Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už netinkamą darbo saugą statytojams siūlo įteisinti baudas nuo 240 iki 3 tūkst. eurų.

Už šiuos pažeidimus dabar atsako tik fiziniai asmenys, o statytojų atsakomybė nėra numatyta.

„Siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių reikia priemonių, stiprinančių motyvaciją laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, – teigia SADM.

Kartu ministerija teikia Darbo kodekso, Darbuotojų saugos ir sveikatos bei dar kelių lydinčiųjų įstatymų patobulinimus. Juos vėliau turės svarstyti Seimas.

Ministerija siūlo, kad darbuotojai su negalia naktį ar po darbo valandų bei budėjimui galėtų dirbti tiek jiems sutikus bei to nedraudžiant sveikatos įstaigai. Jie, be kita ko, neprivalėtų informuoti darbdavių apie savo negalią, o visiems darbuotojams būtų nustatyti vienodi privalomi sveikatos patikrų reikalavimai.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti naują papildomą vienkartinę įmoką „Sodrai“, ją statytojai mokėtų už darbuotojų saugos ir sveikatos normų pažeidimus. Priklausomai nuo įmonės dydžio įmoka siektų nuo trijų iki devynių minimalių mėnesio atlyginimų (2,7–8,3 tūkst. eurų).

Siūloma, kad pakeitimus priėmus jie įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

Plačiau papasakojo darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

– Kokia dabar iš tikrųjų yra statistika?

– Situacija statybose tikrai netenkina. Lietuvoje stebime tam tikrą mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei sunkių nelaimingų atsitikimų darbe mažėjimo tendenciją. Tačiau statybos sektorius išlieka pačiu pavojingiausiu. Statybininko darbas yra pati pavojingiausia profesija Lietuvos Respublikoje.

– Nusikelkime į Kauną. Šiemet šiukšliavežio vairuotojas pervažiavo savo kolegą. Būna ir tokių nelaimingų atsitikimų darbe. Kiek žinau, žmogus nematė savo kolegos.

– Atvejis, kai pervažiuoja kolegą, yra ganėtinai retas. Tačiau dažniausiai žmonės arba darbuotojai tikisi išvengti pavojaus. Jei kalbame apie kritimus, tai darbuotojai dažniausiai krenta nuo kopėčių. Kopėčių naudojimas visada pavojingas, tačiau greitas ir patogus. Žmonės dažnai sako, kad pasistatyti bokštelį užtrunka, o pasiimti kopėčias teužtrunka minutę. Tačiau rizikuojama savo gyvybe arba sveikata.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pusė nelaimingų atvejų šiemet baigėsi mirtimi.

– Taip, vykdant statybos darbus. Statybos darbus atlieka ne tik statybos įmonės, bet ir žemės ūkio įmonės. Beveik pusė visų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko vykdant statybos darbus.

– Vėliau bandote išsiaiškinti, kaip tai atsitiko. Kokias istorijas girdite? Praėjusią savaitę girdėjome tokią vakarų Lietuvos istoriją, kai ganėtinai jaunas vyras krito iš 4 m aukščio.

– Istorijos pasikartoja. Jei kalbėtume apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, tai didžioji dalis įvyksta dėl to, kad darbdaviai neįgyvendina tų bazinių teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kalbant apie jūsų minėtą atvejį, tai tyrimas atskleis, kokios buvo priežastys. Kai aš, kaip specialistas, paskaitau pirmines aplinkybes, matau, kad nebuvo koordinatoriaus, kuris tuos darbus prižiūrėtų. Nors vykdant montavimo darbus privalomas kompetentingo asmens vadovavimas. Tai yra tokios esminės klaidos, kai statybos vadovas neužtikrina tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Dauguma darbų vysta subrangos būdu, kai yra rangovas, subrangovas bei dar žemesnis subrangovas. Būtent jų darbą ir reikia koordinuoti.

– Ar tai yra tik darbdavio atsakomybė, ar ir darbuotojas turi žiūrėti atsakingai, net jei nesilaikoma taisyklių, priminti apie jas?

– Norėčiau paskatinti visus darbuotojus pasižiūrėti. Tikrai dažnai galvojame, kad geriau greičiau kažką padarysime, nebūtina užsidėti šalmo, nebūtina saugotis. Galbūt nieko ir nenutiks, nes darėme tai jau dešimtis kartų ir esame išmokę. Bet visi tie kartai tik ir didina nelaimingo atsitikimo darbe tikimybę. Vėliau ar anksčiau tai atsitiks.

Kaip skelbia policija, nelaimė įvyko praeitą savaitę, ketvirtadienį, 13.13 val. Menčių kaime esančioje įmonėje.

Dirbdama frezavimo ir sukalimo įrenginio susižalojo 47 metų operatorė.

Nukentėjusioji dėl kepenų plyšimo, daugybinių šonkaulių lūžimų, plaučio pažeidimo gydoma Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriuje.

Policija ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo.

Be to, pasak jos, už pažeidimus dažniausiai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu sumokėti pusė minimalios baudos, kai pažeidimas padaromas pirmą kartą.

„Taigi reali skiriama bauda buvo dar mažesnė. Toks baudos dydis visiškai neatgrasė nuo pažeidimų darymo. Tikimės, kad padidėjusios baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo pažeidimus prisidės prie darbdavių ir darbuotojų prevencinio budrumo“, – komentavo inspekcija.

Įstaigos teigimu, nelaimingų atsitikimų skaičiai auga ir galima to priežastis – menkesnis budrumas grįžus į darbą po prastovų.

„Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Po ilgo karantininių prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypatingai atsakingai priminti saugos taisykles“, – teigia Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais, be kitų baudų, nuo 900 iki 1400 eurų auga bauda už pakartotinai padarytą darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.

Dvigubai – iki 60 eurų – didėja minimali bauda darbuotojui už buvimą darbo vietoje neblaiviam ar apsvaigusiam darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimą pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą.

Taip pat dvigubai – iki 300 eurų – didėja minimali bauda už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Tiek pat sieks ir didėjanti minimali bauda už darbo laiko apskaitos pažeidimus.

Dukart – iki 780 eurų – padidinta minimali bauda už vertimąsi nedeklaruota savarankiška veikla.

Per mėnesį trukusią akciją VDI darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis, iš kurių dauguma – 347 fiziniai asmenys, vykdę neregistruotą individualią veiklą.

Tendencijos dėl nelegalaus darbo statybų sektoriuje nesikeičia: vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai oficialiai neįregistravę veiklos: dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Analogiška situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl patikrinimų metu nustatoma tiek daug nelegaliai dirbančių fizinių asmenų.

Neplaninių inspektavimų metu buvo nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis. Daugiau nei pusė jų dirbo pas fizinius asmenis, patys su jais susitarę dėl darbų atlikimo, tačiau oficialiai neįregistravę veiklos. Septyniose įmonėse nelegaliai dirbo 16 užsieniečių.

VDI darbo inspektoriai pažeidėjams surašė 352 administracinio nusižengimo protokolus. Už nustatytus pažeidimus VDI paskirtų baudų suma siekia 73949 eurų.

Vykdant specialią patikrinimų akciją tikrinta, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, ar saugiai vykdomi darbai aukštyje. Tai viena pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. Dažniausiai sunkias ir mirtinas traumas dėl nesaugaus darbo aukštyje patiria statybų sektoriaus darbuotojai.

Patikrintose statybvietėse už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus surašyta 12 administracinio nusižengimo protokolų, 23 reikalavimai pašalinti per 50 įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.

VDI primena, kad už nelegaliai dirbančius asmenis darbdaviams taikomos finansinės sankcijos: nesudarius darbo sutarties raštu arba nepranešus „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, darbdavys baudžiamas bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Už nedeklaruotą darbą, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai, darbdaviui skiriama bauda nuo 200 iki 600 eurų.

Nuo 2014 m., kai šioje veikloje netekome 12 darbuotojų, vėlesniais metais – 14 bei 8 gyvybių, šiemet (gruodžio 18 d. duomenimis) netekčių sumažėjo iki 5 darbuotojų.

Tačiau statybos, statybos remonto ir kiti susiję darbai yra atliekami įvairiose ekonominėse veiklose ir tokių darbų pavojai čia vertinami toli gražu nepakankamai. Šiais metais mirtinai susižalojusių, atliekant minėtus darbus, skaičius išaugo. Pernai žuvo 6 darbuotojai, šiemet – 8. Vieno iš pastarųjų įvykių metu Darginių ŽŪB (Joniškio r.) darbuotojas iš maždaug 2 m aukščio iškrito iš autokrautuvo kaušo ir sunkiai susižalojo. Po kurio laiko nuo patirtų sužalojimų darbuotojas ligoninėje mirė.

„Mirtinų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai sudaro pagrindą manyti, jog labai dažnai neįvertinama, kad statybos, statybos remonto ir panašūs darbai yra labai pavojingi, nesvarbu, kokioje veikloje jie atliekami, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Jei įmonės pagrindinė veikla yra visai kita (pvz., žemės ūkis, prekyba, nekilnojamojo turto operacijos, netgi administracinė ir aptarnavimo veikla), pagrindinis dėmesys šiai veiklai ir sutelkiamas. Labai dažnai tokiose įmonėse statybos ar susijusius darbus atlieka ar organizuoja ne šios srities specialistai. Tačiau bet kokiu atveju jie turi būti tinkamai apmokyti, darbuotojų saugai turėtų būti skiriama nemažiau dėmesio.“

Šiemet iš 5 žuvusiųjų statybose net 3 mirė nukritę iš aukščio. Tačiau, pasak J. Griciaus, pavojai turi būti vertinami atliekant bet kokią veiklą, susijusią su aukščiu. Tebėra tiriamas įvykis UAB „Palska“, kurios pagrindinė veikla nėra statyba. Jos darbuotojas, atliekant pastato vidaus apdailos darbus, nenustatytomis aplinkybėmis nukrito, patyrė galvos traumą ir ligoninėje mirė.

Šiais metais fiksuota ir daugiau panašiomis aplinkybėmis įvykusių nelaimingų atsitikimų. Remontuojant kaimo gatvių apšvietimo linijas, išnuomotu automobiliniu keltuvu pakėlus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos specialistą, lūžo keltuvo strėlė ir lopšys su darbuotoju iš maždaug 5 m aukščio nukrito ant žemės. Darbuotojas sunkiai susižalojo. Kitu atveju įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis. Sunkiai susižalojo statomo objekto sandėlio patalpose langus valęs darbuotojas: jis, kopėčiomis lipdamas žemyn, nukrito iš maždaug 2,5 m aukščio. Sunkiai traumuotas parduotuvės salės darbuotojas, kuris, nuėjęs į prekių priėmimo rampą, pasisiūlė vairuotojui padėti iš automobilio priekabos ištraukti padėklą su pasvirusiu kroviniu ir jį prilaikydamas nukrito nuo rampos. Dar vienas pavyzdys, kai parduotuvės direktorė kopėčiomis užlipo ant pagalbinių patalpų pakabinamų lubų viršaus, o joms įlūžus, iš maždaug 2,7 m aukščio nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad darbuotojai nemokomi saugiai atlikti darbų aukštyje. Labai dažnai sunkūs susižalojimai ar net žūtys liudija, kad darbo vietose nėra vidinės kontrolės, darbuotojai savavališkai imasi atlikti darbus, keldami grėsmę sau ar greta dirbantiesiems.

„Todėl, – pabrėžia VDI vadovas, – mes norime atkreipti dėmesį, kad nėra visiškai nepavojingų darbų. Užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe gali tik atsakingas darbdavių ir pačių darbuotojų požiūris, tinkamas darbų organizavimas, kontrolė ir specialistų tinkamas parengimas.“

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), tikrindama statybvietes, birželio mėnesį sustabdė 13 jų darbą, nes nustatė, jog darbai buvo vykdomi itin nesaugiai, pirmadienį pranešė inspekcija.

Pasak VDI, darbai sustabdyti "dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų saugai ir sveikatai".

Praėjusių metų birželį tokių pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Tikrinimų metu nustatyta per 130 įvairių pažeidimų, surašyti 34 administracinių teisės pažeidimų protokolai, skirta per 11 tūkst. litų baudų, nustatyti du galimai nelegaliai dirbę asmenys.

Trečdalyje iš 200 patikrintų objektų kolektyvinės apsaugos priemonės buvo neįrengtos arba įrengtos taip, kad negalėjo realiai apsaugoti darbuotojų nuo kritimo iš aukščio, 16 proc. atvejų kolektyvinės priemonės net nebuvo numatytos technologijos projekte.

Darbo inspektoriai užfiksavo nemažai atvejų, kai saugos diržai naudoti "dėl akių", bet ne tam, kad darbuotojas realiai apsisaugotų: statybvietėse nebuvo įrengtos saugos lynams ir apraišams prisirišti būtinos tvirtinimo vietos.

"Kaip rodo tiek praėjusių, tiek šių metų statybviečių tikrinimo akcijų rezultatai, pranešus apie darbo inspektorių vizitą, statybvietėse stengiamasi susitvarkyti tinkamai – darbuotojai aprūpinti asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, pavojingos vietos aptvertos ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai demonstruojama tvarka – tik butaforinė. Po keleto dienų vėl apsilankius tame pačiame objekte, tenka dėl netvarkos net stabdyti darbus", – pranešime teigė vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Kaip nurodo VDI, liepą darbo inspektoriai pakartotinai tikrina, ar statybvietėse, kuriose nustatyta pažeidimų, jie yra pašalinti, kaip vykdomos rekomendacijos, ar tinkamai laikomasi saugos reikalavimų. Rugpjūtį daugiau dėmesio bus skiriama asmeninėms apsaugos bei paaukštinimo priemonėms.

Prevencinė statybviečių tikrinimo akcija tęsis iki spalio mėnesio.

Šiemet atliekant statybos, remonto ir susijusius darbus sunkiai sužalota 18 ir žuvo 10 darbuotojų - gyvybių netekčių ir sunkių traumų čia daugiau nei pernai tuo pačiu metu.