Šiandien apsilankę klinikoje "Neodenta" ir atsisėdę į gydytojo odontologo kėdę pacientai jaučiasi tarsi SPA procedūros metu, nes baimė ir stresas gali būti lyg ranka nuimti, taikant bendrinę nejautrą. Tai ne tik palengvina gydytojų odontologų darbą, bet ir suteikia pacientams komforto būseną.

"Neodenta" klinikoje, turinčioje specialią šiuolaikišką techninę įrangą bendrinei nejautrai taikyti, kartu su gydytoju odontologu ar burnos ertmės chirurgu dirba anesteziologas – reanimatologas, kad pacientai – ir mažieji, ir jų tėveliai – jaustųsi ramūs viso vizito metu.

– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate, prieš pradedant pacientų dantų gydymą?

Didžiausios problemos – pacientų jaučiama įtampa ir skausmo baimė. Dažniausiai tai anksčiau taikyto nekokybiško gydymo padarinys. Pas mus pacientai jaučiasi atsipalaidavę ir pasiruošę bet kokios trukmės ar sudėtingumo procedūroms, o tai yra kuo  geresnių rezultatų sąlyga. Pacientai dažniausiai narkozę renkasi, kai reikia itin sudėtingų ir skausmingų procedūrų, pavyzdžiui, vienu metu šalinant kelis protinius dantis, atliekant implantaciją ar kaulo priauginimo operaciją.

– Kokius bendrinės nejautros privalumus išskirtumėte?

Gyd. anesteziologė reanimatologė Natalija Rudnikevič: Pirmiausia, bendrinė nejautra nenuginčijamai puikus sprendimas, kai pacientas nenori jausti, kas vyksta atliekamos procedūros metu. Bendrinė nejautra mažiesiems pacientams – būdas taisyti ar gydyti vaikų dantis, kai reikalingos sudėtingesnės ar kelios procedūros vieno vizito metu. Tai padeda išvengti nemalonių pojūčių ir prisiminimų, odontologo kabinete lankantis ateityje. Esant poreikiui, narkozė gali būti taikoma tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, nepriklausomai nuo procedūros sudėtingumo: įprasto dantų plombavimo iki implantacijos ar sudėtingų operacijų.

Esant poreikiui, narkozė gali būti taikoma tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, nepriklausomai nuo procedūros sudėtingumo: įprasto dantų plombavimo iki implantacijos ar sudėtingų operacijų.

– Kuo skiriasi suaugusių ir mažųjų pacientų dantų gydymas?

Gyd. odontologė Birutė Jankauskienė: Iš esmės, ir vaikams, ir suaugusiems bendrinės nejautros procedūra nesiskiria, nes dažniausiai narkozės tikslas yra tas pats – suteikti kuo malonesnes ir mažiau skausmingas gydytojo odontologo paslaugas.

Suaugę pacientai yra imlesni minimaliam skausmui, todėl dažnai naudojasi daline anestezija (sedacija). Jos metu pacientas nejaučia baimės, nes yra užmigdytas, bet yra lengvai pažadinamas.

Mažiesiems mūsų pacientams dažniausiai taikome pilną bendrinę nejautrą, kurios metu vaikučiai giliai miega. Tuomet vieno seanso metu galima sutaisyti visus ėduonies pažeistus dantukus arba, esant būtinybei, juos pašalinti.

Birutė Jankauskienė

– Ką tėvai turėtų žinoti, prieš pradedant gydyti vaikų dantis su bendrine nejautra?

Gyd. anesteziologė reanimatologė N. Rudnikevič: Bendrinė nejautra dažniausiai taikoma vaikams nuo dvejų metų amžiaus, kai vaikai paniškai bijo odontologo, o jiems būtina atlikti kelias procedūras vienu metu. Pritaikius bendrinę nejautrą vaikai nejaučia skausmo, todėl noriai bendradarbiauja su gydytojais ir nebijo lankytis pakartotinai. Tėvai būsimą vizitą pas gydytoją odontologą turėtų aptarti prieš jį, papasakoti apie dantukų taisymą ar šalinimą, kad ateityje galėtų džiaugtis gražia šypsena. Priminkite, kad procedūros metu jis nejaus skausmo, o po jos dantų gydymo procesą prisimins iš dalies arba visiškai neprisimins.

– Ar bendrinės nejautros (narkozės) taikymas yra saugi procedūra?

Gyd. anesteziologė reanimatologė N. Rudnikevič: Tikrai taip, nes bendrinė nejautra yra planinė atliekamos procedūros dalis. Prieš bet kokią odontologinę procedūrą specialistų komanda kartu su anesteziologais–reanimatologais įvertina paciento sveikatos būklę ir narkozės taikymo galimybes. Klinikoje „Neodenta“ dirbantys anesteziologai–reanimatologai laikosi aukščiausių saugumo standartų ir nerizikuoja suaugusio paciento ar vaiko sveikata. Paciento saugumą užtikrina klinikoje turima techninė įranga, kuri naudojama narkozės metu. Šiuo metu klinikoje gydytojai anesteziologai–reanimatologai turi išskirtinę galimybę naudotis itin saugiu ir funkcionaliu "Philips Siesta i Whispa" narkozės aparatu.

Šiuolaikinė anesteziologija yra labai ištobulėjusi, tai viena iš medicinos sričių, kuri per pastaruosius tris dešimtmečius daliai pacientų tapo išsigelbėjimu nuo skausmingos ir stresą varančios baimės. Šiandien visos odontologinės paslaugos gali tapti maloniu ir ramybe alsuojančiu vizitu. Procedūros, kai pacientai nejaučia baimės ir diskomforto, laikas prabėga greitai, nes klinikoje  "Neodenta" pacientai gali neskubėdami atsigauti specializuotoje pooperacinėje palatoje. Narkozė ne visiems gali būti rekomenduojama, tam reikalinga ir profesionalų komanda, užtikrinanti saugią ir be šalutinio poveikio pasireiškiančią procedūrą. Gydytojai odontologai pataria abiems tėvams atlydėti vaiką, ypač jei vienam iš jų reikia vairuoti automobilį. Suaugusieji taip pat turėtų pasirūpinti lydinčiu asmeniu, nes po anestezijos, kol narkozės poveikis iš lėto dingsta, žmogus jaučiasi šiek tiek mieguistas ir nerangus.

Papildoma informacija

Plačiau apie bendrinės nejautros (narkozės) taikymą implantologijos ir estetinės odontologijos klinikoje „Neodenta“ (odontologinės priežiūros įstaigos licencijos nr.: 0676), vaikų gydytoja odontologė Birutė Jankauskienė (licenzijos nr. OPL-01683; OPL - 02803) bei gydytoja anesteziologė reanimatologė Natalija Rudnikevič (licenzijos nr. MPL-13324).

Nutarta daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie odontologinės pagalbos teikimo tvarką viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose, apie burnos sveikatą, mitybos koregavimą ir kitas galimybes nuo pat vaikystės išsaugoti sveikus dantis. 

Pasitarime dalyvavę odontologinę sveikatos priežiūros politiką Lietuvoje formuojantys ir įgyvendinantys specialistai pristatė situaciją Lietuvoje, šios srities pasiekimus ir ateities perspektyvas. Pabrėžta, kad odontologinės sveikatos priežiūros šalyje infrastruktūra yra pakankamai gerai išvystyta, gydymas remiasi naujausiomis technologijomis, naudojamos aukštos kokybės standartus atitinkančios medžiagos ir aparatūra, specialistams sudarytos sąlygos nuolat tobulinti kvalifikaciją.  Vienam šalies gyventojui tenkantis odontologų ir kitų šios srities specialistų skaičius yra didesnis, nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Kainos valstybinėse odontologijos paslaugas teikiančios įstaigose nustatomos vadovaujantis Lietuvos sveikatos sistemos įstatymu ir yra žymiai mažesnės, nei kitose Europos šalyse.

„Problemos dėl kainų už dantų gydymą dažniausiai kyla iš nežinojimo, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė. – Informacija apie mokėjimą už paslaugas yra visada pasiekiama Valstybinėje ligonių kasoje, Jūsų teritorinėje ligonių kasoje ar Sveikatos apsaugos ministerijoje, net LR Odontologų rūmuose. Išstudijuokime ją, pasitarkime su specialistais ir,  realiai įvertindami visas galimybes, tik po to atsakingai rinkimės gydymo įstaigą, kurioje pirmiausia pacientas privalo iš anksto susipažinti su paslaugų kainomis“. Pasak viceministrės, Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai, kuriems reikia odontologinio gydymo, neretai iš karto kreipiasi į privačias gydymo įstaigas ir išreiškia ministerijai pretenzijas dėl ten siūlomų didelių kainų už jų dantų gydymą.

Pirmiausiai žinotina, kad nemokamos, o tiksliau – ligonių kasų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – sveikatos priežiūros, taip pat ir odontologo, paslaugos gali būti teikiamos tik privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims. Kreiptis reikia į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs, ir susižinoti, kur galima gauti ligonių kasos apmokamas odontologo paslaugas. Gydantis dantis iš tiesų už kai ką reikia mokėti: pavyzdžiui, už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Taigi, ligonių kasa sumoka už gydytojo darbą, o pacientas sumoka už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones.

Paprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje. Jei įstaigoje odontologo nėra, ji turi informuoti, koks odontologijos kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas priregistruotiems toje įstaigoje asmenims. Jei paciento gydymui reikia aukštesnio lygio odontologijos paslaugų, jis turėtų iš savo odontologo gauti siuntimą, su kurio antrinio ir tretinio lygio gydymo įstaigose pacientas irgi mokės tik už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones.

Lietuvoje atliekami tyrimai rodo, gyventojai daugiau dėmesio turėtų skirti savo burnos sveikatai, nepaisant to, kad patvirtinta nacionalinė burnos sveikatos programa, kurioje numatytos veiksmingos ir kompleksinės prevencinės priemonės, sumažinsiančios šalies gyventojų burnos ligų paplitimą.

Toks susitikimas tuomet virsta tikru išbandymu ir vaikui, ir tėveliams.

Estetinės chirurgijos centro anesteziologas Erikas Užkurnys teigia, kad tokiais atvejais, kai atsiranda skausmą sukeliantis pūlingas uždegimas, natūralu, jog vaikas nieko neprisileidžia. Tačiau gydymas būtinas, nes bakterijos žaloja organizmą, gali prasidėti karščiavimas, jei tai pieniniai dantukai – vėliau gali nukentėti ir nuolatiniai dantys.

„Tokiais atvejais klinikoje vaikams taikoma bendroji nejautra, taip išvengiant papildomo streso vaikui, kai baimė yra didesnė net už patį skausmą“, – pasakoja specialistas. Anot anesteziologo, pastaruoju metu pastebimas šio gydymo metodo poreikis, ypač jei vaiko dantų būklė labai prasta, tvarkyti reikia ne vieną probleminį dantuką arba vaikas atsineša blogą patirtį iš anksčiau. Bendrinė narkozė vaikų odontologijos kabinetuose atliekama vos keletoje Lietuvos klinikų, mat procedūroje privalo dalyvauti ir nedidelės operacijos metu mažąjį pacientą prižiūrėti anesteziologas.

Atminčiai narkozė nekenkia

Anesteziologas atvirauja, kad mamos vengia narkozės dėl galimų neigiamų pasekmių vaiko sveikatai bei atminčiai, tačiau tokios baimės nėra pagrįstos. „Narkozei taikomi medikamentai yra trumpalaikio veikimo, mieguistumas paprastai išlieka iki valandos“, – sako anesteziologas E. Užkurnys.

Odontologinio gydymo metu nejautra gali būti taikoma dviems būdais: kaukine arba medikamentine anestezija. Pirmuoju atveju naudojamas inhaliacinis anestetikas yra labai lakus – tai reiškia,  kad vaikas labai greitai pabunda, o medikamentas pasišalina per plaučius. Tuo tarpu bendrinės anestezijos metu skiriami trumpai veikiantys medikamentai (sutrinama tabletė), kurie taip pat pasišalina per kelias valandas.

„Bendrinė nejautra kenksminga tiek pat, kiek ir įprasti vaistai. Gydant stiprius nudegimus, vaikai su narkoze perrišinėjami 1-2 mėnesius tam, kad būtų galima išvengti didelio skausmo ir streso. Ši narkozė neturi jokio stipraus neigiamo poveikio organizmui, vaistai yra specialiai sukurti vaikams“, – sako E. Užkurnys. – „Jau po valandos mažasis pacientas gali valgyti, vykti į namus ir užsiimti savo mėgstama veikla.“

Baimę kelia neigiama patirtis

Odontologo kabinetas sukuriantis kankinimų kambario įvaizdį – jau praeityje. Šiandien daugelyje odontologijos kabinetų vaikų gydymo praktika kur kas malonesnė, lengvesnė, o ir patys odontologai į pagalbą pasitelkia įvairiausių triukų ir malonių staigmenų vaikams, kaip žaisliukai, plombų spalvos, animaciniai filmukai kabinetuose. Gydytojai vertinami pagal malonų ir kantrų bendravimą su vaikais. Nepaisant to, kai kurių vaikų galvose gimsta nežinia iš kur atsirandančios baimės ir tai neretai yra pačių gimdytojų kaltė.

„Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti vizitais pas odontologą, neparodyti savo dantų gydymo baimių, nežadėti to, ko neišpildysite. Sėkmingas dantų gydymas įmanomas tik tuomet, kai vyksta vaiko, tėvų ir odontologo bendradarbiavimas,“ – sako Estetinės chirurgijos centro vaikų odontologė Sandra Žemgulytė.

Pasak specialistės, pasitaiko, jog tėvai namie prižada, jog dantų gydytojas nieko nedarys, o apžiūros metu paaiškėja, kad dantų gydymas yra būtinas ir skubus. Tada gydytojui iškyla dilema, ar neatlikti jokių gydymo procedūrų, kaip tėveliai ir žadėjo, ar vis dėlto „tapti melagiu” ir gydyti, nes tai yra būtina.

Norint apsaugoti savo vaiką nuo nepageidaujamo streso, būtina lankytis pas vaikų odontologą profilaktiškai kas pusę metų, kad  būtų  laiku pastebėtas besivystantis ėduonis. Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas išdygus pirmiesiems dantukams.

Mažylio nerimą, kurį sukelia nežinojimas, ką darys gydytojas, psichologai rekomenduoja sumažinti žaidimo forma: pasikeisdami suvaidinkite „dantistą“ – vienas kitam patikrinkite ir suskaičiuokite dantukus.