Adresu J. Basanavičiaus g. 28 esančiame sklype, kuriame šiuo metu stovi Vilniaus Gedimino technikos universitetui (Vilnius Tech) priklausantis kompleksas, planuojamos gyvenamųjų namų statybos.

Panaudos būdu valdomą sklypą su 7,58 tūkst. kv. m ploto aštuonių pastatų kompleksu universitetas pardavė, nes statosi naujas patalpas Saulėtekyje.

„Įsigytas sklypas yra patrauklioje vietoje, pačiame Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė. Matome teritorijos konversijos potencialą ir galimybes moderniam, šiuolaikinių gyventojų poreikius atitinkančiam būsto projektui joje įgyvendinti. Nors statybos nedideliuose sklypuose centrinėse miesto dalyse yra susijusios su papildomais logistiniais ir darbų organizavimo iššūkiais, turime nemažai tokių projektų įgyvendinimo patirties, todėl tikime ir būsimojo sėkme“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Anot K. Vanago, pasiruošimą daugiabučių projekto įgyvendinimui planuojama pradėti, kai tik bus užbaigtas sklypo pirkimo-pardavimo sandoris ir sutvarkyti kiti formalumai.

Įsigytas sklypas yra patrauklioje vietoje, pačiame Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė.

Vilnius Tech komplekso J. Basanavičiaus gatvėje aukcionas rengtas jau ne pirmą kartą. Sandoris su ankstesniu jo laimėtoju prasidėjus kartui Ukrainoje nebuvo užbaigtas.

„YIT Lietuva“ šiuo metu Vilniuje, Šnipiškių rajone, plėtoja „Naujojo Skanseno“ kvartalą, tęsia „Matau Vilnių“ projektą Aludarių gatvėje ir ruošiasi naujų daugiabučių statyboms Viršuliškėse. Kaune bendrovė tęsia modernaus „Piliamiesčio“ kvartalo dešiniojoje Neries krantinėje, priešais senamiestį, plėtrą. Jai bendrovė pernai įsigijo naują 5,3 ha ploto sklypą. Laikinojoje sostinėje bendrovė šių metų pradžioje taip pat įsigijo 10 ha ploto sklypą šalia miesto centro esančioje Aleksoto rajono dalyje. Čia jau pradėtos naujų daugiabučių statybos.

Nekilnojamojo turto projektų vystytoja UAB „Reefo“ šiuo metu sėkmingai įgyvendina savo projektus Palangoje, Nidoje ir Vilniuje. Įmonės šiuo metu vystomų projektų apimtis siekia virš 20 mln. Eur, o projektų sąraše rikiuojasi tokie darbai kaip „Palanga dreams“, „Smilčių Namai“, „Loft Factory“ ir viešbutis „Nidos banga“. Įmonė visoje Lietuvoje aktyviai ieško ir investuoja į netipinius projektus, kuria išskirtines erdves gyvenimui ir darbui.

Tai BNS patvirtino teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Airinė Šerelytė-Skistymienė.

„Byloje kitas ieškovas yra Statybos inspekcija. Kadangi ji yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus ir nėra atsisakiusi ieškinio, rytoj vyks bylos parengiamasis posėdis. Visos šalys išreiškė norą vykdyti mediaciją. Tad jeigu posėdžio metu inspekcija neatsisakys ieškinio, kitas žingsnis – bus nagrinėjama byla ir galbūt bus siunčiama mediacijai. Jeigu inspekcija ieškinio atsisakys, byla bus nutraukta“, – BNS sakė ji.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS sakė, kad prokuroro sprendimą atsiimti ieškinį lėmė metų pradžioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtas išaiškinimas dėl Misionierių vienuolyno ansamblio teritorijos specialiojo plano.

„Prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tik aplinkybėmis, susijusiomis su specialiojo plano teisėtumu. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo planas nepripažintas neteisėtu, prokuroras neturi teisinio pagrindimo reiškiamiems materialiniams reikalavimams“, – BNS sakė ji.

Teismas bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti turi ketvirtadienį. Prokuratūra teigė, jog projektą plėtojančiai bendrovei „Misionierių namai“ išduotas statybos leidimas turi būti panaikintas, nes jis išduotas Kultūros ministerijos patvirtinto Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano pagrindu, o pastarasis prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms.

Tačiau sausio pradžioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prašymą, specialiojo plano nepanaikino ir išaiškino, jog specialusis planas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimui dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatoms. Tuo tarpu bylos dalį dėl galimo prieštaravimo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui teismas nutraukė.

Teisme prokuroras taip pat siekė, kad bendrovė būtų įpareigota per 6 mėnesius sutvarkyti teritoriją.

Šioje byloje savarankiškus reikalavimus yra pateikusi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Vilniaus senamiestyje, greta buvusio Misionierių vienuolyno plėtojamo 40 mln. eurų vertės prestižinių būstų „Misionierių sodai“ statybų teismai nestabdė – anksčiau jie atmetė Statybos inspekcijos ir Generalinės prokuratūros prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. metrų ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Seimo narys Naglis Puteikis prašo Generalinės prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtinto Vilniaus misionierių statinių ansamblio (Kultūros vertybių registre unikalus kodas 761; toliau - Misionierių ansamblis) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.

Toks prašymas pateiktas atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą ištirti šio specialiojo plano teisėtumą, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, t. y. nesprendė, ar specialusis planas prieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams. Teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“.

„Atsakomybę dėl savo kultūros paveldo prisiimančiai valstybei ir visuomenei nedera toleruoti padėties, kai tokių svarbių vertybių kaip Vilniaus senamiestis ir Misionierių ansamblis likimas sprendžiamas paliekant neišnagrinėtą didžiąją dalį esminių argumentų“, - pažymi Seimo narys, prašydamas prokuratūros ištaisyti teismo nurodytus trūkumus ir dar kartą kreiptis į teismą.

Kaip nurodo N. Puteikis, įsitikinimą, kad toks veiksmas yra prasmingas, ypač sustiprina vienos iš nurodytą norminę bylą nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos narių, teisėjos Veslavos Ruskan pateikta atskiroji nuomonė, kad Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas turėtų būti iš dalies patenkintas.

Šioje atskirojoje nuomonėje, kurios teismas iki šiol viešai nepaskelbė, teisėja nurodė, kad ginčijamo kultūros ministro įsakymo dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano patvirtinimo 2 punkte, nenurodant jokio pagrindimo, yra nustatoma, kad šio ansamblio teritorijoje gali būti netaikomas Kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu. Toks galiojančio reguliavimo keitimas naujesniu teisės aktu prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Teisėja V. Ruskan pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu buvo padaryti esminiai pakeitimai, turintys įtakos Misionierių ansambliui ir jo teritorijai: suformuoti du žemės plotai - atskiros Vilniaus misionierių statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijos, apibrėžtos jų ribos ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai. Tai sudarė teisines prielaidas priimti vėlesnius administracinius aktus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banke vietoj vieno buvusio sklypo, kurio naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties teritorija, įregistruoti du sklypai, kurių vieno naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos„; patvirtinti sprendiniai, kuriais Prieglaudos pastato teritorijoje yra didinamas leistinas užstatymo tankumas iki 48 procentų bei numatyta nauja statyba, nors tokią statybą šioje teritorijoje draudžia Kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.

Atskirąją nuomonę pateikusi teisėja pažymėjo, kad laikytis konstitucinių teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principų, kurie šiuo atveju buvo pažeisti, yra ypač svarbu, nes ginčijamu įsakymu sprendžiama dėl Vilniaus senamiesčio, t. y. kultūros paminklo, įrašyto į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Taip pat teisėja V. Ruskan nurodė, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo atsižvelgta į principines nuostatas, įtvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kuris nustato, kad kultūros paveldas pagal sandarą, be kita ko, gali būti „kompleksinis objektas - kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma“ ir tai, kad „kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, nes buvo pakeista esama Misionierių ansamblio teritorija, už kurios ribų liko dalis saugomų vertybių, buvo sudarytos sąlygos įteisinti daiktines teises į naujai suformuotus žemės sklypus.

Prašydamas prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano teisėtumo, Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį ir į kultūros paveldo likimu besirūpinančių piliečių, tarp jų ir iškilių Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovų, pateiktus prašymus atsakingoms institucijoms apginti Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiestį nuo jiems gresiančio sudarkymo:

Sprendimą dėl galimybės iš naujo kreiptis į teismą Seimo narys prašo priimti kuo greičiau, nes atidėjus šį klausimą ateičiai toks pareiškimas gali nebeturėti prasmės.

Idilė – iki pirmo lietaus

Nuostabi idilė: pro langą matyti upės slėnis, žaliuojančios Tauralaukio kalvos, tolumoje – miesto centro dangoraižiai, šalia – modernūs naujos statybos daugiabučiai.

Viename jų įsikūrę klaipėdiečiai irgi tikėjosi rasti ramybę.

Tačiau naujakurių gyvenimą kartina nesibaigiančios statybininkų paliktos problemos.

"Kiekvieno stipresnio lietaus laukiame su siaubu. Tiek stogas, tiek ventiliacijos sistema brokuota. Kai tik ima lyti, vanduo žliaugia visuose butuose. Mano interjeras baltas, dabar nelabai matyti, bet kai lyja, sienos ir lubos būna šlapios. Pas kaimynus dar blogiau, – per liūtį jiems tenka stovėti su indais ir rinkti tekantį lietaus vandenį, kad jis nesugadintų grindų", – bėdas dėstė ilgą laiką emigracijoje gyvenęs ir dabar Klaipėdoje įsikūręs dizaineris Robertas Taurinskas.

Klaipėdietis neslepia, kad būstai šiame name kainavo nepigiai, namas pastatytas 2014-aisiais, visiškai apgyvendintas ir gyventojai ne kartą bandė belstis į statytojų sąžinę, kad šie atliktų savo prievolę ir sutvarkytų paliktą broką.

Tačiau statytojai neva tik išsisukinėja. Ir taip jau trečius metus.

Klaidų taisyti neskuba

Šio namo statybų ėmėsi bendrovė "Starbeka", kurios vadovas Danielis Čepys paneigė gyventojų įtarimus, jog įmonė kratosi atsakomybės.

"Negali taip būti, tvarkome, yra paskirtas net atsakingas žmogus, kuris kasdien tuo rūpinasi. Jis – rangovų "Riberos" atstovas. Broko visur pasitaiko, bet stengiamės, kiek įmanoma sutvarkyti, čia dar oro sąlygos neleido, bet dabar, kiek pajėgumų turime, tiek tvarkome. Juolab tas namas dar statybos stadijos, jis neatiduotas Valstybinei komisijai vertinti", – komentavo D.Čepys.

Rangovų atstovas telefonu neatsiliepė visą dieną, gal jam dabar pats darbymetis?

Namą stačiusi įmonė interneto puslapiuose nuolat skelbia ieškanti darbuotojų nuo buhalterio ir bendrųjų statybos darbų vadovo iki betono maišytojo ir plytelių klojėjo.

Veikiausiai darbai juos spaudžia ir kituose objektuose.

Galimas dalykas, kad sutvarkyti užsilikusį broką Tauralaukio daugiabutyje tiesiog fiziškai nėra kam.

Niekas čia neateina ir nieko netvarko.

"Gali visi kaimynai paliudyti, kad tai yra netiesa, niekas čia neateina ir nieko netvarko. Kai mes pradėjome susirinkimus rengti ir juos teismais gąsdinti, jie čia ant garažų stogo užpylė akmenukų, dar mėgino įjungti lemputes, bet jos taip ir neveikia. Jie tikrai nieko nedaro, nes, jei darytų, mes tik džiaugtumėmės", – tikino R.Taurinskas.

Problemos dėl atidavimo

Nors, kaip tvirtino D.Čepys, namas dar statybos stadijos ir neatiduotas Valstybinei komisijai vertinti, tačiau jame visi butai apgyvendinti jau ne vienus metus.

Pagal statybos įstatymo pataisas, įsigaliojusias nuo sausio 1-osios, pastačius ypatingą statinį, tarp jų ir gyvenamąjį daugiabutį, jį galima naudoti tik pabaigus visas statybos procedūras.

"Šis reikalavimas įsigaliojo tik nuo šių metų pradžios. Iki šių metų sausio 1 d. nebaigtame statyti daugiabutyje nebuvo draudžiama gyventi. Tačiau šie žmonės turi prievolę susitvarkyti dokumentus, užbaigti pastato statybos procedūras. Jeigu visi butai tame name nupirkti, tai statytojo teises ir pareigas perima butų savininkai, nebent pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta kitaip", – aiškino Valstybinių teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Toma Kondrotaitė.

Minėto namo atidavimo Valstybinei komisijai data kol kas labai miglota.

Vieni gyventojai informuoti, kad tai turėtų būti padaryta šių metų gegužę, kiti įvardija 2018 m. pradžią.

Reikia administratoriaus

Taigi formalumai dėl statybų baigties dar nesutvarkyti, o tai svarbu naujiesiems savininkams kovojant su statytojais dėl defektų pašalinimo.

Gyventojų bėdas šiuo atvejų galėtų palengvinti administratorius, kuris užsiimtų jų namo priežiūra.

"Tačiau tam, kad jis būtų paskirtas, namas turi būti atiduotas Valstybinei komisijai. Kai statinys nebaigtas, gyventojai daugumos sutarimu galėtų pasirinkti namo administratorių sutartiniais pagrindais, ir tada tas administratorius jau su tuo statytoju tartųsi ir bandytų pasiekti norimą rezultatą", – patarė Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyr. specialistė Lina Murauskienė.

Juokas pro ašaras

Gyventojai įtaria, kad statytojams tvarkyti savo klaidas yra brangu, nes stogo, o ir kitos problemos – nemažos.

"Ir dabar net nebežinome, iš ko reikalauti atsakomybės. Bendrovė "Starbeka" organizavo statybas, jie samdė rangovus. Namą statė įmonė "Ribera". Tačiau butus gyventojams pardavinėjo "Starbeka", vadinasi, jie atsako už kokybę, jie turi reikalauti iš rangovų. Visi kalba mandagiai, bet niekas nuo to nesikeičia", – pastebėjo R.Taurinskas.

Kai kurie butai šiame name įrengti per du aukštus, greta – didžiulės terasos, tad tokio būsto kainos dar iki euro įvedimo siekė beveik milijoną litų.

Pasak gyventojų, aplinkui vyksta kitų namų statybos, ir dėl nuolatinės vibracijos pradėjo skilinėti jų namo sienos. Nuo to ėmė slinkti ir prie namo esančių sodelių šlaitas. Žemės slenka su visais medžiais.

"Net nenoriu kalbėti apie laistymo sistemas, kurias įrengė tie patys rangovai. Praeitą vasarą šie laistytuvai automatiškai įsijungdavo nuo vidurnakčio ir veikdavo iki 3 val. nakties, nesvarbu, lyja ar sausa, ta laistymo sistema nuolatos įsijungdavo, ir niekas negalėjo jos išjungti. Viskas aplinkui buvo patvinę, o mes vargiai prisiprašėme, kad ją sutvarkytų. Galėčiau dar ilgai vardyti visas paliktas klaidas", – pasakojo Robertas.

Draudimo peripetijos

Gyventojai, suprantama, apsidraudę. Tačiau tai nereiškia, kad jiems iš draudimo kaskart pavyksta išsireikalauti, jog būtų apmokėti patirti nuostoliai.

"Mano kaimynas į draudimą kreipėsi du kartus, tačiau šis jam sumokėjo tik kartą. Po pirmojo potvynio jis remonto nedarė, laukė, kol išdžius, bet, kai jį antrąkart užliejo ir kai jis jau su kibirais stovėjo visą naktį, tada draudimas pasakė, kad jūs po pirmojo potvynio iš naujo neremontavote, todėl antrą kartą mes nemokėsime", – pasakojo R.Taurinskas.

Lyjant į minėto gyventojo butą vanduo tekėjo pro viršutinio kaimyno terasą.

Tačiau tada statytojai sėkmingai išvengė tiek nuostolių atlyginimo, tiek remonto. Nes šalia esantis gyventojas iš lauko pusės įsirengė oro kondicionierių ir tuo esą pažeidė išorinę sieną.

"Ir nors ten dirbo profesionalūs meistrai, viską izoliavo, tačiau statytojai ėmė rankomis ploti, kad jų garantija čia nebegalioja, esą kiti darbininkai ten kažką gręžė ir kažką pažeidė. Kaimynas net nepriklausomus ekspertus kvietė, kad išsiaiškintų, kas čia kaltas. O neapsikentęs jis savo lėšomis pertvarkė terasą ir pats ištaisė statybininkų broką", – prisiminė klaipėdietis.

Vakaruose santykiai kitokie

Žmonės jaučiasi apgauti, brangiai sumokėję už brokuotą nekilnojamąjį turtą. Gyventojai kreipėsi į Statybų inspekciją ir vis atsimuša tarsi į sieną.

"Atsakymas – vienas: kreipkitės į namą stačiusią bendrovę ir iš jos geranoriškai reikalaukite. Kaip galima geranoriškai reikalauti, kai esame tik maitinami pažadais? Pats statybų dizaino srityje dirbau Londone daugybę metų, ten tokia inspekcija turi autoritetą, ir jos visi statytojai bijo. Už tai, ką mes čia patyrėme, Britanijoje sulauktume didelių kompensacijų, ten žmonėms net namus ar butus pakeičia ir sumoka patirtą moralinę žalą. Čia šito nėra", – apgailestavo R.Taurinskas.

Reikia turėti savigarbos tai sutvarkyti ir atlyginti klientui žalą, kad tik išsaugotum reputaciją.

Jis prisiminė, kad už tokius dalykus, su kuriais pats susidūrė įsigijęs būstą Klaipėdoje, Jungtinėje Karalystėje iš statytojų būtų atimti sertifikatai ir neišvengta teismų.

"Čia aš tų kompensacijų nesitikiu ir nenoriu, svarbiausia bent žinoti, kas tą broką turi sutvarkyti. Kas gina mūsų, vartotojų, teises? Institucijų prikurta begalė, mus tik siuntinėja nuo vienų prie kitų. Tokius didelius pinigus sumokėję turime taip kankintis. Visur gali pasitaikyti klaidų, ir aš jų pridarydavau, bet reikia turėti savigarbos tai sutvarkyti ir atlyginti klientui žalą, kad tik išsaugotum reputaciją. O čia tik šeria pažadais ir viskas", – neslėpė apmaudo R.Taurinskas.

„Pirkėjai įvertino lygiai prieš metus pradėtą statyti gyvenvietę. Pirmuose dviejuose namuose pardavėme jau 70 procentų butų. Po sėkmingo starto pradedame naujų namų statybas – plečiame butų pasirinkimą „Linkmenų ežeruose“, - sakė „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Nauji klasikinės silikatinių plytų mūro statybos penkiaaukščiai namai pasižymės B klasės energiniu efektyvumu.

Namuose numatyti 1–4 kambarių butai, kurių plotas sudarys nuo 27 iki 87 kv. metrų. Pirmuose aukštuose bus įrengtos erdvios terasos. Automobiliams numatytos požeminės ir antžeminės stovėjimo aikštelės. „Linkmenų ežerų“ teritorija bus apšviesta ir aptverta, kiemai – uždari, aplinkai stebėti bus įrengtos vaizdo kameros.

„Šiuo metu šalia gyvenvietės plytinčio garažų masyvo nebeliks. Šioje vietoje tęsime gyvenvietės plėtrą – jau projektuojame naujus namus, dar apie 300 butų“, - pasakojo M. Chmieliauskas.

Dar viena gera žinia yra oficialus Vilniaus miesto savivaldybės planas šalia gyvenvietės įgyvendinti gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimo projektą. Pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama ketinama atkurti žaliąją zoną tarp Linkmenų ir Geležinio vilko gatvių ir nutiesti dviračių takus nuo Konstitucijos prospekto iki Ozo gatvės.

Jį nusipirkusi nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Hanner“ beveik 8 hektarų teritorijoje rugpjūtį planuoja pradėti statyti 200 kambarių keturių žvaigždučių viešbutį, vėliau – verslo centrą, biurus ir administracinės paskirties pastatus.

Jie užims per 100 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Šiuo metu greta stadiono, vietoje buvusios arenos, jau kyla gyvenamųjų namų kvartalas.

Artimiausiu metu bus pradėtas projektuoti dar vienas gyvenamasis kvartalas. Planuose yra ir 6 hektarų teritoriją užimsianti daugiau nei 2 tūkst. vietų požeminė stovėjimo aikštelė automobiliams.

Į visą projektą ketinama investuoti apie 200 mln. eurų.