Per 2019 m. prasidėjusią koronaviruso pandemiją M. Van Kerkhove ėjo PSO techninės vadovės pareigas, o dabar ji yra laikinoji JT sveikatos apsaugos agentūros direktorė pasirengimo epidemijoms ir pandemijoms ir jų prevencijos klausimais.

Šiuo metu reikšmingi yra trys viruso SARS-CoV-2 variantai (XBB.1.5, XXB.1.16 ir EG.5), dar šeši variantai yra stebimi ir kelia mažesnį susirūpinimą.

Vieną iš šešių stebimųjų – variantą BA.2.86 ketinama perklasifikuoti kaip reikšmingą.

Nerimą kelia ir ilgalaikis šio viruso sukeltas poveikis, paprastai vadinamas ilguoju COVID-19 arba COVID-19 sukeltais sveikatos sutrikimais.

Pasak M. Van Kerkhove, užsikrėtus šiuo viruso variantu, nenustatyta jokių ligos sunkumo pokyčių, palyginti su kitais viruso variantais, tačiau pastebima, kad visame pasaulyje būtent šio varianto aptinkama vis dažniau.

Naujoji klasifikacija turėtų padėti sustiprinti stebėjimą ir padidinti tyrimų apimtis.

PSO taip pat ketina pristatyti naują varianto EG.5, kuris sudaro maždaug pusę visame pasaulyje aptinkamų atvejų, rizikos įvertinimą, nors PSO neužfiksavo ir šio varianto sunkumo pokyčių.

COVID-19 pandemija pasiglemžė milijonus gyvybių ir sukėlė sumaištį tiek ekonomikoje, tiek socialiniame gyvenime.

2020 m. sausio 30 d. PSO paskelbė tarptautinio masto, t. y. aukščiausio lygio visuomenės sveikatos krizę, kuri galiausiai buvo atšaukta tik šių metų gegužės 5 d.

Be ūmios infekcijos ir ligos, PSO nerimą kelia ir ilgalaikis šio viruso sukeltas poveikis, paprastai vadinamas ilguoju COVID-19 arba COVID-19 sukeltais sveikatos sutrikimais.

„Turime pagrįstų įrodymų, kad skiepai nuo COVID-19 padeda sumažinti COVID-19 sukeltų sveikatos sutrikimų riziką“, – sakė M. Van Kerkhove.

Jos teigimu, visame pasaulyje panaudota 13,5 mlrd. skiepų nuo COVID-19 dozių.

Atkreipdama dėmesį į tai, kad vienu metu galima užsikrėsti ir SARS-CoV-2, ir gripo virusu, ji paragino šiaurinio pusrutulio gyventojus pasiskiepyti nuo abiejų šių ligų.