orderis jį suimti dėl įtariamo oponentų žudymo ir kankinimo.

Kadangi nesibalotiruoja F. Bozize'as, aiškiu favoritu tarp 17 kandidatų laikomas dabartinis valstybės vadovas – 63 metų Faustinas-Archange'as Touadera.

Tačiau F.-A. Touaderos vyriausybė yra silpna, o jai ištikimos ginkluotosios pajėgos yra prastai aprūpintos ir parengtos, taip pat lieka labai priklausomos nuo MINUSCA paramos.

Nors 2019 metų vasarį vyriausybė ir ginkluotos grupuotės pasirašė taikos susitarimą, šalį tebekrečia smurtas.

Sukarintos pajėgos kontroliuoja du trečdalius CAR teritorijos, o pajamas gauna iš kasybos ir priverstinių mokesčių, renkamų kelių postuose ir iš prekybininkų.

Per pastaruosius septynerius metus CAR gyvybės neteko tūkstančiai žmonių, o beveik ketvirtadalis 4,7 mln. visų gyventojų paliko savo namus.

„Rusija pasiuntė kelis šimtus karių ir sunkiosios ginkluotės“ pagal dvišalio bendradarbiavimo susitarimą, sakė vyriausybės atstovas spaudai Ange Maxime'as Kazagui.

„Ruandiečiai taip pat pasiuntė kelis šimtus vyrų, kurie jau yra vietoje ir pradėjo kovos veiksmus“, – nurodė jis.

Kremlius pirmadienį pareiškė atidžiai stebintis politinę krizę, įsiplieskusią Centrinės Afrikos Respublikoje, jos vyriausybei pareiškus apie mėginimą įvykdyti perversmą artėjant šią savaitę paskirtiems rinkimams.

„Be abejo, stebime ir analizuojame situaciją“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, apibūdinęs krizę kaip „keliančią rimtą susirūpinimą“.

Tačiau D. Peskovas nekomentavo anksčiau pirmadienį pasirodžiusių pranešimų, kad Maskva į šią skurdžią šalį nusiuntė „šimtus“ karių.

Žurnalistai Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis buvo nušauti praėjusią savaitę, rinkdami medžiagą apie vienos privačios karinės bendrovės veiklą šioje šalyje. Jie taip pat tyrė Rusijos interesus CAR kasybos pramonėje.

Kaip teigia tremtyje gyvenantis opozicionierius Michailas Chodorkovskis, kuris finansavo žurnalistų tyrimą, reporteriai rengė reportažą apie privačią saugumo įmonę „Vagner“, veikiančią CAR.

Pranešama, kad ši kompanija palaiko ryšius su Jevgenijumi Prigožinu – iš Sankt Peterburgo kilusiu verslininku, pramintu „Putino virėju“, nes jo restoranuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą susitikdavo su užsienio svečiais.

Anot CAR pareigūnų, naktį automobiliu keliavusius žurnalistus užpuolė arabiškai kalbantys vyrai, kurie dėvėjo skaras.

„Pasak informacijos, kuri buvo perduota Rusijos ambasadai Centrinės Afrikos Respublikoje, vietos medikai pirmosios apžiūros metu ant lavonų neaptiko jokių kankinimo žymių, tik šautines žaizdas“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. 

Žurnalistai Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis šioje neramumų krečiamoje Afrikos valstybėje buvo nužudyti pirmadienį.

Į CAR jie atvyko rinkti medžiagos apie privačios karinės bendrovės „Vagner“ veiklą šioje šalyje.

„Vagner“ apibūdinama kaip šešėlinė Kremliaus kariuomenė, kurios samdiniai veikia daugelyje karštųjų pasaulio taškų, įskaitant Siriją. Analitikai sako, kad Maskva naudojasi šia privačia bendrove, kad pridengtų savo karinę veiklą tokiose šalyse kaip Sirija ir Ukraina.

Trečiadienį CAR pareigūnai nurodė, kad žurnalistus prie vienos kelio užkardos nušovė devynių vyrių grupė.

Vyriausybės atstovas spaudai Ange Maxime'as Kazagui (Anžė Maksimas Kazagi) per valstybinę televiziją sakė, kad  užpuolikai dėvėjo vietos gyventojų nešiojamas skaras, bet nekalbėjo nei prancūzų, nei sangų kalbomis, kurios yra valstybinės CAR kalbos.

Pasak A. M. Kazagui, vienas žurnalistas įnirtingai priešinosi ginkluotiems vyrams, norėjusiems atimti iš jų filmavimo įrangą.

Vienas iš rusų žuvo iškart, o dar du nuo patirtų žaizdų mirė vėliau, nurodė vyriausybės atstovas ir pridūrė, kad šios įvykio detalės buvo sužinotos iš žurnalistų vairuotojo, kuris buvo sužeistas, bet išgyveno.

Įvykį tiria CAR, Rusijos federalinės institucijos ir JT taikos palaikymo misija MINUSCA.

Išpuolis prieš žurnalistus buvo įvykdytas į šiaurę nuo Sibuto miesto šalies vidurio regione. Jį kerta pagrindinis greitkelis tarp Kaga Bandoro ir sostinės Bangio, sakė vienas MINUSCA šaltinis, pageidavęs likti nežinomas.

Balandį Rusijos Jekaterinburgo mieste neaiškiomis aplinkybėmis iškritęs pro savo buto penktame aukšte langą žuvo žurnalistas Maksimas Borodinas, tyręs „Vagner“ veiklą Sirijoje.

A.M. Kazagui sakė, kad „labai tikėtina“, jog šie trys žurnalistai buvo nužudyti „kelio užkardos komandos, priklausančios kuriai nors ginkluotai grupuotei“.

„Mano požiūriu, jie rizikavo, neįvertinę grėsmės“, – pridūrė jis.

Vyriausybės atstovas Ange Maxime'as Kazagui (Anžė Maksimas Kazagi) per valstybinės televiziją sakė, kad devyni užpuolikai dėvėjo vietos gyventojų nešiojamas skaras, bet nekalbėjo nei prancūzų, nei sangų kalbomis, kurios yra valstybinės CAR kalbos.

Pasak A. M. Kazagui, vienas žurnalistas įnirtingai priešinosi ginkluotiems vyrams, norėjusiems atimti iš jų filmavimo įrangą.

Vienas iš žurnalistų žuvo įvykio vietoje, o dar du vėliau mirė nuo patirtų žaizdų, pridūrė vyriausybės atstovas.

Jis pažymėjo, kad šias aplinkybes papasakojo jų vairuotojas, kuris buvo sužalotas, bet išgyveno.

Užsienio reikalų ministras anksčiau patvirtino, kad žuvusieji pirmadienį yra Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis.

Viena rusų žurnalistinių tyrimų organizacija paskelbė, kad trys vyrai padėdavo jai tirti bendrovės „Vagner“ veiklą.

„Vagner“ apibūdinama kaip šešėlinė Kremliaus kariuomenė, kurios samdiniai veikia daugelyje karštųjų pasaulio taškų, įskaitant Siriją.

„Liepos 27-ąją, penktadienį, jie nuskrido į Centrinės Afrikos Respubliką filmuoti medžiagos apie privačios karinės bendrovės „Vagner“ veiklą toje šalyje bendram projektui su Tyrimų valdymo centru“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vėlai vakare parašė šis centras.

Tyrimų valdymo centras yra žiniasklaidos projektas, inicijuotas Kremliaus kritiku tapusio buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio, kuris užsitraukęs Vladimiro Putino nemalonę dešimtmetį praleido kalėjime, o dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Analitikai sako, kad Maskva naudojasi šia privačia bendrove, kad pridengtų savo karinę veiklą tokiose šalyse kaip Sirija ir Ukraina.

Tyrimą dėl incidento inicijavo CAR, Rusijos federalinės institucijos ir JT taikos palaikymo misija MINUSCA.

Pavojus kelyje

Išpuolis prieš žurnalistus buvo įvykdytas į šiaurę nuo Sibuto miesto šalies vidurio regione. Jį kerta pagrindinis greitkelis tarp Kaga Bandoro ir sostinės Bankgio, sakė vienas MINUSCA šaltinis, pageidavęs likti nežinomas.

Trys žiniasklaidos darbuotojai anksčiau pirmadienį buvo atvykę į Sibutą iš Bangio.

Vėliau, apie 17 val. 45 min. vietos laiku, jie išsiruotė į Dekoa, esančią į šiaurę nuo Sibuto, nors buvo perspėti nevažinėti tokiu vėlyvu metu, sakė šaltinis.

Vienas žurnalistas, tyręs „Wagner“ veiklą Sirijoje, balandį žuvo iškritęs iš penktojo aukšto buto balkono Rusijos mieste Jekaterinburge.

Tačiau A. M. Kazagui sakė, kad „labai tikėtina“, jog šie trys žurnalistai buvo nužudyti „kelio užkardos komandai, priklausančiai kuriai nors ginkluotai grupuotei“.

„Mano požiūriu, jie prisiėmė riziką, kuria buvo labai prastai įvertinę“, – pridūrė vyriausybės atstovas.

Kelių užkardos yra liūdnai pagarsėjusi priemonė lėšoms rinkti, naudojama kovotojų grupuočių, kontroliuojančių didžiąją dalį CAR teritorijos.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad nei patys žurnalistai, nei tie, kas rėmė jų kelionę, neinformavo Rusijos pareigūnų, kad jie bus toje šalyje.

„Savo kelionės tikslu jie nurodė turizmą“, – valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė M. Zacharova. Šią informaciją patvirtino ir A. M. Kazagui.

„Identifikavimo procesą sunkina tai, kad žuvę rusai neturėjo su savimi asmens tapatybės dokumentų“, – pridūrė ji.

Istoriškai pagrindinė tarptautinė žaidėja CAR yra Prancūzija, tačiau pernai gruodį Rusija ėmėsi oficialaus vaidmens, kai buvo įgaliota Jungtinių Tautų tiekti ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms ir vykdyti karių apmokymą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau patvirtino, kad žurnalistai Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis pirmadienį buvo nužudyti šioje neramumų krečiamoje valstybėje.

„Liepos 27-ąją, penktadienį, jie nuskrido į Centrinės Afrikos Respubliką filmuoti medžiagos apie privačios karinės bendrovės „Vagner“ veiklą toje šalyje bendram projektui su Tyrimų valdymo centru“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį vėlai vakare parašė šis Centras. 

„Vagner“ apibūdinama kaip šešėlinė Kremliaus kariuomenė, kurios samdiniai veikia daugelyje karštųjų pasaulio taškų, įskaitant Siriją.

Analitikai sako, kad Maskva naudojasi šia privačia bendrove, kad pridengtų savo karinę veiklą tokiose šalyse kaip Sirija ir Ukraina.

Balandį Rusijos Jekaterinburgo mieste neaiškiomis aplinkybėmis iškritęs pro savo buto penktame aukšte langą žuvo žurnalistas Maksimas Borodinas, tyręs „Vagner“ veiklą Sirijoje. 

Tyrimų valdymo centras yra žiniasklaidos projektas, inicijuotas Kremliaus kritiku tapusio buvusio Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio, kuris užsitraukęs Vladimiro Putino nemalonę dešimtmetį praleido kalėjime, o dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Trijų žurnalistų žūties CAR aplinkybės labai miglotos.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad nei patys žurnalistai, nei tie, kas rėmė jų kelionę, neinformavo Rusijos pareigūnų, kad jie bus toje šalyje.  

„Savo kelionės tikslu jie nurodė turizmą“, – sakė M. Zacharova.

„Identifikavimo procesą sunkina tai, kad žuvę rusai neturėjo su savimi asmens tapatybės dokumentų“, – pridūrė ji. 

Istoriškai pagrindinė tarptautinė žaidėja CAR yra Prancūzija, tačiau pernai gruodį Rusija ėmėsi oficialaus vaidmens, kai buvo įgaliota Jungtinių Tautų tiekti ginklus šalies ginkluotosioms pajėgoms ir vykdyti karių apmokymą. 

Prancūzijos prokurorai pradėjo pirminį tyrimą, susijusį su naujais įtarimais dėl Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) dislokuotų prancūzų karių vykdytų lytinių nusikaltimų, antradienį pranešė šaltinis teisme.

Pasak prokuratūros, tyrimas pradėtas, Jungtinėms Tautos perdavus informaciją apie 2013-2015 metais rytiniame Dekoa mieste galėjusius būti lytinio išnaudojimo atvejus, su kuriais gali būti susiję prancūzų kariai.

Informacijos apie įtariamų nusikaltimų aukas JT nepateikė. Nežinomas ir nukentėjusiųjų amžius bei nusikaltimuose galbūt dalyvavusių karių skaičius, pridūrė šaltinis.

Tyrimas buvo pradėtas praėjusį penktadienį, kai JT pranešė, kad per 100 nukentėjusių moterų kreipėsi į pareigūnus šioje konflikto krečiamoje šalyje ir davė parodymų apie naujus šiurpius lytinio išnaudojimo atvejus, tarp jų ir žvėriškus išžaginimus, kuriuos esą darė JT taikdariai ir Prancūzijos kariai.

Dauguma nukentėjusiųjų yra nepilnametės.

Tarp kaltinimų yra pareiškimų, kad 2014 metais operacijoje „Sangaris“ dalyvavę Prancūzijos kariai vertė merginas lytiškai santykiauti su gyvūnais ir už tai joms mokėdavo.

Taip pat kaltinami JT taikdariškų pajėgų misijoje MINUSCA tuo pačiu laikotarpiu, nuo 2013 iki 2015 metų, dalyvavę Burundžio ir Gabono kariai.

Pilietinės visuomenės organizacija „AIDS-Free World“, registruojanti taikdarių vykdyto seksualinio išnaudojimo atvejus, nurodė, kad trys mergaitės papasakojo JT žmogaus teisių pareigūnui, jog 2014 metais vienoje stovykloje jas surišo ir išrengė vienas Prancūzijos pajėgų vadas, privertęs jas dar lytiškai santykiauti su šunimi.

Toms mergaitėms esą vėliau buvo sumokėti maždaug po 9 JAV dolerius.