Seminaro metu aptarta, kaip saugiai galėtų vykti Tokijo olimpinės žaidynės.

TOK atstovai patvirtino, kad tiek sportininkams, tiek delegacijų atstovams COVID-19 testai bus privalomi prieš išvykimą, atvykus į oro uostą Japonijoje ir prieš apsigyvenant olimpiniame kaimelyje. Olimpinių žaidynių dalyviams koronaviruso testai bus atliekami ir gyvenimo olimpiniame kaimelyje metu.

Į olimpinį kaimelį sportininkai galės atvykti tik likus 5 dienoms iki savo starto, o išvykti – per 48 valandas nuo savo varžybų pabaigos.

Sprendimas, ar į varžybas Tokijo olimpinėse žaidynėse bus įleidžiami žiūrovai, turėtų būti priimtas iki kovo mėnesio. Siekiant užtikrinti saugumą žaidynių metu ruošiamas specialus taisyklių paketas žiūrovams.

Taip pat kuriama mobilioji aplikacija, padėsianti sekti olimpinių žaidynių dalyvių judėjimą Tokijuje. Ja naudotis bus privaloma ir sportininkams, ir delegacijų nariams.

Ar olimpinių žaidynių dalyviams bus privaloma COVID-19 vakcina, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Daugiau informacijos dėl saugumo žaidynių metu bus pateikta TOK Vykdomojo komiteto posėdyje sausio 21 dieną.

D. Barkauską jau mėgsta ir aktyviai sportuojanti visuomenės dalis – seminaruose ir konferencijose gydytojas renka sausakimšas auditorijas. Nes žino, apie ką kalba. Ir kalba įdomiai.

Tinklapiui „LTeam.lt“ D. Barkauskas pasakoja, jog sveikiausia sportuoti gryname ore. Net žiemą. Tiesa, reikia neperlenkti lazdos, mokėti „neprisidirbti“ ir žinoti kelias pagrindines taisykles.

„Kada mes treniruojamės gryname ore, mūsų kūnas patiria įvairių aplinkos faktorių poveikį, – kalbėjo specialistas. – Kūnas tampa atsparesnis. Kitaip tariant, mūsų imuninė sistema bei visos reguliacinės sistemos prisitaiko prie vyraujančių aplinkos sąlygų. Automatiškai išplečiamos mūsų adaptacinės galimybės. Tokiu atveju padidėja atsparumas ne tik šalčiui, bet ir jonizuojančiai radiacijai, įvairiems kitiems nepalankiems faktoriams.“

Nuo 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių Lietuvos sportininkus į svarbiausias varžybas lydintis D. Barkauskas pabrėžia – sporto lauke žiemos metu nereikia vengti. Tačiau svarbu sportavimą žiemą „prisijaukinti“ – t.y. nepulti bėgti į lauką sportuoti dideliais krūviais prieš tai to nebandžius.

Žmogus tampa atsparesnis stresui ir lengviau susitvarko su įtampa. Atsiranda ir mažesnė galimybė susirgti žiemos sezono ligomis.

„Sportą uždaroje patalpoje staigiai pakeisti į žiemišką orą yra sudėtinga. Šaltis labai stipriai veikia vidinius mechanizmus. Mokslininkai kalba apie tai, jog šaltis priverčia organizmą persijungti į „išgyvenimo režimą“. Tuo metu truputį atjungiame savo smegenų žievę ir pasijungiame prie primityvių senųjų išgyvenimo mechanizmų, esančių pailgose smegenyse. Žmogus tampa atsparesnis stresui ir lengviau susitvarko su įtampa. Atsiranda ir mažesnė galimybė susirgti žiemos sezono ligomis“, – apie įdomius poveikius žmogaus organizmui pasakojo gydytojas.

Išsiaiškinus, jog sportavimas žiemą gryname gali būti labai naudingas, reikia nepamiršti esminių saugumo taisyklių. Prieš uždarydami namų duris ir keliaudami į žiemos šaltį, anot D. Barkausko, turime pasirūpinti apranga, būsimu krūviu ir odos apsauga.

„Jeigu žiemos metu apsirengsime per lengvai, atsiranda peršalimo problema. Jeigu apsirengsime per daug sluoksnių, perkaisime. Kai lauke pučia stiprus vėjas, turime tai įvertinti labai kritiškai. Atsiranda grėsmė nušalti galūnes, gauti hipotermiją arba kūno atšalimą. Labai paprasta peršalti lauke sušlapus drabužiams. Be to, žiemą patariama kvėpuoti tik per nosį, ypatingai įkvepiant, todėl kad oras tada sušyla. Jeigu fizinio aktyvumo metu pradedame stipriai kvėpuoti per burną, tokiu atveju gresia gerklės problemomis. Būtina ir odos priežiūra. Reikia turėti omenyje, jog veidą reikia saugoti bei trinti riebiais kremais arba tam tikrais aliejais, bet jokiais būdais nenaudoti drėkinančių kremų“, – pagrindinius dalykus žiemą į lauką sportuoti ketinantiems aiškino D. Barkauskas.

Sporto gydytojo patarimai ypač pravers vasario 1-3 dienomis Druskininkuose vyksiančio „LTeam olimpinio žiemos festivalio“ dalyviams. Pirmą kartą tris dienas vyksiančiame renginyje vyks ne tik įprastos ir visiems nemokamos olimpinių sporto šakų rungtys, tačiau ir komercinės ekstremalaus bėgimo, „Winter Challenge“, „Snow Volley“, „Snow Kayak“, sniego kartingų varžybos. Atvykusias šeimas linksmins tarptautinis sporto talismanų turnyras, ant scenos lips Vidas Bareikis ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

Drauge su kitais sporto medikais ir treneriais D. Barkauskas gruodžio 12-13 dienomis dalyvaus vieninteliame Baltijos šalyse seminare „Kaip treniruoti ir gydyti nugalėtojus“. Jį ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Dr. Homayunas Gharavi, šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.

D. Barkauskas ir H. Gharavi turi bendrų dalykų – abu yra lydėję rinktines į ne vienerias olimpines žaidynes, abu akcentuoja judesio svarbą.

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo filosofija – tai daugiau nei tik judesys. Tai – visas kompleksas gyvybiškai svarbių dalykų, leidžiančių vieniems žmonėms likti sveikiems, kitiems – dar ir siekti pergalių didžiajame sporte.

Apie tai – pokalbis su D. Barkausku, atskleidžiantis, kaip svarbu judėti ir kam kiek judėjimo reikia.

– Kodėl žmogaus kūnui reikia judesio?

– Yra kelios priežastys. Viena pagrindinių, kad mūsų judesys palaiko smegenų veiklą. Jos universalios dėl to, kad judame. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kada mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame – paradoksas – stuburas pasmerktas sudilti. Esu jau sakęs, kad mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.

– Kiek žmogui reikia to judesio?

–  Kiekvienas mūsų yra kitoks. Vieniems žmonėms judėti reikia daugiau, kitiems mažiau. Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną – tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui.

Asmeninio arch.nuotr.

–  Kokio judesio reikia žmogui?

– Daug įvairių judesių. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.

Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.

– Kam žmogui reikia treniruočių, jei jis sportuoja (žaidžia ką nors) mėgėjiškai?

–  Sveikatai gal to ir nereikia. Sportas tai yra daugiau savirealizacija arba savęs išmaitinimo tikslas. Sportas turi visai kitus tikslus, sveikatingumo aspektas yra antrinis. Yra kontaktinio sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, kovos menai ir t.t. Ten traumos tikimybės yra didesnės. Techninėse sporto šakose, tokiose kaip kalnų slidinėjimas, traumos galimybė yra didesnė nei bėgime. Jei kalbame apie sportą, kaip pasirinkti asmeniškai, reikia žiūrėti pagal savo darbo ir gyvenimo būdą. Sportas turi iš žmogaus ne imti, o padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos esi užsibrėžęs, teikti emocinį pasitenkinimą. Tai labai svarbu.

– Jūsų kūno priežiūros ir treniravimo filosofija – atsipalaidavimas, judesys ir kvėpavimas. Kuo šie dalykai susiję?

– Tuo, kaip žmogaus kūnas funkcionuoja. Prioritetas – kvėpavimas, nes ateiname į žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai. Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti.

Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti emocinę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.

– Esate sakęs, kad žmogui reikia treniruoti ne raumenis, o judesio šablonus. Kaip tai suprasti?

–  Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis“ modelis, treniruojame atskirus raumenis, o efektyviam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų – eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.

– Padedant LTOK į Lietuvą atvykstantis daktaras Homayunas Gharavi sako, kad chroniško skausmo priežasties dažniausiai reikia ieškoti kitoje vietoje. Kodėl taip yra?

– Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.

– Kas svarbiau:  ar treniruotės, ar kūno atsistatymas, poilsis?

– Visi svarbūs. Treniruotės efektas atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.

– Esate laikomas Lietuvos sporto medicinos novatoriumi. Kokias šiuolaikinės sporto medicinos tendencijas norėtumėte pabrėžti?

– Visų pirma sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos – rankų darbo. Esminis dalykas, kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.

Į Pietų Ameriką Lietuvos jaunimo olimpinė rinktinė pajudės antradienį – su persėdimais atletų laukia 18 valandų kelionė lėktuvu. Olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas neabejoja, kad jaunieji sportininkai tiek lėktuve, tiek nusileidę ant žemės susidurs su daugybe iššūkių bei negaili patarimų, kurie gali būti naudingi ir tiesiog išsiruošusiems atostogų.

Pėdos padidėja iki 1,5 dydžio

Pasak gydytojo, skrendant dideliame aukštyje atsiranda radiacinis fonas. Žmogaus kūnui tenka apšvita, lygi 1-2 plaučių rentgenogramoms, todėl kelionės pabaigoje daugelis jaučia didesnį nei įprasta nuovargį.

Jei su radiacija nepakovosi, tai tinstančių kojų tikrai galima išvengti. Dėl mažo judrumo lėktuve patartina apsimauti kompresines kojines ir turėti patogią avalynę ar netgi šlepetes.

„Po 14 valandų transatlantinio skrydžio iš lėktuvo išlipsite su „paaugusia“ pėda (gali padidėti 1 ar net 1,5  dydžio), dėl kraujotakos sutrikimų padidėja pėdos apimtis ir įsisprausti į savo avalynę gali tapti rimtu iššūkiu. Tad nebijokite sau suteikti šiek tiek komforto, pasivaikščioti, pasimankštinti. Tokiose situacijose labai padeda kompresinės kojinės, – pasakoja D. Barkauskas. – Taip pat nereikėtų pamiršti, kad lėktuve – uždara kondicionavimo sistema. Visuomet yra kosėjančių ir čiaudinčių žmonių, tad nesunku užsikrėsti kokiu nors virusu. Veikiant kondicionavimo sistemai oras išsausėja ir atvėsta, todėl kartais rekomenduotina miegant užsidengti galvą apklotu. Kitu atveju turintys jautresnius viršutinius kvėpavimo takus gali pabusti peršalę“,- pasakoja sporto gydytojas.

Laiko juostai kompensuoti - diena

Patarimų D. Barkauskas turi ir kertantiems kelias laiko juostas. Šios taip pat turi įtakos bendrai savijautai, kūno fiziniam stoviui.

„Tarp Vilniaus ir Buenos Airių yra 6 valandų skirtumas, adaptacijai reikėtų taikyti formulę „viena valanda – viena diena“. Perskridus per šešias laiko juostas, kūnas normaliai ims funkcionuoti tik po šešių dienų. Tačiau keisis ne tik laiko juosta, bet ir metų laikas. Iš rudens Lietuvoje pateksime į pavasarį Argentinoje. Jei atletai turi alergijų, dėl žydinčių augalų jos gali paūmėti. Reikia būti pasiruošus ir nenusakomiems orams, buvo metų, kuomet tokiu metu Argentinoje ištisai dvi savaites lijo,“, – toliau jaunimo olimpinių žaidynių vietos ypatumus aiškina D. Barkauskas.

Galiausiai gydytojas įspėjo delegaciją apie galimus miego sutrikimus, kurių atsiradimą gali inicijuoti ir priešstartinis jaudulys.

„Tai itin svarbu sportininkams, kuriems aktualus starto reakcijos greitis“, – teigia jis ir primena, kad tokiuose renginiuose dėl organizmo sutrikimų pirmą savaitę paprastai laukia „lengvas košmaras“ ir reikia būti tam pasiruošus.

Apie jaunimo olimpines žaidynes

Iš viso Argentinoje varžysis 200 valstybių atletai, kurių amžius nuo 15 iki 18 metų. 32 sporto šakų atstovai kovos 36 rungtyse, žaidynėse bus išdalintas 241 medalių komplektas. Pirmą kartą olimpiniame renginyje dalyvaus po lygiai vaikinų (1999) ir merginų (1999).

Kaip ir įprastos olimpinės žaidynės, jaunimo olimpinės žaidynės vyksta kas ketverius metus. Spalio 6-18 dienomis vyksiantis renginys bus jau trečias. Pirmos dvejos vyko Singapūre ir Nandzinge, jose Lietuva iškovojo 13 medalių.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, olimpinės rinktinės gydytojo Daliaus Barkausko, Lietuvos laisvosios rinkos prezidento Žilvino Šilėno ir sveikatingumo trenerės Simonos Pajaujienės diskusijos klausėsi sausakimša salė.

Antrus metus vykstantis renginys sutraukė sporto mėgėjus ir profesionalus, praktikus ir teoretikus.

Dvejose salėse vykusio renginio pranešėjų sąraše buvo galima rasti pasaulio ir Europos čempioną Andrių Gudžių, olimpinę čempionę, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę, „Virtuvės mitų griovėją“ Alfą Ivanauską, septynių Lietuvos rekordų autorę Agnę Šerkšnienę, aktorių ir dainininką Vidą Bareikį, ekonomistą Nerijų Mačiulį, WNBA rungtyniavusią Jurgitą Štreimikytę, maratonininkę Dianą Lobačevskę ir daugelį kitų. Su auditorija diskutavo apie 30 savo srities specialistų.

Klausytojų tarpe taip pat netrūko pažįstamų veidų, elitinių Lietuvos sportininkų. Sporto aktualijomis, problematika, naujovėmis domėjosi Tomas Kaukėnas, Vaida Žūsinaitė, Laura Asadauskaitė, Aurimas Lankas, Ignas Navakauskas, Edvinas Ramanauskas, Brigita Virbalytė, Domantas Poška, Edvinas Krungolcas, Audra Skujytė ir t.t.

„Žmonių gausa ir susidomėjimas „LTeam konferencija“ mus, organizatorius, maloniai nustebino. Buvau ir kalbančiųjų ir klausytojų tarpe, norėjosi, kad kai kurios diskusijos ar pranešimai nesibaigtų. Tai yra mano komplimentas visiems užsukusiems į konferenciją. Pasirodo, tokie renginiai yra niša, kurios žmonėms, aktyviajai visuomenės daliai, labai reikia. Visuomenė trokšta žinių, trokšta pamatyti ir išgirsti geriausius. Esame pasiruošę šią nišą toliau pildyti,“ – kalbėjo konferenciją organizuojančio LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„LTeam konferencija“ – kasmetinis renginys, skirtas sporto profesionalams ir sveikos, aktyvios gyvensenos mylėtojams. Vienoje erdvėje – profesionalų paskaitos ir seminarai, galimybė išbandyti naujas technikas ir puiki proga tiesiogiai pabendrauti su sporto žvaigždėmis. „LTeam konferencija“ – vieta, kur susitinka sporto raumenys ir smegenys.

Birželio 2-ąją Panevėžyje vyksiančioje Olimpinėje dienoje kiekvienas galės išmėginti 83 sporto rungtis, iš kurių per 70 yra judrios. Judesio Panevėžio centre, Senvagėje įsikūrusiame sporto miestelyje bus apsčiai.

Kaip tvirtina D. Barkauskas, judesys yra lygiai toks pat natūralus dalykas kaip valgis ir miegas: „Tai nėra išskirtinis dalykas, kuriuo reikėtų girtis ar didžiuotis. Jis natūralus kaip kvėpavimas. Meilę judesiui ir judesio kultūrai reikia skiepyti nuo mažų dienų. Ypač šiais laikais, kai daugelio žmonių gyvenimo būdas yra sėdimas“.

Kaip didžiulį privalumą olimpinės rinktinės gydytojas pabrėžia sporto gryname ore naudą žmogaus organizmui.

Daugelis problemų kyla dėl to, kad žmogus gyvena amžino komforto, amžinos vasaros sąlygomis.

„Daugelis problemų kyla dėl to, kad žmogus gyvena amžino komforto, amžinos vasaros sąlygomis. Namie - 21 laipsnis šilumos, sėdo į automobilį - 21 laipsnis, dar 200 metrų paėjo iki biuro - vėl 21 laipsnis. Tai neteisinga. Pamirštame, kad be fizinės treniruotės, ne mažiau svarbūs yra aplinkos veiksniai. Mūsų kūnas į juos reaguoja pozityviai - praplečiame savo komforto zoną ir tampame atsparesni nepalankiems veiksniams“, - aiškino pašnekovas.

Daugiau gryname ore būti ir judėti skatinantis gydytojas neabejoja, kad gerai savijautai atsirasti padeda vasaros saulė, ryški lauko šviesa, o ne dirbtinis patalpos apšvietimas. Skirtumas panašus, jei lygintume kvėpavimą deguonimi lauke su kondicionuotu oru.

Tai kiek gi reikia judesio žmogui? Daugelį Lietuvos olimpiečių prieš svarbius startus ir po jų nuo įvairių negalavimų gelbėjęs D. Barkauskas tvirtina, kad viskas priklauso nuo tikslų.

Anksčiau judesio minimumas buvo 10 tūkst. žingsnių per dieną, o dabar, japonų nuomone, ne mažiau nei 13-15 tūkst. žingsnių per dieną.

„Sveikata arba sveikatinimas yra šalutinis tam tikrų tikslų poveikis. Juos reikia įvardyti, nes tai yra ir motyvuojantis faktorius, - sakė jis. - Anksčiau judesio minimumas buvo 10 tūkst. žingsnių per dieną, o dabar, japonų nuomone, ne mažiau nei 13-15 tūkst. žingsnių per dieną“.

Kalbant apie didesnį krūvį, priklausomai nuo fizinio pasirengimo, olimpinės rinktinės gydytojas siūlo tokią supaprastintą formulę: bet koks natūralus judesys kiekvieną rytą nuo 5 iki 10 minučių ir po 30-40 minučių - tris kartus per savaitę.

Mūsų kūną su multifunkciniu šveicarų armijos peiliuku palyginęs D. Barkauskas pabrėžė, kad judėti reikia visaip: „Jei visada vertikaliai ar tiesiai judėsime, nekeisime krypčių, mūsų galimybė adaptuotis stipriai sutriks. Pasekmės? Liūdnos. Galvos svaigimas, orientacijos praradimas, griuvimas slidžioje gatvėje. Jei mūsų kūnas funkcionuoja normaliai, jis susigrupuos taip, kaip reikia. Katė visuomet nusileis ant savo letenų, niekada nenukris ant nugaros. Mūsų kūnas turėtų funkcionuoti taip pat“.

Dalius Barkauskas/ V. Dranginio nuotr.

Jis dūrė pirštu ir į šių laikų bėdą, kuomet tėvai pusantrų metų bambliui „kiša į dantis iPad'ą ar iPhone'ą“, ir tokį jų elgesį vadina nusikaltimu.

„Galbūt tėvams patogu, ramiau, bet jie savo vaiką stipriai skriaudžia. Jis ne tik atpranta judėti, bet netreniruojami ir jo smegenys“, - tikino gydytojas.

Pasak jo, Olimpinė diena gali padėti suvokti, kad judesys yra reikalingas, o būdų ir galimybių judėti yra labai daug.

„Akcentuočiau Olimpinės dienos pažintinę vertę, teigiamą emociją, vietą, kur galima surasti įdomių pažinčių. Tai bendruomeninis renginys ir reiškinys. Dar kartą čia galima pasitikrinti, ar tai, ką darau, yra tai, ko noriu. Galbūt rasiu kažką, kuo džiaugsiuosi labiau“, - įsitikinęs D. Barkauskas.

Olimpinė diena birželio 2 dieną vyks Panevėžio centre.

Apie Rusijos dopingo skandalo pasekmes – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su buvusiu ilgamečiu Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiuoju gydytoju Daliumi Barkausku, seimo nariu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna ir portalo LRT.lt vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru Laučiumi.

– Pone Barkauskai, kokie įtarimai jums kildavo stebint rusų atletus per visus tuo daugiau nei 20 m., kai dirbote su olimpiečiais?

D. Barkauskas: Dažniausiai – asmens transformacija per labai trumpą laiką. Matai atletą prieš pusmetį, jis tarsi ir nerodo didelių rezultatų, o kai pamatai po pusmečio – jis pasaulio ar olimpinis čempionas. Keistai atrodo, kai sportininkas būna geriausiu atveju dešimtuke, rodo vidutinius rezultatus ir staiga – visa galva aukštesnis už likusius sportininkus. Iš kitos pusės, jeigu prisiminsime Sočio olimpines žaidynes, tai pasižiūrėkime podiumą vyrai 50 km. klasikiniu žingsniu – visi trys medalininkai iš Rusijos. Kitaip tariant, tie trys sportininkai, kurie užlipo pasiimti medalių, net nefigūravo pasaulio etapuose. Žinome, kur yra norvegai, suomiai, švedai ir staiga taip. Tai, žinoma, sukelia tam tikrų abejonių ir mąstai, kad gal ne visai viskas švaru.

– Tie trys rusų medalininkai, apie kuriuos kalbate, iki tol nebuvo sporto elite?

D. Barkauskas: Jie niekur nefigūravo. Dažniausiai vis tiek, jeigu yra planuojamas olimpinis medalis, tai dažniausiai pasaulio etapuose tie žmonės yra žinomi ir gerai pasirodantys, dažniausiai – pirmame aštuntuke. Tokie atvejai, kai vidutinių rezultatų sportininkai staiga „iššauna“, beveik visada atkreipia specialistų dėmesį.

– Sportai yra skirtingi: vienur reikalinga sprogstamoji jėga, kitur reikia ištvermės ir t.t. Tai naudojami preparatai turbūt yra labai skirtingi ir turi skirtingus tikslus?

D. Barkauskas: Labai trumpai galime pasakyti taip – tai yra psichotropinės medžiagos, kurios mažina nuovargį ir skausmo pojūtį. Tu neturi limituojančių faktorių. Tai yra pavojinga, nes galima save pertempti iki ribos, kada įvyksta negrįžtami pakitimai. Iš kitos pusės, ištvermės sporto šakose daugiausiai naudojamas sintetinis hormonas eritropoetinas, kuris gerina raudonojo kraujo savybes ir deguonies transportavimą į raumenis. Jėgos ir greičio sporto šakose – anaboliniai steroidai, kurie padidina raumens jėgą ir masę, tokiu būdu padidėja galimybė atlikti arba jėgos, arba greičio darbą. Čia pavyzdys gali būti elitinių sprinterių transformacija. Maždaug iki 2000 – 2004 m. pasaulyje vyravo sprinteriai, kurie buvo mėsos kalnai. Tai dažniausiai amerikiečių sprinteriai. Po Marion Jones skandalo, kada ji prisipažino, buvo iš esmės sugriauta beveik visa amerikiečių sistema. Dabar matome, kad tarp sprinterių vyrauja toli gražu ne mėsos kalnai – jie visi pasidarė liekni. Tai automatiškai rodo, kokį poveikį sunkioji farmakologija daro mūsų kūnui, kaip jį galima transformuoti ir pakeisti.

– Pone Alekna, gydytojas tik ką užsiminė, kad po amerikiečių skandalo iš esmės pasikeitė Amerikos lengvosios atletikos kultūra, nauja mokykla ir visa kita. Kaip jūs galvojate, ar po šios istorijos Rusijoje gali pasikeisti viskas, ar tai vis dėlto dar nuo sovietmečio įsišakniję, toliau stiprinama ir niekas čia nepasikeis?

V. Alekna: Iš tikrųjų, mano manymu, rusai jau galėjo pradėti keistis nuo 2014 m., kada buvo akivaizdžiai pateikti įrodymai. Jeigu jau tuo metu būtų pradėję imtis sprendimų, galbūt dabar nebūtų tokių pasekmių, kokias dabar matome – visa šalis pašalinama iš olimpinių žaidynių. Tai iš tikrųjų didelis smūgis Rusijos sportui, nes aš net neabejoju, kad Rusijoje yra ir sąžiningų sportininkų. Tik jie galbūt ir neturėjo galimybės pasirodyti, nes sąžiningai konkuruoti su nesąžiningais – beveik neįmanoma. Manau, kad dabar Rusija privalės keistis – kito kelio nėra.

(Virgilijus Alekna - V.Skaraičio/BFL nuotr.)

– Atliktų tyrimų išvadas skaitant, sunku suvokti, kad ruošiantis olimpinėms žaidynėms valstybė dar tik statydama objektus jau numato per kur pateks FSB agentai, apsirengę kažkokiais santechnikais ar šlavėjais, sukeis kraujo ar šlapimo mėginius – visa tai skamba neįtikėtinai.

V. Alekna: Iš tikrųjų. Vakarų pasaulyje tai yra nesuprantami dalykai. Jeigu kalbame apie kovą su dopingu, tai mes ir turime kovoti. O Rusijoje, akivaizdu, tai tėra kalbos ir jokios kovos nėra. Dar sovietiniais laikais, kai būdavo dvi stovyklos – Vakarų ir Rytų pasaulis – ta kova buvo žūtbūtinė. Rytų Vokietija norėjo įveikti Vakarų Vokietiją. Kai Vokietijos susijungė, tos kovos neliko, o Rusija, matyt, toliau išlaiko tą liniją. Matome, kad tai tik dabar išėjo į dienos šviesą, ir pasaulio reakcija į tai yra visiškai natūrali.

– Rusai mėgsta pasirodyti. Visos olimpinės žaidynės ir čempionatai, kalbant rusiška terminologija, yra tokia „pakazuchos“ šventė. Rusijos eliminavimas iš olimpinių žaidynių, viso sporto diskvalifikavimas, kuris tam tikra prasme yra ir Rusijos identiteto dalis, ką tai reiškia visiems žmonėms ir pačiai valstybei, pone Laučiau?

V. Laučius: Tai reiškia, kad Rusija ne tik kaip sporto varžybų dalyvė, bet ir visomis kitomis prasmėmis: kultūrinėmis, pramoginėmis prasmėmis, bus vis labiau ir labiau nepasitikima. Jau ir dabar tas pasitikėjimas yra žemiau „plintuso“. Greitai pradėsime galvoti, kad tai, kuo jie labai didžiuojasi: ne tik sporto pasiekimais, bet ir J. Gagarino skrydžiu į kosmosą, gal Gagarinas iš tikrųjų buvo apsirūkęs – mes dabar nebegalime būti tikri. Tai, kas vyksta dabar, yra gėda visai valstybei.

– Tokia klastotojų valstybė: klastoja savo rinkimus, klastoja kitų rinkimus, klastoja sportininkų rezultatus...

V. Laučius: Žinot, kas įdomu? Prieš Rio olimpines žaidynes net ir liberalioji rusų žiniasklaida labai piktinosi viešai išsakytais įtarimais. Ji sakė, kad rusus skriaudžia, kad tai sąmokslas – taip kalbėjo žmonės, kurių niekaip nepavadinsi Putino režimo tarnais. Yra dar vienas labai svarbus dalykas. Kai vyko Sočio olimpinių žaidynių atidarymas aš pats savo ausimis girdėjau mūsų, lietuvių, reportažus apie tai kaip viskas nuostabu, kaip gražu. Visi ragino atskirti politiką nuo sporto, politiką nuo kultūros ir t.t. Tuo pat metu vyko agresija Ukrainoje, o mūsų reportažai tokie gražūs. Gal tuomet ir dopingą atskirkime? Jo vartojimą nuo sporto – vartoja tai vartoja, ką darysi, bet sportas svarbiau. Atskirkime viską nuo visko. Šita nuostata, kad viską galima atskirti yra apskritai neteisinga, bet Rusijos atveju – tiesiog pavojinga.

Dopingo problema yra kur kas gilesnė nei vien švarus-nešvarus sportas. Tai yra ir valstybės identitetas, tai yra noras ne tik savirealizacijos, bet ir šlovės, garbės bei pinigų.

– Iš esmės sportininką, vartojantį dopingą, galima ir plika akimi atskirti. Ar tai tiesa, pone Barkauskai?

D. Barkauskas: Taip, kadangi yra tam tikri žmogaus pokyčių požymiai. Sakykime, moteris vartoja anabolinius steroidus. Tai yra vyriškas lytinis hormonas arba jo sintetinis analogas. Tokiai moteriai atsiranda tam tikri vyriški bruožai, keičiasi balsas, atsiranda agresija, ryškėja ir didėja raumenynas, atsiranda spuogai, bėrimas, kuris būdingas, kai persitvarko hormoninė sistema. Kitaip tariant, tą žmogų galima labai aiškiai identifikuoti.

– Jeigu sportininkas artėjant svarbioms varžyboms keli mėnesiai iki tol yra labai išbertas, tai gali būti vienas iš požymių?

D. Barkauskas: Taip, tai gali būti vienas iš požymių, kad tai yra pašalinis tų farmakologinių preparatų efektas. Taipogi reikia nepamiršti, kad aukšto lygio sportininkai yra labai motyvuoti. Sporte būtina asmenybė, kuri siektų save realizuoti būtent per maksimalius rezultatus – tai yra būtinas bruožas. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse buvo tokia neoficiali apklausa, kurioje klausiama labai paprastai: jeigu jūs gaunate priemonę, kurios pagalba jūs tampate olimpiniu čempionu, bet po penkerių metų mirštate, ar jūs tą priemonę vartotumėte? Daugiau kaip 70 proc. pasakė – taip. Tai paprasčiausiai rodo, kokia tik rezultatui motyvuota asmenybė yra profesionalus sportininkas. Tokia yra sporto realybė. Kita vertus, profesionalus sportas yra valstybės savirealizacijos pasaulinėje arenoje forma. Dopingo problema yra kur kas gilesnė nei vien švarus-nešvarus sportas. Tai yra ir valstybės identitetas, tai yra noras ne tik savirealizacijos, bet ir šlovės, garbės bei pinigų. Tai visada išliks tam tikra pagunda.

– Rusija turbūt tikrai nėra vienintelė šalis, kuri tuo užsiima. Pone Alekna, ar po šio skandalo gali kažkaip iš esmės pasikeisti situacija visame pasauliniame sporte? Ar vis dėlto sporto medicina bandys aplenkti tikrintojus?

V. Alekna: Manyčiau, kad šis pavyzdys rodo, jog pasaulinė sporto bendruomenė yra pribrendusi pokyčiams, net tai įspėjimas visoms kitoms šalimas, kad nuo šiol galima atsidurti tokioje pačioje situacijoje, kokioje yra Rusija. Ir dabar matome, kad kai kurios sporto šakos vakarų pasaulyje nyksta, kaip, pavyzdžiui, sunkioji atletika, nes ten tiesiog yra per daug dopingo. Dabar iškilo pavojus, kad sunkiąją atletiką iš viso gali išbraukti iš olimpinių sporto šakų sąrašo. Kova su dopingu turi būti bekompromisė – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Tuos pirmuosius veiksmus ir matome. Taip, jie labai griežti ir skausmingi, bet būtini norint išvalyti sportą.

– Pone Barkauskai, Lietuva tokių skandalų turėjo mažai. Turėjo įvairių, bet palyginus tikrai mažai. Ar tai dėl to, kad Lietuva neturi pakankamai specialistų, kurie būtent tame specializuotųsi, ar mes po nepriklausomybės nuo to labai greitai nutolome? Žinoma, apie savą sistemą kalbėti sunku, kurios dalis esate, bet kuriuo atveju.

D. Barkauskas: Apie savą sistemą man yra labai paprasta kalbėti, kadangi aš žinau visus užkulisius. Iš kitos pusės šiais laikais, kai ateina modernios technologijos, ateina ir genų inžinerija. Kaip tai keis visą sistemą – mes kol kas nežinome. Kitaip tariant, mažai valstybei dažniausiai yra sudėtinga sekti madas, todėl mes iš esmės visada keliame vienintelį klausimą – kaip stipriai sugebėsime išnaudoti įgimtą sportininko potencialą. Mes žinome, kad protingai ir sistemingai dirbant mes galime pasiekti puikių rezultatų. Mūsų medaliai – turbūt vieni mažiausiai kainuojančių visame Vakarų pasaulyje.

– Pone Laučiau, ar šita istorija gali turėti aiškių politinių nuostolių dabartinei Rusijos vadovybei? Ar visgi tas Vakarų sąmokslas prieš vienintelę teisingą Rusiją yra jau tiek įkaltas į sąmonę, kad didžioji dalis visuomenės ir galvos, jog tai tėra sąmokslas?

V. Laučius: Problema ta, kad tas virtualus pasaulis, kuriame mes gyvename, daug ką iškraipo ir kas dar blogiau – jame daug kas pamirštama. Ar daug kas dabar atsimena ir galvoja apie rusų apginkluotų separatistų numuštą Malaizijos lėktuvą? Kur tie kaltieji, kur bausmė? Visa tai nuplaukė. Dabar irgi viskas atrodo rimta. Atrodo, kad jau šį kartą tai tikrai neišsisuks, šito žmonės tai nepamirš, bet praeina metai kiti ir žmonės, deja,  pamiršta.

Pavasario proga jį nusprendė pakalbinti laidos vedėja Renata Mikailionytė: „Kol čia visi kalba, kaip nevalgyti, gal mes pakalbam, kaip tiesiog normaliai valgyti?“, – iššūkį kitai laidos vedėjai Kristinai metė buvusi manekenė.

Grūdai nenori būti suvalgyti

„Skirtingai nei visi kiti augalai, grūdinės kultūros kažkodėl nenori būti suvalgytos“, – aiškina ekspertas. Jos turi toksinį baltymą – glitiną, kuris turėtų atbaidyti kenkėjus. Tačiau žmonių neatbaidė: tam jie sukūrė raugą – bakteriniu pagrindu veikiančią priemonę. Būtent bakterijos padeda suskaidyti šį neskaidomą produktą bei jį įsisavinti – kepinys burnoje nesivelia taip, kaip neapdoroti miltai, tačiau dalis neigiamų savybių išlieka“, – akmenis į kviečių lauką mėto vyras.

Norint, kad kūnas būtų lavinamas natūraliai, geriau kas dieną įlipti į medį, nubėgti iki autobuso, pakelti akmenį – tai yra įgimti judesiai.

Smegenų palaikomoji medžiaga

Renatos paklaustas, o kaipgi yra su riebalais, D. Barkauskas aiškina paprastai: „Juk smegenų palaikomoji medžiaga yra riebalas – taip kaip mes be jų? Kitas svarbus momentas – žmogaus organizmas jau taip sutvertas, kad jeigu kažko trūksta – pasigamina pats. Taigi, jeigu jam pastoviai trūks riebalų, tai ims ir pasigamins jų. Ten, kur mažiausiai norisi“, – šypsosi atletiško sudėjimo pašnekovas.

Nepritaikyti mūsų kūnams

„Jokiu būdu nenoriu nuvertinti nei vienos rūšies sporto. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad sportas sportui nelygu. Daugelis dabar taip populiarių sporto salių nebūtinai suteikia mums galimybę judėti taip, kaip geriausia ir prasmingiausia mūsų kūnui. Tiksliau tariant, laviname dirbtinius judesius, o ne tuos, kuriems mūsų kūnas sutvertas. Būtent todėl ne visada pasiekiame geros savijautos. Norint, kad kūnas būtų lavinamas natūraliai, geriau kas dieną įlipti į medį, nubėgti iki autobuso, pakelti akmenį – tai yra įgimti judesiai, kurie mums reikalingi tiek tonusui, tiek sveikatai palaikyti“.

Kompiuteris sukelia nerimą

Paprašytas apibrėžti esmines sveikatos taisykles, gydytojas sutrumpina jas į „3R“: racionali mityba, racionalus sportas ir darbo-poilsio režimas. Pasak specialisto, poilsis vyksta nebūtinai tada, kai mums atrodo, kad ilsimės: štai, kad ir maloniai leisdami laiką prie kompiuterio nuolatos esame nesąmoningame nerimo pojūtyje – taip yra todėl, kad mūsų smegenyse yra refleksas visada stebėti aplinką, o dirbdami kompiuteriu prarandame šią galimybę, nes sukoncentruojame dėmesį į ekraną. Organizmas ima jausti, kad esame pažeidžiami...

Gražus žarnynas – graži oda

„O kaipgi su botulinu“, – smalsauja mados pasaulį stebinti laidos vedėja. Ar jis kenkia? „Įrodymų nėra. Tačiau yra įrodymų, kad gražus žarnynas – graži ir oda“, – šypsosi sveikos gyvensenos guru ir linki visiems rytą pradėti pasirąžymu, o tada... pasivaikščiojimu gryname ore.

Patys naujausi, patvirtinti ir mokslininko išbandyti faktai, kurių neišgirsite iš kaimynės ar netgi sporto klube – šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“.

„Galima, aš pabūsiu žurnaliste? Noriu užduoti labai svarbų klausimą“, - pasiteiravo olimpinė čempionė Vida Vencienė į Sočio olimpines žaidynes atvykusių lietuvos žiniasklaidos atstovų, tuo metu kalbinusių sprinto lenktynėse dalyvavusį slidininką Vytautą Strolią.

Lietuvos misijos Sočyje vadovė V.Strolios paklausė: „Vytautai, ar atkreipei dėmesį, kad aukštikalnėse tau sekasi prasčiau?“.  Sportininkas pritardarmas palinksėjo galvą: „Taip, jau senokai tai pastebėjau. Štai Ingridai Ardišauskaitei didelio skirtumo nėra, o aš jaučiu aukštikalnių poveikį. Toks jau mano organizmas, nieko čia nepakeisi.“

Olimpinėje 30 km skiatlono rungtyje priešpaskutinis finišavęs, o sprinte 15 varžovų pranokęs anykštėnas pastebėjo keistą sutapimą. „Kai prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose Italijoje, prasčiausiai jaučiausi maždaug devintą dieną. O dabar kaip tik devinta diena, kai esu čia“, - po sprinto lenktynių paskaičiavo V.Strolia.

Olimpinis biatlono ir slidinėjo centras „Laura“ yra maždaug pusantro kilometro aukštyje virš jūros lygio. Greta jo – ir Papildomas olimpinis kaimelis, kuriame Sočio žaidynių metu įsikūrė slidininkai ir biatlonininkai.

V.Vencienės nuomone, Sočio olimpinė trasa – labai sunki. Ne tik dėl itin ilgų pakilimų, bet ir dėl aukštikalnių poveikio. Olimpinei čempionei pritarė ir žaidynių debiutantė I.Ardišauskaitė: „Tai viena sunkiausių trasų, kurioje kada nors teko lenktyniauti. Čia aukštis pusantro kilometro, tai jau prideda sunkumo. Ir labai ilgi pakilimai. Jie nėra statūs, bet labai ilgi.“ Panašiai kalbėjo ir biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė: „Tai, kad čia pusantro kilometro aukštis, tikrai jaučiasi. Bet mes prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose, todėl aukštikalnių poveikis dabar minimalus.“

V.Strolio irgi džiaugėsi, kad rengdamiesi olimpinėms žaidynėms Lietuvos slidininkai treniravosi kalnuose Italijoje, beveik 2 km aukštyje: „Dabar lengviau. Nes jei ne ta stovykla, būtų daug sunkiau.“
Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas puikiai žino, koks gali būti aukštikalnių poveikis sportininko organizmui.

„Aukštikalnės, kaip ir bet kuris stresorius, yra labai individualus. Jo poveikis priklauso nuo to, kaip kūnas pasiruošęs ir sugeba su tuo stresu susitvarkyti.  Aukštikalnėse oras retesnis. Dėl to atsiranda deguonies stygius. Tada svarbiausia - kaip efektyviai funkcionuoja deguonies transporto sistema. Tai ir gyvybinis plaučių tūris – kiek mes sugebame įkvėpti. Ir deguonies pasisavinimas, ir kiek mūsų raudonieji kraujo kūneliai sugeba to deguonies surišti ir pernešti.

Po to jau svarbios kraujo savybės ir širdies, kaip pagrindinio siurblio, savybės. Dar - periferiniai mechanizmai, kitaip tariant mikrocirkuliacija, smulkiausios kraujagyslės, kurios nuneša deguonį iki dirbančių raumenų, iki tų struktūrų, kurioms labiausiai reikia. Širdies kraujagyslių valdymas yra labai sudėtingas, priklauso nuo nervų sistemos veiklos, dėl to kiekvieno žmogaus yra labai skirtingas.

Neapsiruošusiam žmogui atvažiuoti tiesiai iš lygumų į aukštikalnes - didžiulis stresas. O kai iš aukšiau nusileidi žemiau, būna lengviau. Bet net tokiu atveju kartais juntamas pereinamasis laikotarpis, kada porą dienų organizmas gali jausti labai keistai – nei blogai, nei gerai, bet keistai“, - dėstė patyręs specialistas.

Organizmą galima pripratinti prie aukštikalnių poveikio. Bet tik iki tam tikros ribos.

„Iki 1500-2000 metrų aukščio tai - tik treniruotumo klausimas. O 3000 m ir aukščiau – jau daugiau genetika. Aukštikalnėse, kur atsiranda aukštikalnių ligos grėsmė, galimas iki plaučių ir smegenų pabrinkimo periodas, net gerai treniruotas spec. pajėgų karys gali nesugebėti žengti nė žingsnio, o  pypkę rūkanti bobulytė gali pūškuoti be problemų. Ten yra genetikos mechanizmai – arba tau duota, arba ne.
Yra labai įdomūs pastebėjimai. Štai Peru gyvenantys ispanų konkistadorų palikuonys, kurių protėviai ten jau daugybę metų, prie aukštikalnių neprisitaikė taip gerai, kaip tikrieji vietos gyventojai“, - pasakojo D.Barkauskas.

Kai kurie sportininkai, rengdamisi varžyboms naudoja specialias palapines, kuriose oras išretintas lyg aukštikalnėse. Bet varžybų metu tokie ir panašūs įrenginiai, galintys pagerinti ir pagreitinti adaptaciją – draudžiami ir prilyginami dopingui.

2016 m. vasarą Lietuvos olimpinė rinktinė Rio de Žaneire pateks į žiemą. Žvalgybą būsimoje olimpiados sostinėje atlikęs mūsų šalies olimpiečių komandos vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas patyrė, kad sportininkams po ilgo skrydžio teks ištverti dar ir aklimatizaciją.

Oficiali žvalgyba

"Kelionė į Braziliją iš Lietuvos trunka apie 23 valandas. Vien iš Frankfurto oro uosto iki Rio – lėktuvu apie 12 valandų, – teigė D.Barkauskas. – Per tą laiką pabrinksta kojos, sustingsta sąnariai, lėktuve nėra geras mikroklimatas. Be to, keičiasi ne tik laiko juosta, bet ir sezonas. Sutrinka hormonų pusiausvyra, žarnyno veikla. Fiziniai ir emociniai pokyčiai – didelė apkrova imuninei sistemai, ir tai gali pakenkti rezultatams. Tiesa, Azijos sportininkams bus dar sunkiau, nes jiems teks apskristi pusę žemės rutulio."

Kodėl tai turi įtakos ir negi tam neužtenka pailsėti vieną dvi dienas?

"Kai sieki maksimalių rezultatų, tai turi didelės įtakos. Sunkiau bus ištvermės sporto šakų, pavyzdžiui, maratono, atletams, – neabejojo D.Barkauskas. Jis pripažino, kad įtakos turi ir didelis karštis bei drėgmė. – Laimė, kad Brazilijoje rugpjūtį bus paskutinysis žiemos mėnuo, kuris yra panašus į mūsų vasarą."

Artėjant 2016 m. olimpiadai D.Barkauskas, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktorius Kazys Steponavičius, programos "Rio 2016" įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis ir LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Einius Petkus surengė oficialią žvalgybą.

Kartu su jais Rio de Žaneire lankėsi trylikos pasaulio valstybių delegacijos: iš egzotiškų šalių – Kongo, bet daugiausia europiečių, tarp jų – švedai, suomiai, norvegai.

Šeimininkai kelias dienas nuo ryto iki vakaro delegacijų atstovus vežiojo po objektus, kur vyks varžybos, kur statomas olimpinis kaimelis. Pagal klimatą, laiko juostą, atstumą priklauso komandos pasirengimas prieš varžybas ir jėgų susigrąžinimas po jų.

Sidnėjuje buvo sunkiau?

Rugpjūtį Rio de Žaneire oro temperatūra dieną būna apie 23–28, maksimaliai 28–32 laipsnius šilumos. Naktį – 18–20 laipsnių šilumos.

"Laimė, tuo metu dar nebus drėgna, nors tai būdinga jų vasaroms ir prie to prisitaikyti sunkiau, – pripažino D.Barkauskas, kuris jau penkeriose olimpinėse žaidynėse yra Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas. – Sunkiausia aklimatizuotis buvo Sidnėjuje, nes sunkiau skristi į Rytus nei į Vakarus, kai prarandama laiko. Be to, Sidnėjuje olimpiada vyko ankstyvą pavasarį, kai didesnis virusinių susirgimų pavojus."

Kaip atrodo Rio de Žaneiras, likus daugiau nei pustrečių metų iki olimpiados?

"Statybos – didelės ir pagal tai, ką matome, brazilai neturėtų vėluoti. Be to, šalies ekonomika šiuo metu penktoje vietoje pasaulyje ir pastaraisiais metais itin kyla", – teigė D.Barkauskas.

Įtakos turės ir atstumas

Sportininkų aklimatizacijai įtakos turės ir susisiekimas, mat sporto bazės išsidėsčiusios po visą Rio de Žaneirą: kai kurie objektai yra net 30 km atstumu.

"Todėl reikės atsižvelgti į pervažiavimus, planuoti jėgų susigrąžinimo procedūras, – pastebėjo olimpinės rinktinės vyr. gydytojas. – Londone susisiekti buvo lengviau."

Šiuolaikinės penkiakovės sporto bazė bus įrengta karinėje bazėje. Nuo olimpinio kaimelio iki varžybų vietos bus nemažas atstumas.

Tiesa, bene pirmą kartą, nors įprastai būna priešingai, irklavimo varžybos vyks ne užmiestyje ar miesto pakraštyje, bet Rio de Žaneiro centre.

"Ten įrengti keli irklavimo klubai. Varžybos vyks lagūnoje, vaizdingoje vietoje. O štai lengvaatlečių varžybos vyks tankiai apgyvendintame rajone, kur jiems gali tekti važiuoti 40–50 minučių, – teigė D.Barkauskas. – Galima rasti tinkamą vietą aklimatizacijos stovyklai, bet ji bus toli nuo gyvenimo vietos. Gali būti puikios gyvenimo sąlygos, bet prasta mityba. Turime įvertinti visus tuos niuansus."

Rio de Žaneiras – sportiškas miestas

Kodėl į Rio de Žaneirą jie vyko ne rugpjūtį, kai vyks olimpiada? Šeimininkai skiria laiką,  be to, kitais metais Brazilijoje vyks Pasaulio futbolo čempionas, kuris dabar brazilams aktualesnis nei olimpiada.

"Dabar turėjome galimybę pamatyti ir statybas, ir virtualius vaizdus, kas, kaip ir kada bus pastatyta, – pasakojo D.Barkauskas. – Likus pusantrų dvejiems metams bus išbandomos sporto bazės, kur dar kartą atvyks olimpinės delegacijos su specialistais, mokslininkais, medikais."

Koks medicinos lygis Brazilijoje? Pasak D.Barkausko, kol kas sunku apie tai kalbėti, nors kylanti ekonomika leidžia spėti, kad medicina aukšto lygio. Be to, Rio de Žaneiras – itin sportiškas miestas.

"Mieste daug bėgiojančių, sportuojančių, dviračiais važinėjančių žmonių. Ypač paplūdimiuose, parkuose. Savaitgaliais net uždaromos kai kurios gatvės, kad netrukdytų pėstiesiems ir sportuojantiesiems. Tai – sveikintina, – komplimentus Rio de Žaneirui sakė D.Barkauskas. – Manau, kad didžiausias problemas gali kelti logistika. Vis dėlto brazilai – pietiečiai, kurie džiaugiasi gyvenimu, atsipalaidavę ir niekur neskuba. Šios savybės kartais gali sukelti organizacinių trūkumų."