Per pastaruosius penkerius metus italų išlaidos avalynei ir drabužiams sumažėjo 30 proc. Tačiau, kaip bebūtų kurioziška, būtent mados industrija išgyvena mažiausią krizę šalyje, praneša LRT Radijas apžvelgdamas Italijos verslo naujienas. Vis dėlto šiais metais situacija turėtų truputėlį pagėrėti ir kitose srityse.

Svarbiausia – neprarasti pagreičio

2015-ieji Italijai bus ekonominio atsigavimo metai – taip dar prieš naujus metus pareiškė šalies pramonininkus vienijanti konfederacija „Confindustria“. Jos analitikai prognozuoja, kad nuo krizės pradžios 12 proc. susitraukęs ir į 1997-ųjų lygį nusmukęs bendras vidaus produktas pagaliau nedaug, vos puse nuošimčio, tačiau ūgtels ir į minuso zoną grįžti nebeturėtų.

Optimizmo pliūptelėjo ir nacionalinio statistikos instituto „Istat“ pateikti duomenys, skelbiantys, kad pernai Italijos pramonės produkcija išaugo net 3 proc.

Kad Italija yra prie lūžio taško, pareiškė ir paprastai santūrus Italijos bankas. Ekonominius šalies rodiklius išanalizavęs generalinis banko vadovas Salvatore Rossi sakė, kad atsigavimas prasidėjo, tačiau pridūrė, kad Italijai yra gyvybiškai svarbu ne tiek statistinės procentų šimtosios, kiek neprarasti įgauto pagreičio.

Ketvirtadalis jaunimo nei mokosi, nei ieško darbo

Tačiau iki ekonominio renesanso Italijai dar toli. Ta pati „Confindustria“ teigia, kad iki šiol nematytas rekordines 13 proc. aukštumas pasiekęs nedarbo lygis mažėti pradės tik ateinančiais metais.

Nors ir prognozuojamas švelnus Italijos deficito sumažėjimas, šalies skolos, nepaisant garsių vyriausybės pažadų taupyti, išaugs dar bent vienu nuošimčiu ir pasieks beveik 134 proc.

Ateities prognozes temdo ir apatijos gniaužtuose įstrigusios jaunosios kartos situacija. „Istat“ duomenimis, darbo neturi 43 proc. jaunimo, o 26 proc. 15–29 metų italų nei mokosi, nei ieško darbo. Prastesniais skaičiais gali pasigirti tik Graikija, kurios pavyzdys Italijos nevilioja.

Susitarė dėl banko paslapties panaikinimo

Pramonininkų konfederacijos teigimu, pagrindinis šalies ekonominio atsigavimo stabdis yra korupcija. Europos Komisija paskaičiavo, kad Italijoje korupcijos apimtys siekia daugiau kaip 60 mlrd. eurų.

Tuo metu kitas Italijos „vėžys“ – mokesčių mokėjimo vengimas – siekia net 180 mlrd. eurų per metus. Tai sudaro daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau ekspertų teigimu, nė viena vyriausybė iki šiol taip ir nepaskelbė rimto karo šioms ydoms.

Netgi savaitės pradžioje pasirašytas Italijos ir Šveicarijos susitarimas dėl banko paslapties panaikinimo laikomas tik lašu jūroje.

Per išpardavimus išleido mažiau, nei tikėtasi

Lašu jūroje smulkūs ir vidutiniai prekybininkai laiko ir į pabaigą einančius išpardavimus, iš kurių tikėjosi uždirbti penktadalį metinių pajamų. Prekybininkų konfederacija „Confcommercio“ prognozavo, kad kiekviena šeima išleis 336 eurus. Tačiau vartotojų organizacija „Codacons“ skaičiuoja, kad italai išleido bent šimtu eurų mažiau.

Apskritai per penkerius metus italų išlaidos avalynei ir drabužiams sumažėjo 30 proc. Tačiau, kaip bebūtų kurioziška, būtent mados industrija išgyvena mažiausią krizę šalyje. Privataus banko „Mediobanca“ atlikta analizė rodo, kad Italijos mados gigantų pelnas pastaruosius penkerius metus augo lyg ant mielių, o štai „Prada“ mados namų pelnas išaugo netgi 129 proc.

Kaip teigia turtingiausia moterimi Italijoje ir viena įtakingiausių moterų pasaulyje laikoma Miuccia Prada, jos paslaptis – nebijoti eksperimentuoti ir daug dirbti. Būtent tos italų savybės, kurias atėjusi krizė nuklojo dulkėmis.

Ekonomiškai nelengvi laikai į Italiją atnešė ne tik neigiamų pasekmių. Prasidėjus krizei, italai apstojo skirtis ir nusprendė laikytis drauge, nes tai finansiškai labiau apsimoka.

Statistika teigia, kad pastaruosius du dešimtmečius skyrybų skaičius Italijoje išaugo dvigubai. Tačiau, prasidėjus krizei, skyrybų bumas aprimo, ir per paskutinius trejus metus išsiskyrė beveik 6 proc. mažiau porų. Italijos žemdirbių asociacijos „Coldiretti“ teigimu, šiam reiškiniui turėjo įtakos šlubuojanti ekonomika, nes gyventi vienam kainuoja 66 proc. brangiau nei šeimoje.

Kas dešimtas italas gyvena žemiau skurdo ribos

Pavasarį gležnos Italijos ekonomikos atsigavimo daigus džiaugsmingai sutikusi žiniasklaida, įpusėjus vasarai, vėl sugrįžo prie niūrių antraščių.

Italijos nacionalinio statistikos instituto ISTAT pateikti antrojo semestro duomenys skelbia, kad pramonės gamyba, palyginus su praėjusiais metais, kurie ir taip jau buvo kuklūs, dar susitraukė 2,5 proc., o per Velykas kiek atsigavusi mažmeninė prekyba smuko beveik 1 proc. Daugiausiai italai taupė maisto produktams, kurių pirko maždaug 1,5 proc. mažiau.

Statistikos institutas teigia, kad italai ne tik taupo maistui, bet ir kas dešimtas gyvena žemiau skurdo ribos. Instituto teigimu, 10 mln. Italijos gyventojų (daugiau kaip 16 proc.) sunkiai suduria galą su galu, o 6 mln. (beveik 10 proc.) gyventojų gyvena visiškame skurde. Vis dėlto pastaruosius trejus metus lyg ant mielių augęs nedarbo lygis antrąjį metų ketvirtį stabilizavosi ir nebepakilo aukščiau 12 proc.

Italijos pramonininkų konfederacija „Confcommercio“ teigia, kad, nors ir pastebimas kuklus bridimas iš recesijos, Italija vis dar klampoja stagnacijos pelkėje. O negęstančiu optimizmu ir ambicijomis trykštantis Italijos vyriausybės vadovas Matteo Renzis italus ragina nepasiduoti pesimizmui ir neprarasti pasitikėjimo savimi. „Tikrasis Italijos variklis yra mūsų kūrybiškumas ir nagingumas. Būtent ženklas „pagaminta Italijoje“ yra mūsų stiprybė“, – tikina premjeras, žadantis Italiją pakeisti per tūkstantį dienų.

Italijoje krizės nejaučia tik viena atostogų sritis

Kad ekonominiai sunkumai Italijoje nėra iš piršto laužta statistika, rodo ir atostogų prognozės. Italijos vartotojų konfederacija „Federconsumatori“ paskaičiavo, kad šiemet atostogauti išvyks tik kas trečias italas. Tai – 18 proc. mažiau nei prieš šešerius metus. Absoliuti dauguma darbingo amžiaus italų atostogas praleis tėvynėje prie jūros ir ilsėsis dešimt dienų, t. y. dviem dienom trumpiau nei pernai ir net dvigubai trumpiau nei atostogaudavo jų tėvai.

Kol viešbučiai ir turistiniai kaimeliai išgyvena klientų stygių, viena atostogų sritis jokios krizės nejaučia. Tai – kruiziniai laivai. Vartotojų teisių organizacija CODACONS paskaičiavo, kad, nepaisant „Costa Concordia“ tragedijos, šiemet į kruizą leidosi beveik 22 mln. žmonių iš viso pasaulio. Tai – keturis kartus daugiau nei prieš 15 metų. Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad per šešerius ateinančius metus gigantiškais pramogų miestais vadinami kruiziniai laivai sulauks dar didesnio populiarumo, ir jų keleivių skaičius pasieks 1,5 mlrd.