Peticija paremta žmogaus teisių pažeidimais prieš Palestinos gyventojus, rašo Euronews.com.

Peticija, kurią inicijavo Arnis Steingrimuras Sigurassonas, kviečia nacionalinį Islandijos transliuotoją RUV pasitraukti iš kitąmet vyksiančio konkurso.

Kone 20 tūkst. parašų surinkusioje peticijoje rašoma, kad iš žmogaus teisių pažeidimo perspektyvos prieš Palestinos žmones, moraliai neteisinga dalyvauti glamūriniame „Eurovizijos“ šou, kuris vyks Jeruzalėje.

Pergalę Izraeliui ir teisę kitąmet rengti konkursą pelnė atlikėja Netta Barzilai su kūriniu „Toy“. Paskelbus apie laimėjimą, atlikėja viešai pranešė: „Kitais metais – Jeruzalėje.“

Prieš tai Izraelis jau yra triskart pelnęs pergalę konkurse. Du kartus jis buvo surengtas Tarptautiniame konvencijos centre Jeruzalėje.

Peticiją iniciavęs aktyvistas A. S. Sigurassonas sako, kad, vos išgirdęs apie Izraelio pergalę, pamanė, kad Islandija greičiausiai negalės dalyvauti konkurse.

„Buvau nustebęs, kad esu pirmasis, pradėjęs tokią peticiją. Islandijos žmonės nuoširdžiai užjaučia Palestinos žmones dėl jų sunkumų“, – „Euronews“ tikino vyras.

Pirmadienį Gazos ruože žuvo tuzinai Palestinos protestuotojų po to, kai Jeruzalėje buvo atidaryta JAV ambasada.

Peticijos iniciatorius džiaugiasi islandų įsitraukimu. Jei visi 18 tūkst., pasirašę peticiją, yra islandai, tai sudaro daugiau nei 5 proc. šalies populiacijos – iš viso saloje gyvena apie 330 tūkst. gyventojų.

Tačiau nepaisant peticijos, nacionalinio transliuotojo RUV programų direktorius Skarpheainnas Guamundssonas patvirtino, kad Islandiją kitąmet dalyvaus konkurse, kaip ir planuojama. „Tikimės dalyvauti 2019-ųjų „Eurovizijoje“, kaip tai darome kasmet“, – sakė jis.

Tokią išvadą daro Kalifornijos universiteto mokslininkai, išanalizavę šimtus tūkstančių dainų. Tačiau bendra muzikinė tendencija yra priešinga: išleidžiama vis daugiau liūdnų dainų.

„Mums pavyko nuspėti dainų sėkmę pagal jų muzikines savybes“, – sakė viena tyrimo autorių Natalia Komarova. Jos matematikų būrys išanalizavo daugiau kaip 500 tūkst.  dainų, kurios 1985-2015 metais buvo išleistos Didžiojoje Britanijoje. Dainos buvo vadinamos sėkmingomis, jei patekdavo į populiariausių dainų šimtuką – tai yra vidutiniškai 4 proc. naujų vienerių metų dainų.

Vertinamas buvo tik dainų skambesys, o ne tekstas. „Sėkminga daina paprastai būna linksmesnė ir ritmiškesnė už vidurkį“, – aiškino N. Komarova. Populiariausi hitai apskritai yra „daug“ linksmesni už mažiau sėkmingus kūrinius, rašo mokslininkai britų specializuotame žurnale „Royal Society Open Science“. Ir iš tikrųjų šie požymiai tinka ir šių metų „Eurovizijos“ dainai nugalėtojai „Toy“, atliekamai izraelietės Nettos Barzilai.

Populiaresnės, anot tyrimo, yra ir dainos, kurias mokslininkai apibūdino kaip „laisvas“ ir pagal kurias galima šokti. Viena to priežasčių gali būti elektroninės muzikos pergalingas žygis – bei roko ir sunkiojo metalo populiarumo mažėjimas. Nepaisant to, kasmet „parašoma vis daugiau ir daugiau liūdnų dainų“, teigia mokslininkai.

Populiaresnės, anot tyrimo, yra ir dainos, kurias mokslininkai apibūdino kaip „laisvas“ ir pagal kurias galima šokti.

Vyrai atlikėjai pastaraisiais metais buvo vis mažiau sėkmingi. „Pastaraisiais metais sėkmingas dainas dažniau dainavo moterys“, – sakė mokslininkai. Tai dėl pastaruoju metu vykstančių debatų apie moterų nelygybę muzikos industrijoje, seksizmą ir dainininkių seksualizavimą esą yra „ypač įdomu“.

Klasikinės ir džiazo dainos, pasak mokslininkų, neturi didelių šansų tapti hitais. Sėkmingiausios muzikos kryptys esą yra šokių ir popmuzika. Kaip linksmų ir sėkmingų dainų pavyzdžius mokslininkai įvardijo 1985 metų dainas: „Live is Life“, atliekamą austrų grupės „Opus“, britų popdueto „Wham!“ dainą „Freedom“ ir JAV rokerio Bruce'o Springsteeno „Glory Days“.

Dainų kūrėjai „tam tikra prasme“ gali orientuotis į šiuos duomenis, sakė N. Komarova. Tačiau „didelės sėkmės dalies“ metamatiškai nustatyti esą yra neįmanoma. „Priešingu atveju juk kiekvienas galėtų parašyti hitą“, - teigė tyrimo autorė.