Šie specialistai atvyko susipažinti su Lietuvos galimybėmis mokslo srityje ir dalyvauti konferencijoje bei pasitarime dėl galimybės rengti mokslo projektą programai "Horizontas2020", kuriame koordinuojančia institucija būtų Lietuvos aukštoji mokykla - LSMU.
Prieš prasidedant konferencijai stengėmės parodyti svečiams, kaip atrodo mūsų Kauno klinikų miestelis, aplankėme maloniai sutikusius priimti svečius laboratorinės medicinos (ypač genetikos) bei radiologinės diagnostikos padalinius, parodėme endokrinologijos korpusą, nors ir neypatingus, bet vis dėlto leidžiančius dirbti mokslinį darbą endokrinologijos instituto kambarius.
Gausiai susirinkusiems klausytojams paskaitą apie adrenogenitalinio sindromo genetiką skaitė profesorius, Rumunijos medicinos akademijos narys C. Badiu. Daug ko buvo galima pasimokyti iš šio itin intelektualaus lektoriaus, vieno iš garsiausių šiuolaikinės Rumunijos endokrinologijos specialistų.. Paskaitą jis pradėjo vadovėliniais dalykais (auditorijoje buvo daug studentų), vėliau pereidamas prie sudėtingiausių genetinių tyrimų, iliustruodamas tai savo tyrinėjimų duomenimis ir tarsi visai nepastebimai sugrįždamas prie ligonio lovos - pristatydamas įdomiausius klinikinius atvejus.
Profesorius C. Badiu mano, kad ir mes galėtume vykdyti aukščiausio lygio klinikinius mokslinius tyrimus. Ypač didelį įspūdį jam paliko Kauno klinikos, jis susižavėjo klinikų tunelių sistema, kurios dėka galima pervežti ligonius iš vieno korpuso į kitą be išvažiavimo į lauką.
Svečiui labai patiko ir radiologinės diagnostikos skyrius. Europoje sunku surasti ligoninių, kur vienoje vietoje būtų sukoncentruoti kone visi svarbiausi vaizdiniai tyrimai.
Apsilankymo pabaigoje drauge su profesoriumi iš Rumunijos parašėme pirmą juodraštį moksliniam projektui "Horizontas2020".
Vos tik išvykus C. Badiu, atskrido kiti konferencijos dalyviai. Pirmoji paskaitą paskaitė I. Gussi. Ši jauna Rumunijos gydytoja - mokslininkė kalbėjo apie nėštumo patologiją ir apie galimus vaisiaus pakitimus, nustatomus dar prieš jam gimstant. Ji taip pat išryškino galimas sąsajas su vaisiaus patologija ir hormoniniais pokyčiais, kuriuos būtų galima analizuoti naujajame projekte.
Antrąją paskaitą paskaitė pasaulinio garso mokslininkas profesorius N. Erikas Skakkebaekas
Jis - gerai mokslo pasaulyje žinomas žmogus. 1972 m jis pirmą kartą aprašė sėklidžių karcinomą in situ. Toliau iki dabar vystė šios ligos tyrimus savo įsteigtame augimo ir reprodukcijos skyriuje Kopenhagos universiteto ligoninėje. Antrą kartą N.E Skakkebaeko pavardė sušvito mokslo visuomenės padangėje 1992 m, kai jis su bendraautoriais atspausdino straipsnį apie vyrų spermos kokybės blogėjimą pasaulyje per pastaruosius 50 metų. Šis straipsnis ilgą laiką buvo labiausiai cituojamų medicinos straipsnių viršūnėje. Galiausiai, dirbant daug ir kryptingai, aprašytas naujas sindromas – sėklidžių disgenezės sindromas, kuris apima sėklidžių disgeneziją, vaikų kriptorchizmą ir hipospadiją, jaunų vyrų spermogenezės sutrikimus (2000 metais).
Kitas mokslininkas - F.Grigorescu - garsus šių dienų genetikas, molekulinės endokrinologijos specialistas. Jis paskaitė dvi paskaitas: apie ką tik baigto tarptautinio projekto "Medigene" (pilnas pavadinimas – “Mediteranean genes”) rezultatus ir apie vieną iš dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų ligų - policistinių kiaušidžių sindromą
Tai buvo reto grožio ir turiningumo paskaitos. Žinoma, ir reto sudėtingumo. Mes prašėme lektorių nepaprastinti savo paskaitų, kad galėtumėme suprasti, kaip toli pažengę moksliniai tyrimai geriausiuose pasaulio centruose. Žinoma, mums, medikams, kartais net sunku suvokti, apie ką kalbama, bet manau, kad dėl to nusiminti neverta: yra daug dalykų, kurių nesupranta genetikai. Būtent tam, kad pradėtume vieni kitus suprasti, ir reikalingi tokie renginiai.
Kitą pranešimą skaitė Ch. Normandas. Jis - ne medikas, o mokslo vadybininkas. Ch. Normando darbas - europinio lygio projektų rengimas. Jo parengti projektai yra laimėję ne vieną kartą. Jis yra daugelio projektų sėkmės laidas. Kaune svečias skaitė pranešimą apie naujausio "Horizontas2020" programos - Twining - projekto ypatumus. Svarbiausias jų yra tai, kad projekte dalyvautų ne mažau kaip viena "atsiliekanti" šalis (mūsų atveju- Lietuva) ir ne mažiau kaip du pasaulinio lygio centrai (mūsų atveju - Prancūzija ir Danija). Be to, Lietuva turi tapti šio projekto koordinatore.
Su C. Badiu jau buvome sutarę dėl Rumunijos dalyvavimo, F. Grigorescu sutiko dalyvauti, tad dar trūko vieno pasaulinio garso mokslo centro. Tikėjomės, kad tokiu taps Danijos augimo ir reprodukcijos klinika (Kopenhagos universiteto ligoninė). Galiausiai pavyko tai sutarti ir buvo įgyvendinta svarbiausia paraiškos teikimo sąlyga.
F. Grigorescu ir N.E. Skakkebaekas dėl dalyvavimo siūlomame projekte sutarė mikroautobusiuke, pakeliui į Raudondvario dvarą, kur buvo pateikta vakarienė. Neoficialioje aplinkoje dažnai priimami sprendimai, kurių priimti nepavyksta įtemptose oficialiose derybose. Grįžęs į Kopenhagą, N. E. Skakkebaekas paskyrė šio projekto rašymą dr. Cristianui Almstrupui. Tai jau buvo svarbus ženklas, kad Kopenhagos grupė prisijungia prie jau esamo projekto konsorciumo.
Sutarta rugsėjo 8 dieną, o paraiškų teikimo laikas baigėsi lapkričio 15. Atrodo, laiko daug. Iš tikro - labai mažai. Gana greit sukūrėme projekto pavadinimą: “Su androgenais (vyriškais hormonais) susieti reiškiniai”.
Man teko koordinuoti projekto rengimą. Koordinuoti tokių mokslo žvaigždžių darbą – tikrai nelengvas uždavinys. Akivaizdus buvo mokslinio meistriškumo skirtumas tarp garsiųjų mokslo centrų ir atsiliekančiųjų. Bet gal ne tai buvo sunkiausia. Sunkiausia buvo teisingai suprasti vieniems kitus ir gebėti atitrūkti nuo grynai asmenine patirtimi besiremiančių darbų ir pasirengti 4 skirtingo lygmens centrų bendram darbui. Kadangi susirašinėjimas vykdavo iš karto išsiunčiant duomenis visiems keturiems atsakingiems mokslininkams, o visi dirbo labai stropiai, tai buvo ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui vienas iš dalyvių paprašo 1 lentelėje pakeisti antrą pastraipą, tai netrukus gauna 3 skirtingus atsakymus. Persistengti tikrai nederėjo, tai tame etape aš paprašiau, kad susirašinėjimas būtų individualizuotas.
Susidaro įspūdis, kad kiekvieno naujo dalyvio priėmimas į konsorciumą problemų skaičių didina ne aritmetine, o geometrine progresija. Galiu pasidžiaugti, kad visai nebuvo problemų su kitais LSMU atstovais - prof. Abdonu Tamošiūnu ir doc. Rasa Ugenskiene. Duomenis apie save ir savo tyrinėjimus jie pateikė greitai ir laiku.
Tad projektą išsiųsti mums pavyko laiku, tai patvirtino Europos komisijos raštai su suteiktais projektui kodais, ir su Europos komisijos antspaudu. Projekte iš viso yra 100 puslapių. Pagrindinis rašytojas F. Grigorescu parodė begalinį darbštumą, savitvardą ir ištvermę. Jam turime būti dėkingi už tai, kad projekte gausu gerai pagrįstų mokslinių idėjų. Labai svarbus buvo ir Ch. Normando indėlis. Tokiu būdu buvo parengtas pirmasis medicininis Lietuvos koordinuojamas "Horizonto2020" projektas. Žinoma, tokiuose konkursuose sėkmė nusišypso tik apie 16 procentų paraiškų. Tikimės ir mes tarp laimingųjų patekti.
Visus šiuos renginius įvykdėme Kaune. Kai kas klausia, kodėl ne Vilniuje? Kaunas yra tradiciškai garsus savo mokslininkais. Tik apie tai garsiai nekalbama. Manau, kad reikia kalbėti. Reikia atkreipti visuomenės dėmesį, kad esame pasirengę aukščiausio lygio moksliniam darbui. Norėčiau, kad Kaunas taptų garsiu Europoje medicinos mokslo centru. Tam reikia, kad mes dalyvautume garsiausiuose pasaulio mokslo renginiuose, kad visur minėtume ir girtume Kauną, kad kviestume į Kauną garsiausius mokslininkus apsilankyti, apsidairyti čia, šiame gražiame mūsų mieste. O Vilniaus mokslininkus visada kviesime dalyvauti bendruose darbuose ir savo ruožtu dirbsime ir pas juos. Reikia dirbti kartu, nes Lietuva ir taip maža šalis, tai eikvoti savo energiją ir jėgas ambicijoms tenkinti nėra prasmės. Mokslo srityje mes pasielgsime lygiai taip, kaip mūsų meras pasielgė per Vilniaus gimtadienį – pasikviesime vilniečius į svečius – naujiems gražiems europinio lygio mokslo darbams atlikti.
Noriu padėkoti visiems, kurie rėmė šio projekto rengimą: mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), Lietuvos mokslo tarybos LINO LT projektui ir ypač prof. V. Lesauskaitei bei visai LSMU plėtros tarnybai už palaikyma ir paramą.
