Byloje kaltomis iš viso pripažintos trys šiaulietės: gydytoja, slaugytoja ir socialinė darbuotoja.

Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotame ikiteisminiame tyrime slaugytoja E. R. bei socialinė darbuotoja R. J. nuteistos dėl sukčiavimo apgaule įgyjant teisę į neva netekto darbingumo (dėl regėjimo funkcijų sutrikimo) pensijų išmokas. Joms padėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja oftalmologė D. M. pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

LAT pakeitė 2019 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu gydytojai D. M. paskirtą bausmę. Pirmos instancijos teismo skirtą laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams sumažino trimis mėnesiais – moteriai skirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir devyniems mėnesiams jos vykdymą atidedant. Nuteistajai taip pat trejus metus uždrausta užsiimti medicinos praktika.

Šioje byloje slaugytoja E. R. privalės sumokėti jai paskirtą 5 649 eurų baudą, o socialinė darbuotoja R. J. nuteista laisvės atėmimu trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Nuteistosios taip pat privalės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui atlyginti padarytą turtinę žalą: D. M. – 12 296 eurus, E. R. – 3 102 eurus, R. J. – 9 193 eurus.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrejus Mirnyj.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal gydytojos D. M. parengtus medicininius dokumentus minėtoms šiaulietėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (NDNT) buvo nustatytas tikrovės neatitinkantis darbingumo lygis. Surinkta įrodymų, kad E. R. nepagrįstai, apgaule savo naudai nuo 2014 iki 2016 metų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavo 6205 eurų išmokų dėl jai nustatyto neįgalumo – neva didelių regėjimo funkcijų sutrikimų. Lygiai taip pat, tik gerokai didesnę sumą – 18 387 eurų – nuo 2007 iki 2017 metų gavo ir R. J.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui ir R. J. piktybiškai atsisakant pasitikrinti regėjimo būklę, 2017 m. NDNT savo sprendimu R. J. pripažino darbinga 100 proc., o E. R. po to, kai 2016 m. jai baigė galioti sumažintas darbingumo lygis, dėl jo tolesnio nustatymo į NDNT nebesikreipė.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

STT siūlo, kad pirmą kartą nustatant asmens neįgalumo ar darbingumo lygį, asmens dalyvavimas ar jo apžiūra namuose (ligoninėje) visais atvejais būtų privalomi.

„Mūsų nuomone, tikslinga teisės aktuose įtvirtinti, kad asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, nepriklausomai nuo prognozuojamo bazinio darbingumo lygio, privaloma dalyvauti nustatant jo darbingumo lygį ar NDNT specialistams apžiūrėti jį namuose (ligoninėje), tokiu būdu patikrinant medicininiuose dokumentuose pateiktų duomenų atitiktį faktinėms aplinkybėms“, – teigia STT.

Taip pat siūloma įtvirtinti, kad darbingumo lygis nustatomas asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad prognozuojamas jo bazinis darbingumas yra 0-15 proc. ir jis dėl organizmo funkcijų sutrikimų negali atvykti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

Neįgalumo ir darbingumo lygių nustatymas yra socialiai ir korupcijai jautri sritis, todėl svarbu užtikrinti, kad reikiami veiksmai šiems lygiams nustatyti būtų atliekami skaidriai.

Be to, STT Korupcijos prevencijos specialistai, atlikę teisės aktų, reglamentuojančių neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymą, antikorupcinį vertinimą, siūlo automatizuoti dokumentų nukreipimo NDNT teritoriniams skyriams procedūrą ir dokumentus NDNT teritoriniams skyriams paskirstyti per informacinę sistemą.

„Taip pat siekiant išvengti „žmogiškojo faktoriaus“ ir galimų neteisėtų susitarimų atvejų, svarbu užtikrinti NDNT teritorinių skyrių darbuotojų rotaciją“, – mano antikorupcinį vertinimą atlikusi STT.

Siūloma ir panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus atliekamos periodinės kontrolės procedūros nutraukimo galimybę, nes tai esą neatitinka periodinės kontrolės tikslų ir sudaro sąlygas išvengti atsakomybės asmenims, atsakingiems už neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.

„Neįgalumo ir darbingumo lygių nustatymas yra socialiai ir korupcijai jautri sritis, todėl svarbu užtikrinti, kad reikiami veiksmai šiems lygiams nustatyti būtų atliekami skaidriai, o priimami sprendimai būtų objektyvūs“ – teigia STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Teisėsauga birželį pranešė tirianti keliasdešimt korupcinių nusikaltimų epizodų, kai neįgalumas ar darbingumo lygis žmonėms buvo nustatomas davus kyšį. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius tada teigė, kad neįgalumo nustatymo srityje korupcijos apraiškos tebėra sisteminės.