Priėmęs vieną paskutinių sprendimų per savo besibaigiančią kadenciją B.Obama suteikė malonę 64 asmenims, dar 209-iems sušvelnino bausmes. Tarp pastarųjų yra ir 29 metų translytis B.Manningas, 2013-ųjų rugpjūtį nuteistas už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus – dabar jis išeis į laisvę jau ateinančią gegužę.
Tarp B.Manningo nutekintų konfidencialių dokumentų buvo kariuomenės bylos, susijusios su karais Irake bei Afganistane, bei diplomatinės depešos su itin tiesmukiškais ir kritiškais atsiliepimais apie užsienio lyderius ir pasaulio įvykius.
B.Manningas padarė kaltės pripažinimo pareiškimą ir buvo nuteistas karinio tribunolo. Šis asmuo, teisme išsikovojęs teisę dokumentuose būti įvardytas kaip moteris, kalinamas vyrų kalėjime, neretai uždaromas į vienutę ir jau dukart mėgino nusižudyti.
Aktyvistai tvirtina, kad Chelsea Manning skirta per griežta bausmė, ir pabrėžia didelį psichologinį translyčio kario pažeidžiamumą.
„Toks (Obamos) sprendimas tiesiogine prasme galėtų išgelbėti Chelsea gyvybę“, – sakė Chase'as Strangio (Čeizas Streindžijus) iš žmogaus teisių organizacijos „American Civil Liberties Union“ (ACLU).
Vis dėlto šis B.Obamos sprendimas yra kiek netikėtas, turint galvoje, kad jis priimtas per patį skandalo dėl kibernetinių atakų, kuriomis siekta paveikti JAV prezidento rinkimų procesą, įkarštį.
B.Obama paskelbė sankcijas Rusijos žvalgybos tarnyboms dėl įsilaužimo į Demokratų partijos elektroninio pašto sistemas. Dalis pavogtų elektroninių laiškų buvo paviešinti tinklalapio „WikiLeaks“.
„Pergalė“
Pastarosiomis savaitėmis Baltieji rūmai vengė bet kokių komentarų apie galimą bausmės sušvelninimą ar malonės suteikimą.
Tačiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) pasistengė nubrėžti aiškią takoskyrą tarp B.Manningo, kuris buvo teisiamas bei pripažino padaręs teisės pažeidimą, ir tokių asmenų kaip Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).
E.Snowdenas, buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) žvalgybos kontraktininkas, 2013 metais pabėgo į Honkongą, o vėliau rado prieglobstį Rusijoje, nutekinęs tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių šios žinybos vykdytų sekimo programų mastą.
E.Snowdeno nėra asmenų, kuriems B.Obama suteikė malonę ar sušvelnino bausmę, sąraše, tačiau jis padėkojo prezidentui.
„Reikia nuoširdžiai, geranoriškai pasakyti: Ačiū, Obama“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
„WikiLeaks“, siejamas su kibernetinėmis atakomis per praėjusių metų rinkimų kampaniją, paskelbė apie iškovotą „pergalę“ ir padėkojo visiems, kovojusiems už Chelsea Manning.
„Jūsų drąsos ir ryžto dėka neįmanoma tapo įmanoma“, – „WikiLeaks“ paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ cituojamas tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas).
Tačiau pareiškime nėra jokių užuominų, kad J.Assange'as, kelerius pastaruosius metus besislapstantis Ekvadoro ambasadoje Londone, tesės pažadą nebesipriešinti savo ekstradicijai į Jungtines Valstijas, jei Chelsea Manning bus paleista.
„Jei B.Obama suteiks malonę Chelsea Manning, J.Assange'as sutiks būti išduotas Jungtinėms Valstijoms nepaisant akivaizdaus Teisingumo departamento bylos prieštaravimo Konstitucijai“, – praėjusią savaitę savo „Twitter“ paskyroje parašė „WikiLeaks“.
Baltųjų rūmų pareigūnai griežtai atmetė bet kokias sąsajas tarp „WikiLeaks“ pažado ir B.Obamos sprendimo dėl Chelsea Manning.
„Pavojingas precedentas“
Respublikonai neslėpė pasipiktinimo B.Obamos sprendimu.
„Tai tiesiog šokiruojantis sprendimas, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas (Polas Rajenas). – Dėl Chelsea Manning išdavystės kilo grėsmė amerikiečių gyvybėms ir buvo paviešintos vienos opiausių mūsų valstybės paslapčių“.
„Prezidentas B.Obama sukūrė pavojingą precedentą, kai asmenys, sukėlę pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, nebus laikomi atsakingais už savo nusikaltimus“, – sakė jis.
Respublikonų senatorius Tomas Cottonas (Tomas Kotonas), vienas iš galimų pretendentų ateityje užimti partijos lyderio postą, išreiškė didžiulį pasipiktinimą B.Obamos sprendimu ir sakė, kad „mes neturėtume išdaviko laikyti kankiniu“.
„Nesuprantu, kodėl prezidentas jaučia ypatingą užuojautą asmeniui, sukėlusiam grėsmę mūsų karių, diplomatų ir žvalgybos pareigūnų gyvybėms bei pastačiusiam į pavojų mūsų sąjungininkus“, – sakė jis.
Respublikonai atsidūrę nemalonioje padėtyje dėl Rusijos kibernetinių atakų, nes jomis, regis, siekta padėti jų kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) laimėti rinkimus.
Tarp asmenų, kuriems B.Obama sušvelnino bausmę, taip pat yra puertorikietis nacionalistas Oscaras Lopezas-Rivera (Oskaras Lopesas Rivera), jau daugiau nei tris dešimtmečius kalinti už terorizmą.
B.Obama taip pat suteikė malonę Jamesui Cartwrightui (Džeimsui Kartraitui), keturių žvaigždučių dimisijos generolui, kuris melavo Federaliniam tyrimui biurui (FTB) apie savo pokalbius su žurnalistais apie Irano branduolinę programą.
Laukiama, kad ketvirtadienį bausmės bus sušvelnintos dar vienai grupei asmenų, nurodė pareigūnai.
Daugelį domina, ar šioje grupėje bus Bowe'as Bergdahlas (Bouvas Bergdalas) – penkerius metus Afganistano kovotojų nelaisvėje išbuvęs JAV armijos seržantas, kuris buvo iškeistas į penkis aukšto rango Talibano narius, laikytus Gvantanamo kalėjime. Jis teisiamas kariniame tribunole už dezertyravimą.
Tarp antradienį nepaminėtų pavardžių yra generolas Davidas Petraeusas (Deividas Petreusas), padaręs kaltės pripažinimo pareiškimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo, taip pat B.Obamos politinė sąjungininkė Hillary Clinton (Hilari Klinton).
Kalbama, kad B.Obama gali prevenciškai suteikti jai malonę, kad užkirstų kelią bet kokiems D.Trumpo mėginimams patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad eidama valstybės sekretorės pareigas tarnybos reikalais naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu.
Prezidentas teoriškai gali suteikti malonę asmenims dar prieš tai, kai jie nuteisiami.
