Laisvės alėjoje, ties restoranu „Grilintas cinamonas“, penktadienį kilusios masinės muštynės sukrėtė Kauną. Vaizdas priminė praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai beveik nebaudžiamos siautėjo įvairios nusikaltėlių gaujos.

Pasak liudytojų, penktadienio išpuolis buvo planuotas susirėmimas, nes būrys skarelėmis prisidengusių vyrų staiga išbėgo iš netoli esančios tarpuvartės ir užsipuolė restorane sėdinčius asmenis.

„Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas. Greitai atvažiavo ir policija, yra ir medikai“, – „Kauno dienai“ iškart penktadienį pranešė kitame restorane sėdėjęs ir įvykį matęs kaunietis.

Tuomet ir paaiškėjo, kad Laisvės alėjoje užpultas su nusikalstamu pasauliu siejamas ir Kauno gaujoms priklausantis Rytis Sadauskas.

Veikla: pastaruoju metu R. Sadauskas vis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, Palangoje. / E. Kniežausko nuotr.

Kauniečiai pasakojo, kad pirma kaukėta grupuotė, sudaryta iš maždaug septynių žmonių, išbėgo iš tarpuvartės. Užpuolikai su savimi turėjo metalinius strypus. Netrukus pasirodė dar keturi. Jie užpuolė restorane sėdinčius vyrus ir pradėjo juos talžyti. Liudininkai girdėjo, kaip vienas muštynėse dalyvavęs vyras šaukė, kad jam sužalojo kaklą.

Portalui kauno.diena.lt atsiųstame vaizdo įraše matyti, kad muštynių metu grupuotė darbavosi ne tik lazdomis, bet skraidė ir kėdės, visur vyravo chaosas.

Vienas liudytojas atkreipė dėmesį, kad priešais esančioje kavinėje sėdėjęs įtartinas vyras tarsi davė ženklą užpuolikams, o kilus muštynėms – staiga dingo.

Jis taip pat pasakojo, kad nubėgdamas vienas iš nukentėjusiųjų esą net išsitraukė pistoletą, tačiau pamatęs, kad užpuolikai jo nesiveja, neiššovė. Visa tai vyko Kauno širdyje penktadienio vidurdienį.

Operatyvi reakcija

Kauno policija jau šeštadienio rytą pranešė apie keturis sulaikytus asmenis, o sekmadienį Kauno apylinkės teismas tenkino šiam ikiteisminiam tyrimui dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 284 str.) ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 5 p.) vadovaujančios prokurorės prašymą keturiems įtariamiesiems – L. Š., T. M., J. M. ir K. K. – skirti griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimus trijų mėnesių laikotarpiui.

Griežčiausios kardomosios priemonės skirtos atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.

„Tai susiję su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi. Pašaliniai asmenys kavinėje nenukentėjo“, – apie penktadienio išpuolį Laisvės alėjoje sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga. Jo teigimu, aštuoni asmenys lazdomis užpuolė kavinės lauko terasoje sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.

Pasak D. Pliavgos, tokių įvykių Kaune, kai santykius aiškinasi nusikalstamo pasaulio susivienijimai, nebūta jau daugelį metų.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad, pagal turimus duomenis, nusikaltimui buvo gerai pasiruošta, tai rodo turimos maskavimosi priemonės, įrankiai, kuriais buvo padaryti fiziniai kūno sužalojimai.

Įvykio vietoje buvo rasta reikšmingų bylai įrodymų.

Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas.

„Apskritai šitą įvykį vertinu kaip vienetinį, vienkartinį. Tikrai tokių įvykių netolimoje praeityje nei šiuo metu nebuvo pasitaikę. Taip, jis pasižymi savo brutalumu, tokiu viešu įžūlumu. Tai tikrai policija tokių dalykų netoleruoja ir darys viską, kad tokių įvykių nebūtų“, – kalbėjo R. Požėla.

Anot jo, kaip vienas iš nusikaltimo motyvų galimai buvo bandyti pagąsdinti, „kad į nieką nekreipiamas dėmesys, kad čia centras, tarp žmonių“.

„Įvykį vertiname kaip rezonansinį, neabejoju, kad jis bus ištirtas ir visuomenė sužinos rezultatus, kai tik galėsime pranešti“, – kalbėjo komisaras.

Kalbos apie kerštą

„Kauno dienos“ kalbintas vienas buvęs aukšto rango policijos pareigūnas neabejojo, kad šiuo išpuoliu viskas nesibaigs. „Žinant R. Sadausko būdą, atsakas tikrai bus, tad liesis ir kraujas“, – užsiminė buvęs pareigūnas.

Jo teigimu, sudavus smūgį „Agurkinių“, o vėliau ir „Kamuolinių“ gaujoms, R. Sadausko pavardė kriminalistų užrašuose turėjo būti įrašyta pirmoji – kaip kito.

Po penktadienio išpuolio Laisvės alėjoje kalbama, kad tai gali būti susiję su narkotikų verslu. Esą R. Sadausko sėbrai užpuldavo narkotikų kurjerius ir atimdavo krovinį. Tad užpuolikai tiesiog norėjo atkeršyti, o viešą egzekuciją galėjo surengti norėdami parodyti, kad nieko nebijo.

Beje, įdomi detalė. Seniau kalbėta, kad pašlijo R. Sadausko santykiai su už grotų esančiu „Agurkinių“ gaujos lyderiu Sauliumi Velečka. Tiesa, pastaruoju metu jie susitaikė.

Sudegė automobilis

Taigi, ne vienam kilo klausimas, kas toks R. Sadauskas? 2020-ųjų vasarį jo pavardė nuskambėjo Lazūnų ir Nočios gatvių sankirtoje degusio „Mercedes-Benz“ automobilio istorijoje.

Tuomet liudytojai „Kauno dienai“ pasakojo, kad mersedeso vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Galimai dėl to, kad buvo neblaivus. Tokią prielaidą leido kelti jo vairavimas iki sprogimo – esą mersedesas važiavo kliudydamas šaligatvių bortelius jau nuo Sukilėlių prospekto. Apie tai liudijo ir nuleista viena iš galinių jo padangų.

Per penkias minutes į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai gana greitai susidorojo su liepsnomis. Nepaisant to, spėjo išdegti jo variklio skyrius, kuriame, kaip spėjama ir buvo gaisro židinys, apdegti ir aprūkti salonas.

Netrukus paaiškėjo, kad didžiausias siurprizas specialiųjų tarnybų dar laukė sveikiausioje šio mersedeso dalyje – bagažinėje. Išlaužus ją, aptikta ne tik neperšaunama liemenė, bet ir dėklas su mačete, kurios peilis siekė beveik 0,5 m.

Pagal valstybinius numerius nustačius, kad jis registruotas vienos Kauno mažosios bendrijos vardu, dar tą patį vakarą policijos patruliai rado ir jos direktorių – gerai pažįstamą ne tik Kauno ir Vokietijos teisėsaugininkams, bet ir televizijos žiūrovams, mėgstantiems laidas apie esą sėkmės lydimus verslininkus, 39-erių R. Sadauską. Maždaug už trijų valandų po sprogimo Klinikų prieigose jam nustatytas 1,49 prom. girtumas.

Skaitytojo nuotr.

Šiurpino Vokietiją

Su agurkiniais, anot operatyvininkų, siejamas R. Sadauskas savo nusikaltimais yra pagarsėjęs ne tik Lietuvoje.

2019 m. lapkritį Kauno apygardos teismas atmetė jo skundą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. Sadauskas buvo pripažintas subūręs nusikalstamą grupuotę, 2012-aisiais grobusią Vokietijoje prabangius automobilius, kurie, perdarius jų kėbulų numerius ir pakeitus spyneles specialiai šiuo tikslu Vokietijoje išsinuomotame garaže-bunkeryje, buvo gabenami automobilvežiais į Lietuvą ir parduodami Kauno automobilių turguje.

Nustatyta, kad ši grupuotė per septynias 2012 m. naktis pagrobė Vokietijoje mažiausiai vienuolika didelės vertės automobilių, kurių bendra vertė – daugiau kaip 181 tūkst. eurų. Per vieną naktį jai pavyko pagrobti net tris BMW. Rastas vos vienas nespėtas realizuoti „VW Golf“ – šalia Kauno automobilių turgaus esančioje automobilių saugojimo-pardavimo aikštelėje.

Tuomet R. Sadauskui buvo pareikšti kaltinimai ne tik subūrus šią grupuotę, bet ir parengus jos veikimo planą, finansavus jos narių kelionių į Vokietiją, pragyvenimo ten išlaidas ir aprūpinus sėbrus vagiamų automobilių užvedimo įranga.

Tai padaryta, remiantis vieno šios grupuotės nario, sutikusio bendradarbiauti su teisėsaugininkais, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais.

Žinant R. Sadausko būdą, atsakas tikrai bus, tad liesis ir kraujas.

Gavo tik sprigtą

R. Sadauskui pavyko išlipti iš minėtos balos beveik sausam. Pirmiausia, pavogtų automobilių savininkų nuostolius kompensavo Vokietijos draudimo bendrovės. Jokių ieškinių Lietuvoje teistiems R. Sadauskui ir trims jo bendrininkams šios nepareiškė. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, paskelbtas šiam ketvertukui 2018 m. balandį, labiau priminė sprigtą. Nors ir konstatuota, kad įrodymų, jog jie padarė inkriminuotus nusikaltimus, pakanka, skirtos bausmės buvo mažesnės už grėsusios vidurkį.

Atsižvelgta į tai, kad nuo nusikaltimų iki nuosprendžio praėjo net šešeri metai. Tiek laiko buvo ne tik suvaržyta kaltinamųjų laisvė, bet jie turėjo patirti ir kitų nepatogumų, tarp šių – ir netikrumą dėl savo ateities.

Savo kaltės nepripažinusiam R. Sadauskui, esą vienintelė jo sąsaja su šia byla – jau minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, kurį jis pažįsta tik todėl, kad abu vienu metu buvo laikomi Tardymo izoliatoriuje, ir jis nieko apie šio pasakojamus nusikaltimus Vokietijoje nežino, buvo skirtas ketverių metų laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. R. Sadauskas šį nuosprendį apskundė, prašydamas jį išteisinti. Tačiau, Kauno apygardos teismas jo skundą atmetė.

Išpuolio šešėlis

Mynė R. Sadauskas Kauno apygardos teismo slenkstį ir tuo metu, kai jo suburta grupuotė vogė Vokietijoje prabangius automobilius.

Tada jis buvo teisiamas dėl 2010 m. spalio 9 d. išpuolio Kauno sporto halės prieigose – prieš pat joje vykusį tarptautinį bušido turnyrą. Tada buvo užpulti keturi kamuoliniai, vienam iš kurių nepilnamečių liudytojų akyse buvo peršauta nugara, kitam – šlaunis. Būtent šie liudytojai ir vienas suaugęs asmuo, kuriam buvo suteiktas įslaptinto liudytojo statusas, atpažino R. Sadauską iš Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos archyvuose esančių su miesto gaujomis siejamų asmenų nuotraukų kaip panašiausią į išpuolyje dalyvavusį vieną iš banditų.

Beje, ir apie šį pavojingą incidentą tada operatyvininkai sužinojo, klausydamiesi nukentėjusiųjų, kurie taip pat buvo įtariami nusikaltimais, pokalbių telefonu. Tačiau teisme šie laikėsi nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių ir davė R. Sadauskui, kaltintam pasikėsinimu juos nužudyti, palankius parodymus.

Dėl to galiausiai buvo konstatuota, kad nepakanka įrodymų, jog R. Sadauskas dalyvavo minėtame išpuolyje.

Ryčiuko pravardę turintis R. Sadauskas jau tuomet buvo linkęs prisistatyti sėkmės lydimu verslininku. Tam net buvo skirta viena televizijos laida apie sėkmės sulaukusius emigrantus. Joje R. Sadauskas gyrėsi, kad vadovauja trims kompanijoms Anglijoje. Esą viena iš jų – asmens sargybinių įmonė, teikianti paslaugas ne tik turtingiems šios šalies verslininkams ir žinomiems žmonėms, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjams. Tiesa, nepatvirtintais duomenimis, pastarosios laidos įrašas paslaptingai dingo.

Pramonės brigada

Šiuo metu dokumentinį serialą apie kadaise su „Agurkinių“ gauja sietą, 2016 m. gruodį, kone Kūčių vakarą nušautą bušido kovotoją Remigijų Morkevičių kuriantis rašytojas, vaizdo turinio kūrėjas Dailius Dargis teigė, kad R. Sadauskas – gerai žinoma šešėlinio pasaulio persona.

Daugiau nei prieš penkerius metus D. Dargis, rinkdamas medžiagą knygai „Kriminalinė Agurkinių odisėja“, susipažino su gaujos bylos medžiaga. Iš kriminalistams pateiktų buvusio gaujos veikėjo Dragerio pasakojimų kartais pasirodydavo, kad Sauliaus Velečkos-Agurko vadovaujama grupuotė veikė tarsi milžiniškas koncernas su smulkesne veikla užsiimančiais padaliniais, akcininkais ir samdomais direktoriais ar lojaliausiais darbuotojais.

Drageris teigė, kad nors pagrindinis ir lemiamas žodis gaujoje priklausė S. Velečkai-Agurkui, kuris ir priimdavo visus esminius sprendimus, tačiau pagal hierarchiją žemiau būdavo jaunesnieji gaujos „brigadininkai“, vadovaujantys vadinamosioms brigadoms, kurių Agurko gaujoje buvo trys. Tais gaujos klestėjimo metais veikė ir Pramonės brigada, kuriai priklausė R. Sadauskas-Ryčiukas, garsiųjų Kauno senosios gvardijos veikėjų Kęstučio Liukaičio ir Algirdo Žemaičio-Kuko sūnūs – Karolis Liukaitis ir Mindaugas Žemaitis-Kukutis, prieš keletą metų nužudytas Deimantas Bugavičius, jo brolis Deivis Bugavičius ir dar iki 20 vaikinų.

Dėmesys: D. Dargis teigė, kad R. Sadauskas – gerai žinoma šešėlinio pasaulio persona. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pastebėtas pajūryje

Pasak D. Dargio, po konflikto prie Kauno sporto halės ir užsitęsusio teismų maratono R. Sadauskas patraukė į Jungtinę Karalystę.

„Tiktai atvykęs į britų salyną jis sulaukė milžiniško palaikymo tarp uždarbiaujančių tautiečių. Daugelį Londone esančių emigrantų pakerėjo tai, kad teisėsaugos muštas vyras sėkmingai persiorientavęs ėmėsi tvarkingo ir nė iš tolo tamsios praeities nepriminusio gyvenimo. Kalbėta, kad jis Anglijoje turėjo net privačių saugos darbuotojų firmą. Apie kitokią jo veiklą iki šiol sklando kalbos tarp Anglijos lietuvių“, – pasakojo rašytojas.

Pasak D. Dargio, Agurkinių byloje yra nemažai fotografijų, kur R. Sadauskas 2010–2012 m. prie vieno stalo pozuoja su Agurku, R. Morkevičiumi, D. Bugavičiumi ir kitais vyrais Italijos ar kitų šalių žiemos kurortuose.

„Kaip teigė patikimi šaltiniai, pastaraisiais metais R. Sadauskas vis dažniau buvo pastebimas Klaipėdoje, Palangoje. Yra duomenų, kad bandė įsiterpti į legalius verslus. Buvo laikas, kai Vilniuje su bendraminčiais jis buvo atidaręs net naktinį klubą. Tiesa, netrukus jis nustojo veikti. Tačiau, regis, pastaraisiais metais vyras turėjo kažkokių sumanymų ir Kaune“, – „Kauno dienai“ sakė D. Dargis.

„Manau, kriminalistai geriau disponuoja žiniomis, ką su kuo ir kur leidžia laiką ir pragyvenimui pastaruoju metu užsidirba R. Sadauskas. Gandų lygio informacijos nenorėčiau viešinti.

Žymiai efektingiau būtų, jei Kauno policija paviešintų muštynes, virtusias skerdynėmis, Laisvės alėjoje surengusių vyrų fotografijas. Taip paaiškėtų daugiau duomenų apie tokius laukiniais metodais besivadovaujančius banditėlius“, – pridūrė rašytojas.

Virtinė įvykių

D. Dargis atkreipė dėmesį į pastaruoju metu pasipylusių įvykių virtinę. Prieš tris mėnesius Kaune, Kalniečių parke, iškart po Eurolygos finalo užpultas ir sumuštas žinomas Vilniaus advokatas, beje, buvęs kaunietis. Užpuolikai vis dar nenustatyti.

Rugpjūčio viduryje Kaune niekieno netrukdomi nusikaltėliai važinėjo dviem Ispanijoje, Marbeljos kurorte, iš lietuvių nuomos punkto pavogtais mersedesais, kurių vertė – 400 tūkst. eurų. Su vienu iš jų vagys skriejo nuo besivejančios policijos naktinėmis beveik viso miesto gatvėmis. Galiausiai paliko mašiną Partizanų gatvėje ir pabėgo nežinoma kryptimi. Taip jų tapatybės ir nebuvo nustatytos iki šiol.

Prieš keletą dienų Latvijos priemiesčio kurorte tyčia padegtas Marinos Bui, buvusios „Agurkinių“ lyderio S. Velečkos-Agurko žmonos, vaiko motinos BMW visureigis. Nukentėjusioji net per socialinius tinklus kreipėsi į Lietuvos policiją ir prašė, kad šis padegimas būtų išaiškintas.

„Akivaizdu, jai žinoma, kas prie to galėjo prikišti savo rankas. Tačiau penktadienio muštynės Kauno Laisvės alėjoje pranoko viską. Norėčiau tikėti, kad tai padarę asmenys bus tinkamai nubausti ir mūsų policija išties užkirs kelią, kad nebesugrįžtų kruvinasis dešimtasis dešimtmetis. Kadangi tokie įvykiai labai primena tuos senus ir mano knygose išsamiai aprašytus laikus, kai kone kasdien griaudėjo sprogimai, šėliojo ginkluoti banditai“, – vylėsi rašytojas.

Atskleidė daugiau detalių

„Mažiau nei per dvylika valandų buvo nustatyti visi muštynėse dalyvavę įtariamieji, iš jų keturi yra sulaikyti, jiems paskirti suėmimai po tris mėnesius“, – vakar spaudos konferencijoje sakė Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys.

Visi įtariamieji – kauniečiai, anksčiau ne kartą teisti dėl sunkių nusikaltimų.

Pasak M. Baršio, du įtariamieji sulaikyti automobiliu vykstantys Alytuje, du – Molėtų rajone, miškingoje vietovėje prie vandens telkinio. Manoma, kad jie bandė slėptis. Sulaikomi asmenys nesipriešino.

Taip pat rasti nusikaltimo įrankiai – metalinis strypas ir peilis.

Pareigūnai identifikavo dar penkis įtariamuosius dėl išpuolio, jų buvimo vietos nustatinėjamos. Kai kurie, pasak M. Baršio, yra pareiškę norą prisistatyti į policiją.

„Tai įvyko ekspromtu“, – apie nusikaltimą sakė Kauno policijos viršininkas.

Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Šaltinis: BNS

Komentaras

Darius Valkavičius

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras

Penktadienio išpuolio Laisvės alėjoje aplinkybės yra tikslinamos ir tikrai ne visi galimi įtariamieji yra sulaikyti. Galiu tik patvirtinti, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis.

Noriu nuraminti, kad kauniečiams nėra ko bijoti. Apskritai, nėra tokio nusikaltimo, kurio nepadarytų žmogus. Tačiau tokie atvejai, kai Laisvės alėjoje, Kauno širdyje, kažkas leidžia sau negerbti visuomenės, nesilaiko elementarių moralės normų, elgiasi niekinamai yra labai reti. Aš tai vertinu kaip iššūkį mūsų visuomeninei tvarkai. Noras parodyti kažkokią galią, demonstruoti niekinamą požiūrį į žmones, nesvarbu kokią viso to dingstis. Jie parodė niekinamą požiūrį į mus visus. Reikia vertinti ir tai, kad viskas vyko vidury dienos, kai daug žmonių aplinkui, tame tarpe ir mažamečių.

Tikiu, kad žmonėms kilo daug negerų emocijų. Tačiau, žiūrėdamas į netolimą praeitį, prisimenu 2016 m. buvo labai panašus įvykis, kai būsimas statybininkas užpuolė esamus statybininkus. Kilo muštynės Laivės alėjoje. Esami statybininkai sulaikė tą būsimą statybininką, atidavė policijai ir byla buvo baigta pagreitinto proceso tvarka.

Tokių įvykių nėra daug, bet jie labai šokiruoja visuomenę. Tik noriu nuraminti, kad buvo apgalvoti veiksmai ir policija greitai sulaikė įtariamuosius.

Teisėsaugai nereikalingi pareiškimai tam, kad būtų inicijuotas procesas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas. Mums nenaujina, kai asmenys neduoda parodymų arba nebendrauja su teisėsauga. Mes informaciją vertiname ir iš kitų šaltinių – vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos, kitų žmonių parodymų. Nukentėję asmenys, net jei jie ir nekalbės, neteiks parodymų, nėra pagrindinis ir vienintelis informacijos šaltinis.

Nusikalstamumo situacija apkritai yra gana stabili. Taip, nusikaltimai daromi, daromi ir organizuotų nusikaltimų kontekste. Mūsų veiklos teritorijoje yra visų rūšių nusikaltimų. Žiūrėdamas į nusikalstamumo tendencijas, galiu pasakyti, kad gyvename tikrai geru laiku ir aštrių situacijų išvengiame. Bandymas sulyginti incidentą Laivės alėjoje su 1990 metais – perdėtas, taip tikrai nėra.

Per pastaruosius dešimt metų teismui perduoti 52 469 ikiteisminių tyrimų – ištirtos ir teismui atiduotos bylos. Čia ramu? Kontekstas nesikeičia, o tokie šokiruojantys įvykiai yra reti.