„Viena vertus, tai yra labai didžiulis pasitikėjimas visai gynybos verslų ekosistemai. Kita vertus, reikia žiūrėti, kad neatsirastų piktnaudžiavimų arba naudojimųsi tomis spragomis, kurios šiuo įstatymu yra sukurtos“, – žurnalistams prieš Seimo posėdį ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Šioms socialdemokrato minimoms Gynybos ir saugumo įstatymo pataisoms bei jas lydintiems Viešųjų pirkimų, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymams po pateikimo Seimas pritarė balandžio 18 dieną, jos patvirtintos ir Ekonomikos komitete.

Svarstymo stadijoje už šias pataisas balsavo 92 parlamentarai.

Norėdamas sudėti saugiklius, kurie apribotų verslų galimybes piktnaudžiauti įstatymo spragomis, parlamentas paprašė Vyriausybės išvados.

Anot G. Palucko, karinės pramonės verslams ypač reikšmingas yra siūlomas įtvirtinti „ypatingojo projekto“ statusas.

Viena vertus, tai yra labai didžiulis pasitikėjimas visai gynybos verslų ekosistemai. Kita vertus, reikia žiūrėti, kad neatsirastų piktnaudžiavimų arba naudojimųsi tomis spragomis (...)

 

„(Statusas – ELTA) sudaro galimybę, bendradarbiaujant su ministerija (KAM – ELTA), turėti bendro pobūdžio ir valdymo projektą, kuriam apskritai nebūtų taikomos viešųjų pirkimų taisyklės“, – pabrėžė G. Paluckas.

Parlamento Ekonomikos komitete pristatydamas poreikį keisti esamą reguliavimą krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad svarbiausius Lietuvos gynybos poreikius turėtų užtikrinti šalies viduje veikiančios įmonės. Tai, anot jo, didins tiekimo grandinių saugumą, gerins kariuomenės prieigą prie reikiamos karinės įrangos.

„Manau, kad tai būtų naujas puslapis (...) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone“, – pabrėžė ministras.

Toks pramoninis bendradarbiavimas, anot L. Kasčiūno, galėtų būti vykdomas valstybei inicijuojant ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės pirkimus.

„Vyriausybė tvirtins karinės įrangos sąrašą, kuris yra prioritetinis, strateginis, ir būtent šis sąrašas leistų plėtoti mūsų gynybos pramonei tam tikras kryptis ir jas vystyti. (...) Dažnai mūsų klausia gynybos pramonė, ko jums reikia, kokių krypčių iš mūsų reikia. Tai dabar tikrai tokių klausimų bus mažiau“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.

Projekto iniciatorių teigimu, Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą lydinčios viešųjų pirkimų pataisos numato išlygą, kad esant „gyvybiškai svarbiems“ nacionaliniams interesams tam tikra karinė įranga gali būti perkama iš Lietuvos gamintojų.

Siūlomuose įstatymuose taip pat numatoma skirti papildomą finansavimą ir skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, kad būtų vystomos Lietuvos mokslininkų ir karinės pramonės įmonių kuriamos pažangios gynybos technologijos.

Tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus siūlo apie 20 parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Į sąrašą siūloma įtraukti gyventojus ir įmones, jeigu jie veikia Rusijoje ar Baltarusijoje, ten moka mokesčius, prisideda prie propagandos ar mobilizacijos kampanijų ar kitaip skatina Rusijos karinius veiksmus.

Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė BNS yra sakiusi, kad dabar Lietuvoje nėra galimybės iš viešųjų pirkimų eliminuoti su Rusija susijusio verslo.

Pasak jos, pataisos siūlomos reaguojant į iniciatyvinės grupės „Stop prekybai rusijoje“ sausį paskelbtą analizę, kad į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą Ukrainoje įtraukta su „Vičiūnų grupe“ susijusi „Autovici“ laimėjo 104 viešuosius pirkimus.

LRT yra atskleidusi, kad Gynybos resursų agentūra sutartį dėl 235 automobilių už 6,5 mln. eurų pirkimo su „Autovici“ sudarė 2022 metų spalį. 

„Tikrai matytume kaip realią priemonę neprileisti verslo ryšių su Rusija nenutraukusių įmonių prie viešųjų pirkimų. Tai būtų dar viena atgrasymo dirbti su Rusijos rinka priemonė“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės grupės vadovė Irena Segalovičienė.

„Tikrai tokia priemonė gali būti svarstoma, yra validi ir galėtų būti naudinga“, – teigė ji.

Prezidento patarėja teigė, kad draudimas, nors ir nepaveiks dalies įmonių, demonstruotų griežtą valstybės poziciją.

„Tikrai suprantame, kad ne visos įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir ši priemonė kai kurių realiai net nepaveiktų. Bet tai veiktų kaip viešojo sektoriaus pozicija tokių įmonių atžvilgiu“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Vis tik, anot jos, pasitraukti iš Rusijos rinkos verslą labiausiai skatina viešumas „Efektyviausias būdas yra visuomenės nepakantumas, visuomenės nuomonė, viešumas.“

Kai kurių politikų teigimu, dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių.

Siūloma neleisti dalyvauti pirkimuose verslams, veikiantiems ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje arba Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose.

Tokias Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas Seime ketvirtadienį registravo dvi parlamentinės Laisvės frakcijos narės – Ieva Pakarklytė bei ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad valstybės institucijų lėšomis mes neskatintume tokių įmonių, kurios veikia mums priešiškose šalyse“, – ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje pristatydama pataisas sakė  I. Pakarklytė.

Jos duomenimis, dabar Rusijoje veikia apie 140 lietuviško kapitalo įmonių: „Tai apytiksliai skaičiau, gerokai daugiau jų yra“.

Jos teigimu, 2022 metais tokių įmonių pajamos siekė 368 mln. eurų, o pelnas – 38 mln. eurų.  

„Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą“, – tvirtino I. Pakarklytė.

Akivaizdu, kad Rusijoje dirbančios lietuviško kapitalo įmonės moka mokesčius į biudžetą, kuris skirtas agresijai prieš Ukrainą.

 

Pataisos numato, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija turėtų įvertinti, ar viešuosiuose pirkimuose siekianti dalyvauti įmonė ar jos pasitelkiami subtiekėjai gali būti susiję su veikla nedraugiškose šalyse. Taip pat iš pirkimų būtų šalinamos grupės bendrovės, jeigu šiose valstybėse veiktų bent viena grupės narė.

Viešieji pirkimai taptų neprieinami ir toms įmonėms, kurių vadovai, valdymo ar priežiūros organų nariai būtų susiję su nedraugiškomis valstybėmis.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse ieškoma būdų, kaip iš valstybinių pirkimų pašalinti Rusijoje veikiančius ir ten mokesčius mokančius verslus.

„Tai yra procesas, kuris nuolat vyksta, jis yra nuolat tobulinamas ir, visiškai natūralu, net tik Lietuvoje, ir kitose šalyse vis peržiūrimas esamas reguliavimas. Ir kai matome, kad yra spragos, tas spragas stengiamės uždengti. Manau, neturėtume stebėtis, kad atsiranda vis naujų iniciatyvų įsitikinus, jog praktikoje kažkas neveikia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė. 

Bendrovės teigimu, įtraukimas į šį sąrašą neužkerta tokios galimybės – tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Nereiškia, kad šiame sąraše esančios įmonės jokiomis aplinkybėmis nebegali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Priešingai, perkančiosios organizacijos turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti tiekėjų įtraukimo į sąrašą aplinkybes ir priimti savarankišką sprendimą dėl pasitikėjimo tokiais tiekėjais kiekvienu konkrečiu atveju“, – BNS nurodė „Alvora“.

Bendrovė teigimu, ar skųsti sprendimą ją įtraukti į sąrašą, ji apsispręs per teisės aktuose numatytą terminą.

„Nepriklausomai nuo to, koks bus priimtas sprendimas, „Alvora“, iš esmės nesutikdama su „Amber Grid“ vertinimu, imsis visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad galėtų tęsti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose“, – teigė bendrovė.

Į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sudaromą sąrašą „Alvora“ įmonės „Amber Grid“ prašymu įtraukta kovo 15 dieną – iki 2027 metų kovo 14 dienos.

Tiesa, tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti nepašalintas, jeigu įrodo, jog yra „apsivalęs.

 

Anot VPT, „Alvora“ į sąrašą įtraukta dėl esminio sutarties su „Amber Grid“ pažeidimo. Vis dėlto, tarnybos teigimu, į sąrašą įtraukta įmonė gali dalyvauti kituose pirkimuose, jei įrodo, kad yra pašalinusi ankstesnius trūkumus.

„Tiekėjo buvimas nepatikimų tiekėjų sąraše pirkimo vykdytojams gali būti to tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindu, jeigu tiekėjas siekia dalyvauti kitame pirkime, kuriame nustatytas toks pašalinimo pagrindas. Tiesa, tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti nepašalintas, jeigu įrodo, jog yra „apsivalęs“, – BNS teigė VPT.

„Tiekėjui leidžiama pasitaisyti pateikiant perkančiajai organizacijai jo „apsivalymą” patvirtinančius dokumentus. Konkretaus pirkimo atveju dėl tiekėjo „apsivalymo“ priemonių tinkamumo sprendžia ir sprendimą priima pirkimo vykdytojas“, – aiškino tarnyba.

VPT teigia esanti atsakinga tik už sąrašo administravimą, tačiau nevertina aplinkybių, dėl kurių perkančiosios įmonės įtraukia arba pašalina tiekėjus iš šio sąrašo.

Pagrindinė GIPL rangovė kartoja visus darbus atlikusi laikydamasi „Amber Grid“ nurodytų ir saugumo plane patvirtintų reikalavimų, taip pat siekianti išspręsti detalių sertifikavimo problemas. 

„15min“ anksčiau rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl jame galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

Pasak portalo „Amber Grid“ dar sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis GIPL pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.