Skaičių ekvilibristika – taip Klaipėdos savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose vykstančius mįslingus procesus vadina juose dalyvavę verslininkai, kurie įsitikino: mažiausios kainos paieškos valdžios rūmuose virsta pustrečio karto brangesnio pasiūlymo pasirinkimu.
Vertinimo kriterijai – migloje
Kas ir kodėl nulemia tam tikrų įmonių pasirinkimą, konkurso dalyviai negali išsiaiškinti net teismuose. Priežastis labai paprasta – viešaisiais vadinami konkursai realybėje yra slapti.
Uostamiesčio savivaldybė neseniai paskelbė viešąjį konkursą Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studijos parengimui. Studija turėtų atsakyti, kokios mieste galėtų būti susisiekimo plėtros tendencijos ir kaip turėtų būti tobulinama susisiekimo sistema uostamiestyje.
Konkurso dalyviai privalėjo vertintojams pateikti paslaugų teikimo metodologiją.
"Kaip buvo įvertintas mūsų pateiktas projektas, sužinojome gavę atsakymą su sausais skaičiais. Viešųjų pirkimų komisija nepaaiškino, kodėl konkurencinis pasiūlymas buvo pranašesnis. Neaišku, kokiais kriterijais jis buvo vertinamas, nes niekas negali susipažinti su kitu pasiūlymu", – pastebėjo vienos konkurse dalyvavusių įmonių atstovas.
Tačiau didžiausia mįsle verslininkai vadina tuos asmenis ar įmonę, kurie užėmė arbitro vaidmenį viešųjų pirkimų procedūrose.
"Kas yra tie ekspertai, kurie vertina konkurso dalyvių pateiktą metodologiją? Jei savivaldybė sudarė sutartis su kokia nors ekspertų kompanija, tai turėtų būti vieša. Juk jiems už darbą mokama biudžeto pinigais. Ekspertai pasirašo nešališkumo ir konfidencialumo pasižadėjimus, tad jei nekyla abejonių dėl jų objektyvumo, kodėl ekspertai vis tiek yra slepiami?" – stebėjosi verslininkas.
Vertino naudingumą
Konkurse dalyvavusios įmonės atstovė suskaičiavo, kad konkrečiame viešajame pirkime laurus nuskynė du su puse karto didesnę kainą pasiūliusi įmonė.
"Viešieji pirkimai vykdomi dviem būdais. Pasiūlymų vertinimas gali remtis į mažiausią kainą arba į ekonominį naudingumą. Šiame konkurse buvo remiamasi ekonominio naudingumo kriterijumi. Tiekėjas perkančiajai organizacijai turėjo pateikti parengtą pasiūlymų metodologiją. Joje turėjo būti smulkiai išaiškinta, kaip tiekėjas teiks paslaugą. Tik 40 proc. pasiūlymo vertinime sudarė projekto kaina", – aiškino konkurse dalyvavusios įmonės atstovė Aušra Šukienė.
Ekonominio naudingumo vertinimas šiame konkurse sudarė 60 proc. iš 100. Pagal specialią formulę konkurso dalyviai be vargo gali suskaičiuoti, kokią kainą pasiūlęs projektas buvo pripažintas laimėjusiu.
Didžiausia kaina – geriausia?
Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyrius konkurso dalyvius informavo, kad įvertinus pasiūlymo A dalį pagal konkurso sąlygų apraše nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus, vieno pretendento pasiūlymas įvertintas 59,28 balo.
"Žinodami galutinį šios įmonės konkursinį balą, kuris sudarė 74,82 balo, galime išsiskaičiuoti, kokia buvo konkurento pasiūlyta kaina", – tikino A.Šukienė.
Aritmetinė formulė byloja, kad konkurentas pateikė projektą, kurio vertė 423 365 litai. Jis ir pripažintas laimėjusiu viešąjį konkursą, kai pralaimėjusieji savivaldybei galimybių studiją siūlėsi parengti vos už 164 560 litų.
Verslininkai atkreipė dėmesį, kad vienos perkančiosios organizacijos bendradarbiauja su viešųjų konkursų dalyviais ir teikia visą prašomą informaciją, o kitos atsiriboja tylos siena.
Viešojo intereso gynėjai atkreiptų dėmesį į tai, kad biudžetinės įstaigos net ir viešųjų pirkimų procese turėtų vadovautis siekiu paslaugą įsigyti palankiausia kaina.
Tiesa, viešai skelbiamuose dokumentuose, įmanoma rasti pavyzdžių, kai savivaldybė sugebėjo nusiderėti, ir pasiūlymo kaina buvo sumažinta.
Ekspertai slepiami
Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas tikino, kad dažniausiai Viešųjų pirkimų komisija pritaria iš savivaldybės darbuotojų sudarytos ekspertų grupės nuomonei.
"Labai retais atvejais samdomi ekspertai. Pavyzdžiui, kai vyko konkursas dėl baseino statybos, ekspertų ieškojome po visą Lietuvą. Aš laikyčiausi nuomonės, kad ekspertai turėtų būti slapti. O jei kas mėgins daryti įtaką? O gal kas norės susidoroti?" – nuogąstavo A.Michailovas.
Tačiau ar toks masonų ložę primenantis slaptumas iš tiesų atliepia viešąjį interesą taupyti biudžeto pinigus, A.Michailovas negalėjo atsakyti.
A.Michailovas pripažino, kad per metus paskelbiama apie 300 viešųjų pirkimų konkursų, tad komisijos nariai nelabai skaito visus dokumentus, o sprendimus priima pagal ekspertų rekomendacijas.
"Kiekvienas konkursas skelbiamas pagal tam tikras sąlygas. Ekspertais tampa viešųjų pirkimų skyriaus, statybų skyriaus ar kitų poskyrių specialistai. Susipažinti su informacija, kol vyksta konkursas, draudžiama visiems, išskyrus Viešųjų pirkimų tarnybą ir savivaldybės administracijos direktorę", – pasakojo A.Michailovas.
Jis pripažino, kad konkurso pasiūlymo kaina nėra esminis dalykas.
"Jei aš pasiūlyčiau 10 litų kainą? Ar tikrai atitikčiau visus reikalavimus? O kur kokybė?" – replikavo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Galimybė išsiaiškinti – niekinė
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Kasmačiauskė pripažino, kad ne tik šio konkurso dalyviai yra prašę savivaldybės suteikti informacijos, kas ir kodėl jų pasiūlymą įvertino prasčiau nei konkurentų.
Specialistės teigimu, konkurso dalyvis turi teisę prašyti susipažinti su vertinimo medžiaga.
Tačiau priremta konkrečiu pavyzdžiu, kad toks mėginimas baigėsi iš biurokratų gavus trijų sakinių raštą, kuriame pažymėta tik konkurento gautų balų suma, V.Kasmačiauskė pakeitė nuomonę ir pripažino, kad tokia galimybė tėra menama.
"Yra tiesos, kad tokia galimybė yra niekinė. Na, taip, ten nebus ekspertų vertinimo kriterijų. Mes negalime pateikti konkrečių duomenų, koks ekspertas kaip įvertino pasiūlymą. Buvo tokių prašymų – pateikti konkrečius vertinimus. Žmogus norėjo sužinoti kiekvieno eksperto skirtus balus", – tikino V.Kasmačiauskė.
Skyriaus vedėja pritarė minčiai, kad įvykus konkursui, pačių ekspertų ir jų išsakytų pozicijų įslaptinimas neduoda jokios naudos.
"Net gyventojai turi turėti teisę pasidomėti. Tačiau jie tai gali padaryti per Viešųjų pirkimų tarnybą. Pripažįstu, kad tvarka galėtų būti liberalesnė", – nuomonę išsakė skyriaus vedėja.
Per šiuos metus Klaipėdos savivaldybės skelbtus konkursus teismui apskundė du dalyviai.
"Apie 7 procentai visų konkursų yra apskundžiami", – konstatavo V.Kasmačiauskė.
Komentaras
Dainius Kenstavičius
advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" asocijuotas teisininkas, advokatas
Nežinau konkrečių aprašomos situacijos detalių, tačiau turiu didelę patirtį viešųjų pirkimų ginčų bylose. Būtina prisiminti, kad pagal Lietuvos įstatymus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai viešiesiems konkursams turi būti ne tik aiškūs, objektyvūs, bet ir suformuluoti taip, kad iškilus ginčui atitinkamos srities specialistas galėtų objektyviai įvertinti ginčo esmę. Pasitaiko atvejų, kai nenorima atskleisti vienų ar kitų konkursų ekspertų kandidatūrų. Noriu priminti, kad ekspertų anonimiškumas yra tikslingas siekiant išvengti trečiųjų šalių bandymų daryti įtaką jų sprendimams ir reikalingas ne ilgiau nei jie tą sprendimą priima. Tačiau vėliau ekspertai turi būti išslaptinti, kad ginčo šalys galėtų įvertinti jų kompetenciją ir net jų šališkumo klausimus. Jokiu kitu būdu, tik atskleidžiant ekspertų tapatybę, galima sužinoti, ar tie ekspertai nėra sudarę sutarčių arba dirbę įmonėse, kurios dalyvauja konkurse. Siekiant kuo didesnio skaidrumo, būtina pateikti kuo daugiau atsakymų į susidariusioje situacijoje pateikiamus klausimus. Teisme įmanoma užginčyti perkančiosios organizacijos viešųjų konkursų sprendimus, tačiau tokios bylos yra sudėtingos. Tokiose bylose reikalinga specifinė kompetencija ir milžiniška kantrybė. Neretai pasitaiko, kad įrodoma, jog viešųjų pirkimų sąlygos būna orientuotos vienam tiekėjui. Pvz., buvo atvejis, kai buvo perkamas medicininis įrenginys, o pirkimo sąlygose nurodyta skystųjų kristalų įrenginio ekrano aukštis ir plotis centimetrų tikslumu. Juk buvo galima nurodyti preliminarius ekrano diametro reikalavimus, bet ne konkretų ekrano aukštį ir plotį centimetrais. Tokius atvejus, kai matomas akivaizdus piktnaudžiavimas, aiškinasi prokuratūra. Tai, ar buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, taip pat analizuoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Po pusantrų metų turėtų įsigalioti naujos ES direktyvos, pagal kurias viešuosiuose pirkimuose bus akcentuojamas ekonominio naudingumo kriterijus. Didesnis dėmesys bus skiriamas ir interesų konfliktų prevencijai, taip pat iš dalies griežtės konkurencijos apsauga. Taip bus siekiama, kad įmonės konkuruotų sąžiningai, nesitartų dėl laimėjimo. Direktyvose numatyta skatinti jaunas ir smulkias įmones dalyvauti viešuosiuose konkursuose, kad nesiformuotų didžiųjų įmonių monopolis.
