Kartu Europolas, kurio būstinė įsikūrusi Hagoje, pabrėžia didėjančius tyrėjų laimėjimus kovoje su tarptautine narkotikų prekyba. Pernai konfiskuota daugiau kaip 300 tonų kokaino. Europolas dar niekada neturėjo tokios geros informacijos apie narkotikų kontrabandos organizavimą, kalbėjo C. De Bolle. Tai esą pasakytina ir apie tarptautinius realizacijos kelius, ir apie pardavimą vietoje.

Didžioji dalis kokaino iš Pietų Amerikos į Europą gabenama jūros keliu ir pirmiausiai per Antverpeno ir Roterdamo uostus patenka į ES. Muitininkai vis dažniau didelius kiekius kvaišalų randa paslėptus konteineriuose. Roterdame, pavyzdžiui, jie rugpjūtį konfiskavo 8 tūkst. kg kokaino, paslėpto konteineryje su bananais. Tai buvo didžiausias vienu metu rastas kiekis.

Negalima to visiškai sustabdyti, nes paklausa yra per didelė.

Europolo teigimu, konfiskuotos siuntos tikriausiai yra tik mažytė kontrabanda gabenamo kokaino dalis. „Tačiau gaujoms pradeda skaudėti“, – sakė C. De Bolle. Vis dažniau jos mėgina susigrąžinti pagrobtą kokainą. Dabar esą prie krovinių net pritvirtinama sekimo įrangą, kad būtų galima tiksliai juos sekti.

Tyrėjams pavyko pasiekti laimėjimų, kai jie „nulaužė“ gaujų skaitmeninio ryšio kanalus. „Tai leido mums sėdėti su nusikaltėliais prie vieno stalo, o jie jautėsi visiškai saugūs“, – aiškino C. De Bolle.

Nusikalstami tinklai, anot jos, dabar palaiko ryšį daug atsargiau, o pirmiausiai – daugybe mažų kanalų. Jie taip pat ieško naujų transporto kelių, o Europoje įrengia laboratorijas, kuriose iš pagrindinių medžiagų gaminamas kokainas.

Europolas spėja, kad vien Europoje kokaino prekybos apimtys viršija 5,7 mlrd. eurų per metus.

„Gaujos sukaupė didžiulius turtus“, – sakė C. De Bolle. Jos investuoja lėšas ir į legalią ekonomiką, spekuliuoja akcijų biržose, perka nekilnojamą turtą ar kriptovaliutas.

Narkotikai driekiasi iki Baltijos

Gerokai nustebino neseniai Belgijos leidinyje „Politico“ pateiktas Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūros (Europolas) vadovės Catherine De Bolle interviu.

Ji pasakojo, kad narkotikais prekiaujantys pasaulio karteliai įsiskverbė į vieną iš Europos aukšto lygio jūrų uostų. Tai paaiškėjo, kai Europolas atskleidė narkotikų gabenimo į Europą schemas.

„Mes atradome uostą, kuriame visi buvo korumpuoti. Jei atsisakysime tam tikrų sferų, gali atsirasti situacijų, kai nusikaltėliai perims valdžią“, – sakė C. De Bolle.

Ji neminėjo nei uosto, nei šalies, kurioje jis yra, pavadinimo. Kadangi Europolas yra siejamas su ES aplinka, galima daryti prielaidą, kad nusikaltėlių užvaldomas uostas yra vienoje iš ES šalių.

Labiau įprasta, kad narkotikų srautai dažniau keliauja per pietinius Europos uostus. Tačiau yra nemažai ir Šiaurės jūros, netgi Baltijos jūros uostų, kur fiksuota atvejų, kai laivuose aptikti narkotikai.

Įprastai schema veikia taip, kad narkotikų partijos netgi iki kelių tonų svorio „įmontuojamos“ į kokio nors krovinio partiją ir tarsi legaliai keliauja su to krovinio dokumentais.

Daugiausiai išaiškinimų Hamburge

Europolas jau prieš kurį laiką buvo perspėjęs apie padidėjusį organizuoto nusikalstamo pasaulio susidomėjimą uostais.

Nors ir keista, bet nusikaltėliai esą labiau dėmesį kreipiantys į didelius uostus, kaip Roterdamas ar Antverpenas, nes nelegaliems krovinių srautams juose lengviau „įsitrinti“ tarp legalių krovinių. Antverpeno uoste konteineryje tarp medienos prieš kurį laiką buvo rastas palyginti didelis 7 tonų kokaino siuntinys iš Panamos. Roterdame buvo sulaikyta daugiau nei 1,5 tonos kokaino siunta.

C. De Bolle atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstamos grupuotės vis daugiau dėmesio skiria Ispanijos uostams.

Klaipėdos uostas nėra minimas kaip koks nors didesnis narkotikų gabenimo taškas.

Baltijos ir Šiaurės jūros regione išskiriami ir Vokietijos Hamburgo bei Lenkijos Gdansko uostai. Taip yra ir todėl, kad pastaruoju metu buvo fiksuoti faktai, kai šiuose uostuose sulaikytos narkotikų siuntos.

Hamburge 2021 m. buvo sulaikytas didžiulis net 16 tonų kokaino siuntinys iš Paragvajaus. Pernai dar vienas 2,6 tonų kokaino siuntinys, rastas tarp bananų, atkeliavo iš Kolumbijos.

Gdansko uostas nuskambėjo tada, kai jo prieigose paketai su narkotikais buvo išmesti į vandenį ir juos turėjo paimti narai arba koks nors pagalbinis laivas.

Ar kuris nors iš šių uostų gali būti tas, kurį neva užvaldė narkotikų prekybos karteliai? Vargu, nes jei uostas yra užvaldytas, narkotikų siuntos per jį greičiausiai keliautų tyliai, be jokių sulaikymų.

Lietuva nėra nesaugi

Ar tarp „užvaldytų“ uostų galėtų būti, tarkim, Klaipėdos uostas? Tikimybė yra itin maža. Į Klaipėdos uostą nėra tiesioginių laivybos linijų iš Lotynų Amerikos šalių, kurios daugiausia ir eksportuoja narkotikus.

Per pastaruosius 20 metų Klaipėdos uoste buvo atvejų, kai sulaikytos nedidelės partijos narkotikų.

2013 m. Klaipėdos uoste jūriniame konteineryje buvo rasti trys maišai su 116 kg kokaino. Prieš tai 2010 m. Klaipėdos uoste buvo sulaikyta 500 kg kokaino siunta. 2009 m. šiame uoste jūriniame konteineryje iš Panamos buvo rasta 40 kg kokaino, 2003 m. buvo sulaikyta 300 kg hašišo ir kokaino siunta.

Ta pati Europolo vadovė C. De Bolle yra teigusi, kad „Lietuva nėra nesaugiausia valstybė ES“. Ji yra užsiminusi, kad Lietuvoje daugiausia vykdomos operacijos, kurios yra susijusios su migrantų perėjimu per sieną iš Baltarusijos. Kita Europolo veiklos sritis Lietuvoje – operacijos, susijusios su narkotikų prekyba. Jos teigimu, Lietuva buvo naudojamasi kaip tranzito šalimi gabenti narkotikus į Rusiją.

Europolo vadovė C. De Bolle niekada neminėjo, kad, tarkim, koks nors didesnis narkotikų gabenimo taškas yra Klaipėdos uostas. Gali būti, kad 2009–2013 m. vyko narkotikų gabentojų žvalgyba Klaipėdos uoste siunčiant narkotikus nedidelėmis partijomis, daugiausia jūrų konteineriais. Tačiau, kai siuntos buvo išaiškintos ir konfiskuotos, narkotikų srautai per Klaipėdos uostą galėjo sustoti. Bent per pastaruosius 10 metų Klaipėdos uoste nebuvo fiksuoto nė vieno narkotikų sulaikymo atvejo.

Ne mažiau nei per Klaipėdos uostą buvo fiksuota ir narkotikų sulaikymo atvejų prie Lietuvos ir Lenkijos sausumos sienų. Europolas mini, kad Europoje atliekant narkotikų prekybos operacijas tarp kelių dešimčių nusikaltėlių yra ir lietuvių. Konkrečiai buvo sulaikyti lietuviškos grupuotės nariai, kurie Europoje vertėsi narkotikų prekyba. Jų veikla nebuvo susieta su Klaipėdos uostu.

Susitikimo metu bus aptarta nauja saugumo realybė ir naujų technologijų pasitelkimas kovojant su nusikaltimais, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija.

Taip pat planuojama kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) lygmeniu svarstomą naują reglamentą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja projektą. Šiame pasiūlyme numatoma įsteigti naują nepriklausomą instituciją – ES seksualinės prievartos prieš vaikus centrą.

A. Bilotaitė Europolo vadovei ketina pristatyti struktūrinę Lietuvos policijos departamento reformą. Ministrės teigimu, siekiama sukurti konceptualiai naują policijos įvaizdį ir priartinti policiją prie gyventojų bei jų poreikių.

Europolas yra Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra, padedanti valstybių narių teisėsaugos institucijoms kovoti su sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

Pasak Europolo, sutartis Europos antiteroristinius padalinius vienijančia organizacija „ATLAS“, sukurta po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Jungtinėse Valstijose, siekia pagerinti „visų Europos piliečių“ saugumą po virtinės teroro išpuolių Europoje.

Islandijoje kelių šalių policijos ginkluotųjų tarnybų pareigūnai šturmavo inscenizuotą „teroristų laivą“, plaukiantį į Šiaurės Airiją, Madride pareigūnai perėmė „pagrobtą“ lėktuvą, o Vokietijoje specialiosios policijos pajėgos atakavo traukinį, kuriuo neva buvo vežama „nešvarioji bomba“.

Tuo metu SWAT pareigūnai prie Europolo būstinės Hagoje demonstravo taktinį puolimą ir mėtė garsines granatas.

„Europoje pastebime organizuoto nusikalstamumo augimą, taip pat matome terorizmo grėsmę. Todėl visada turime (būti pasirengę) duoti labai efektyvų teisėsaugos pajėgų atsaką, turime jį išbandyti“, - naujienų agentūrai AFP sakė Europolo vadovė Catherine De Bolle (Katerin De Bolė).

Pagal šią sutartį ATLAS tinklas - vienijantis 28 ES valstybių ir Šveicarijos, Norvegijos bei Islandijos policijos specialiųjų pajėgų padalinius - įkurs bendrą koordinavimo centrą  Europolo būstinėje.

Pasak C. De Bolle, jis „suteiks pridėtinės vertės teisėsaugos bendruomenės parengčiai ir visų Europos piliečių saugumui“.

Pratybos prie Europolo būstinės Hagoje vyko vos už kelių šimtų metų nuo vietos, kurioje Nyderlandų saugumo pajėgos pranešė sugavusios keturis rusų šnipus, bandžiusius surengti kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW).

C. De Bolle gegužės 1 dieną perims Europolo vadovo postą iš brito Robo Wainrighto (Robo Veinraito), sakoma ES pranešime.

„Europolas turi dar daugiau investuoti į analitinius pajėgumus“, – C. De Bolle sakė vaizdo pranešime, paskelbtame ES oficialiojoje „Twitter“ paskyroje.

„Turime sutelkti išteklius ir žinias, kad susidarytume strateginį vaizdą apie ateitį ir kokių kyla grėsmių Europos piliečių saugumui“, – pridūrė ji.

Apie jos naująsias pareigas buvo paskelbta minint Tarptautinę moters dieną. C. De Bolle gyrė moterų pažangą darbo rinkoje, bet pabrėžė, kad daugelis moterų tebėra priverstos rinktis šeimą arba karjerą.

„Kai prieš šešerius ar septynerius metus pradėjau darbą generalinės komisarės pareigose, galvojau, kad stiklinės lubos jau sudaužytos. Tačiau tai nebuvo tiesa“, – aiškino ji.

Komisarė sakė, kad moterys į bet kokią profesiją atneša gebėjimą išklausyti. Ji pridūrė, kad ši savybė itin svarbi policijos darbe, aiškinantis, kokia yra padėtis.

Europos Taryba paskyrė C. De Bolle ketverių metų kadencijai Europolo būstinėje Hagoje. Jos mandatas taip pat galėtų būti vieną kartą pratęstas.

R. Wainwrightas 28 nares turinčios Europos Sąjungos policijos agentūrai vadovavo nuo 2009 metų. Europolas save vadina pagrindiniu dalijimosi žvalgybos informacija ir operacijų koordinavimo centru.

Europolas palaiko ryšius tarp daugiau kaip tūkstančio teisėsaugos agentūrų ir kasmet padeda vykdyti daugiau kaip 50 tūkst. transnacionalinių tyrimų. Daugiausiai dėmesio skiriama nusikalstamumo ir terorizmo grėsmėms.

Ch. De Bolle buvo išrinkta iš kandidatų, pasiūlytų Europolo vadovybės, o kovo 1-ąją jos kandidatūrai pritarė Europos Parlamento pilietinių laisvių komitetas, nurodė Europos Taryba.