Atsižvelgė į Lietuvos prašymą

Kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams šiuo metu yra viena aktualiausių, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmečio santykio skirtumą nuo referencinio. Pasiūlymas buvo įtrauktas į deleguotojo akto pakeitimą, kuris po konsultacijų su šalių narių delegatais, kovo 12 d., buvo priimtas EK. Šiam deleguotajam aktui rašytine forma pritarė Europos Taryba ir galiausiai – EP.

Patvirtinus reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus, dalis Lietuvai itin aktualių siūlymų įsigalioja atgaline data – nuo 2024 m. sausio 1 d. Tad šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikės.

Kodėl iškilo problema?

Kaip informuoja ŽŪM, praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo.

„2023 m. ūkininkai deklaravo 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų. Jų ploto santykis su visu deklaruotu plotu einamaisiais metais neturi sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu santykiu 2018 m. (referenciniai metai). Įvertinus šį skirtumą, Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.

Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę pernelyg nepalankūs ir sunkiai įgyvendinami. Todėl po aktyvių ministerijos derybų su EK šie sprendimai sustabdyti ir laukta EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetį santykio skirtumą nuo referencinio. Šių metų vasario mėnesį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą. Jame atsižvelgta į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

„Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios šiuo metu nedeklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje ir tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau, jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema“, – tęsė vyriausiasis patarėjas A. Volkovas.

Būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija.

 

Santykio vertinimo riba lieka nepakitusi

ES institucijų padaryti pakeitimai palankūs Lietuvai, tačiau pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia. Dėl šios priežasties būtina išlaikyti šiuo metu turimas daugiametes pievas, kad ateityje nesusidurtume su analogiška problema.

„Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija, – sakė ministras K. Navickas. – Noriu pabrėžti, kad pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.“

Dėmesys daugiametėms pievoms išliks

„Siekiant, kad daugiamečių pievų problema vėl netaptų tokia opi, būtina kontroliuoti daugiamečių pievų plotus – tiek jų mažėjimą, tiek ir didėjimą, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas A. Volkovas. – Pastebėdami, kad pastaruoju metu ūkininkai dalį šių pievų yra linkę suarti, numatėme palengvinimų daugiamečių pievų turėtojams dalyvauti gamybinėse ekoschemose, taip pat sukurtos naujos ekoschemos daugiamečių pievų įkūrėjams ir (arba) daugiamečių pievų turėtojams, kurie atnaujina daugiametes pievas.“

Užs. 1887694

Svarbu

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.

Reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje – tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. hektarų (ha) pievų trūkumą.

„Tačiau jei 2024 metais bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema“, – pabrėžiama pranešime.

2023 metais ūkininkams deklaravus 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų, jų plotų santykis (palyginti su 2018 metais, kai tokių pievų plotas sudarė 694,5 tūkst. ha) sumažėjo daugiau nei 5 proc., todėl Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų. Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę sunkiai įgyvendinami.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Agropolitikai jau ėmė džiaugtis pasiekimu, traktuodami tai kaip leidimą Lietuvos ūkininkams šiemet neatkurti daugiamečių pievų. Patys ūkininkai mano, kad džiūgauti dar tikrai – ne laikas.

Pievų atkurti nereikėtų

Pakeitimuose siūloma, kad būtų įskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nedeklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje (daugiamečių pievų žemėnaudoje). Patvirtinus šiuos Lietuvos ūkininkams itin aktualius pakeitimus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų.

Kol nebus galutinio Europos Parlamento ir Europos Tarybos sprendimo, negalėsime būti tikri, kad pakeitimai reglamente bus padaryti.

 

Žemės ūkio ministerija jau džiaugiasi, kad EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų atkūrimo problemą, kuri mūsų ūkininkams šiuo metu yra aktualiausia, įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą, galintį sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmečio santykio skirtumą nuo referencinio, ir įtraukė jį į deleguotojo akto pakeitimą, kuris pateiktas svarstyti Tarybai. Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Tačiau būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo. Po aktyvių derybų su EK, šie sprendimai, laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidų sumažinti daugiamečių pievų kasmetį santykio skirtumą nuo referencinio, buvo sustabdyti.

Ribos lieka tos pačios

Vasarį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, kuriame atlieptas Lietuvos prašymas peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų įskaitos.

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir EP pateikti deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimai įsigalios atbuline data nuo 2024 m. sausio 1 d., vadinasi, pareiškėjams daugiamečių pievų 2024 m. atkurti nereikės.

Pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.

Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Tačiau būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija.

 

Tai dar nieko nereiškia

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius ragina iš anksto nesidžiaugti – tai tik nedidelis žingsnelis į priekį.

„Juk visi žinome, kad kol nebus galutinio EP ir Europos Tarybos sprendimo, tol negalėsime būti tikri, kad pakeitimai reglamente bus padaryti. Svarstant, balsuojant, žiūrėk, atsiras kokia viena šalis, kuri nebalsuos už tai, ir viskas, pakeitimai nebus priimti“, – sakė M. Maciulevičius. Jis linkęs gera žinia tikėti tik tada, kai ji bus priimta ir įregistruota oficialiame registre.

Kauno rajono ūkininkų vadovas abejoja, ar gerai šias žinias garsiai ištrimituoti. Paprastai tokie šalių žingsniai daromi tyliai, nesigiriant, nieko nekiršinant. Kyla grėsmė, kad kitos šalys, tai išgirdusios, suabejos, kodėl tik Lietuvai tos išimtys, ir už pakeitimus nebalsuos.

„Tad visa ši situacija labiau primena posakį: briedis lankoje, o mes jau kepsnį kepame“, – juokavo M. Maciulevičius, nors akivaizdu, kad jam visai nejuokinga. Juk jeigu ir būtų priimtos pataisos, vis tiek po metų vėl iškiltų ta pati problema. Reikalavimai niekur nedingsta, jie tik būtų atidėti. Kol kas tai tik nulis.

Kam pievos be gyvulių

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad jeigu ir būtų pritarta Lietuvos agropolitikų siūlomiems pakeitimams, problemos iš esmės neišspręstų.

Darbus sunkina ir darbo jėgos trūkumas – raskite dabar Lietuvoje melžėją. Atvežtinės jėgos dabar taip pat trūkumas. Žodžiu, viskas daroma taip, kad tik neūkininkautume.

 

„Kam tas pievas reikia atkurti? Net aršiausias žaliasis pritartų, kad jeigu yra pieva, reikia, kad gyvulys joje ganytųsi, – aiškino M. Maciulevičius. – Iš kur tų gyvulių bus, jeigu užsidaro pieno ūkiai, karvės išparduodamos, nes valstybės strategija pienininkystės atžvilgiu yra visiškai netinkama, politikai buvo daug ką įsipareigoję šiems ūkiams, tačiau taip ir neįvykdė įsipareigojimų, ūkių nefinansavo tiek, kad jie išgyventų.“

Praėjusių metų pradžioje kilus krizei pieno sektoriuje, situacijai stabilizuoti Žemės ūkio ministerija pieno ūkiams skyrė 8 mln. eurų paramos ketvirčiui, tačiau viskas tuo ir baigėsi, tad situacija ne tik nepasikeitė, bet ir toliau blogėja.

„Todėl dabar galime tik skaičiuoti, kiek nuo to laiko pieno gamyboje sumažėjo karvių. Ogi 11 tūkst., – sakė ūkininkų vadovas. – Vidutiniai ūkiai, kuriuose yra 60–70 karvių, vienas po kito užsidaro. Tai kaip mes galime prašyti ūkininkų, kad jie išlaikytų daugiametes pievas, jeigu jiems neduodame jokių ekonominių paskatų laikyti tas karves. Pievos pačios savaime pridėtinės vertės nesukuria.“

M. Maciulevičius sako, kad ūkininkai vienas po kito veža karves į skerdyklas, eilėse laukia po tris savaites, o karvių supirkimo kaina yra stipriai kritusi.

Yra ir daugiau problemų, kurios verčia ūkininkus trauktis iš pieninės gyvulininkystės. Ūkininkas už 1 l pieno gauna vidutiniškai 30 centų, o parduotuvėje vartotojas moka 1,40–1,60 euro, tad akivaizdu, kaip stipriai yra nesureguliuota maisto tiekimo grandinė. Sureguliuoti gali tik valstybės įsikišimas, tai įrodo kitų šalių, pavyzdžiui, Ispanijos pavyzdžiai.

Pūliuojanti problema

Iš tiesų, ar verta ūkininkui laikyti karves, kai pieną atiduoda pusvelčiui, o gamybos sąnaudos nuolat auga – ir energija, ir brangstantys pašarai, ir vis nauji, griežtesni gamtosaugos reikalavimai, kuriuos įgyvendinti taip pat daug kainuoja. Kur dar nuolatinės patikros dėl mėšlo laikymo, srutų, grasinimai baudomis?

„Darbus sunkina ir darbo jėgos trūkumas – raskite dabar Lietuvoje melžėją, – stebėjosi M. Maciulevičius. – Atvežtinės jėgos dabar taip pat trūkumas. Žodžiu, viskas daroma taip, kad tik neūkininkautume, bet, būkite malonūs, išlaikykite pievas. Kam jas laikyti, jeigu jos bus tuščios? Štai čia ir yra kertinė problema, kurią išsprendus, išsispręstų ir pievų išlaikymo klausimas, būtų sustabdytas tas užburtas ratas.“

Pasak pašnekovo, jeigu neišspręsime šios pūliuojančios problemos, kasmet grįšime prie to paties klausimo. Arba ilgainiui gyvuliai bus išparduoti ir ūkiai užsidarys, arba pievos bus suartos ir pasėti javai, nes kiek galima dirbti nuostolingai. Jeigu pienininkystė būtų pelninga, ūkininkai peštųsi dėl tų pievų, tikino pašnekovas.

Dabar, kai šaliai taip trūksta pinigų, kodėl nesistengiame didinti gamybos, kurkime tą pridėtinę vertę ir turėsime pinigų viskam, ypač dabar taip reikalingai gynybai.

„Juk vien PVM kiek netenkame sulig kiekvienos fermos užsidarymu. Dar suskaičiuokime: kiekviena karvė kasdien duoda vidutiniškai po 20 l pieno, padauginkime iš 11 tūkst. Matysime, kokius skaičius gautume pavertus litrus eurais“, – skaičiavo M.Maciulevičius.

Jei Europos Parlamentas (EP) pritars, dalis pakeitimų įsigalios atgaline data – nuo šių metų sausio 1 dienos.

Ministras Kęstutis Navickas sako, kad šis problemos sprendimas laikinas.

„Labai svarbus ir platesnis požiūris. Turi būti įvertintas daugialypis ūkininkų veiksmų indėlis į klimato kaitos poveikio mažinimą, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties plotų apželdinimas mišku, nusausintų durpynų ir šlapynių pradinės būklės atkūrimas, perėjimas prie neariminės žemdirbystės ir kitos tvaraus ūkininkavimo praktikos“, – pranešime teigė K. Navickas.

Teisėkūros procesas bus baigtas, kai dėl reglamento balsuos EP. Tikimasi, kad tai įvyks balandžio 10-11 dienomis.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Anot jos, EK pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) reglamento pakeitimus, kad būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.

„Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 metų pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 metų referenciniu santykiu, ūkininkams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo.

Laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio, vėliau šie sprendimai buvo sustabdyti. 

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.

Taip jis kalbėjo kitą savaitę Europos Parlamentui (EP) ketinant svarstyti Europos Komisijos (EK) parengtą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, be kita ko, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

„Realu, kalbėjomės su europarlamentarais, palaikymą kaip ir turime. Tikimės, kad neatsitiks kažkokių netikėtumų“, – trečiadienį BNS sakė K. Navickas.

„Viskas kaip ir vyksta pagal tą planą, kurį pažadėjusi Komisija. Kovo 13 dieną jie žada pateikti (deleguotojo reglamento pakeitimus – BNS) Europos Parlamentui. Klausimas, kada Parlamentas priims sprendimą, nors dirbame ir su EP nariais, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau“, – teigė ministras.

Viskas kaip ir vyksta pagal tą planą, kurį pažadėjusi Komisija.

 

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis trečiadienį Seime teigė, kad EP siūloma į referencinį plotą – palyginti su  kuriuo einamaisiais metais daugiamečių pievų negali mažėti daugiau nei 5 proc. – įtraukti ir nedeklaruotus pievų plotus. Jo pateiktais Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, tai sudarytų 82-83 tūkst. hektarų.

Anot viceministro, ūkininkams nereikėtų atkurti suartų pievų – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.

K. Navickas tikino, kad EP priėmus dokumentą prievolės atkurti pievas neliktų.

„Jei deleguoti aktai būtų priimti, tada viskas tvarkoje, nereikėtų atkūrinėti. Ten yra pateikti siūlymai ir dėl referencinio dydžio peržiūrėjimo, dėl kurio, kol neturime atsakymo, nenorėčiau sukelti per daug lūkesčių“, – pažymėjo K. Navickas.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. NMA sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministerija jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti. Su EK suderintas pakoreguotas 2018 metų referencinis plotas, kuris sumažintas 52 tūkst. hektarų nuo 746 iki 694,5 tūkst. hektarų. Be to, ieškoma techninių galimybių ir sprendimų pagerinti referencinio daugiamečių pievų ploto rodiklius.

Dokumentas leistų išspręsti protestavusių žemdirbių keltą daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo problemą.

„Siūlymo idėja – leisti į referencinį plotą įskaityti tuos plotus, kurie yra nedeklaruoti, bet pievos buvo deklaruotos, jos yra išlikusios. Ir (Nacionalinės – BNS) mokėjimo agentūros preliminariais duomenimis, tuo metu žinojome, kad tokių plotų tuo metu yra apie 82-83 tūkst. (hektarų – BNS). Tai mums kaip ir išsprendžia tą problemą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė E. Giedraitis.

„Kol kas visi ženklai, kad suteiksime ūkininkams ramybę, laukti neilgai liko“, – teigė jis.

ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba vasario pabaigoje svarstė Europos Komisijos pristatytą administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą, peržiūrintį reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

E. Giedraitis patikino, esą „neliko jokių kliūčių“ reglamentui pakeisti, o tą padarius daugiamečių pievų atkūrimo problema būtų išspręsta keleriems metams. Anot jo, ūkininkams nereikėtų atkurti suartų pievų – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

„Yra keletas dalykų, kuriuose geri norai ir sustoja. Vienas yra tai, kad dabartinė Europos Parlamento sudėtis baigia savo kadenciją ir keisti bazinius teisės aktus fiziškai nėra laiko. Tai klausimas, kiek dar per administracinius instrumentus bus galima peržiūrėti - čia jau visiškai (Europos – BNS) Komisijos kompetencija“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas.

„Bet iš to, ką galima būtų įvardyti, kur einama sprendimo link, nes yra tam tikras postūmis ir rezultatas (...), dėl daugiamečių pievų ir ganyklų teisingesnio interpretavimo taip pat tikimės sprendimo dar šioje Europos Parlamento kadencijoje“, – teigė ministras.

Rinkimai į EP Bendrijos šalyse vyks birželio 6–9 dienomis. Naujai išrinktas parlamentas į pirmą posėdį turėtų susirinkti liepos 16 dieną.  

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

„Galėtų būti ne daugiau, tai buvo vienos Seimo narės (demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovės Laimos  Nagienės ir kitų parlamentarų – BNS) pasiūlymas – 14 eurų be kelių centų (13,94 euro – BNS)“, – BNS antradienį sakė I. Hofmanas.

Anot jo, toks akcizas būtų bent jau panašus į galiojantį Lenkijoje (13 eurų).

I. Hofmanas taip pat teigė, kad žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO₂) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams. 

„Laikytume tada kaip kompromisinį variantą, dabar siūlymas tik pusę metų“, – sakė tarybos pirmininkas.

CO₂ dedamoji yra apie 36 eurai už toną, ji įsigaliotų nuo 2025 metų, tačiau vėliau kasmet ji didėtų.

I. Hofmano teigimu, nors akcizą žadama sumažinti daugiau nei kelis kartus, tokio sprendimo nepakanka.

„Nemanom (kad akcizas bus sumažintas pakankamai – BNS), nes žmonės dabar dar ir sumokės didelį akcizą, kuris visiškai nepagrįstas per tuos kelis mėnesius, kol įsigalios naujasis“, – sakė I. Hofmanas.

Stebėsim, žiūrėsim, kokia situacija ir pasiliksim tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėj ir jie turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du.

 

Žemės ūkio tarybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad protestuose ūkininkų reikalavimai neapsiribojo SND akcizu – jie stebi, kaip sprendžiamos visos problemos, o ne kurios nors atskiros. 

Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, daugiamečių pievų atkūrimo problema kol kas efektyviai nesprendžiama – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi išsamų teisinį Europos Komisijos (EK) išaiškinimą, pareiškė, kad daugiametės pievos Lietuvoje įregistruotos teisingai, vietos interpretacijoms nėra, nors išaiškinimas tik pakartojo žemdirbių keltą problemą.

„Gavo išaiškinimą, kas yra daugiametė pieva, kaip traktuojama, tai mes ir taip žinojom, kas yra ta daugiametė pieva. Bet ką skelbia ministerija – visiškai klaidinančią informaciją, kad pievos čia neva tai teisingai apskaitytos ir čia jau nebėra vietos interpretacijoms. Vis tiek yra vietos interpretacijoms, nes ten ir kalbama, kad jeigu pieva buvo persėta ar suarta, tai yra tas atvejis, kai pieva buvo sėjomainoje ir buvo persėta“, – aiškino I. Hofmanas.

Jis taip pat tikino, kad kol kas nepadaryta jokių veiksmų dėl pieno krizės, nors sprendimų ir ieškoma.

„Stebėsim, žiūrėsim, kokia situacija ir pasiliksim tą galimybę sugrįžti. Tai dabar kamuolys valdžios pusėj ir jie turi nepamiršti, kad yra šeši reikalavimai, o ne du“, – sakė I. Hofmanas.

I. Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina – jis turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.

Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma SND akcizą sumažinti nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. Jas Seimas žada priimti ketvirtadienį.

Sausį laužų deginimo akcijas visoje šalyje ir didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

„Kalbėjome apie daugiamečių pievų problematiką. Prezidentas pakartojo, kad reikia mažinti SND akcizą. Dėl to prezidentas remia ūkininkų siūlymą nutaikyti akcizą, kuris kompensuotų pirmais šių metų mėnesiais neadekvačiai išaugintą kainą. Tai turėtume kalbėti apie naują tarifą, kuris bus taikomas po to, kai bus kompensuotas aukštas akcizo lygis dabar“, – ketvirtadienį, po ūkininkų atstovų susitikimo su Gitanu Nausėda, žurnalistams teigė J. Neverovičius.

„Jeigu Vyriausybė suskaičiavo 41 euro akcizą už toną, jis turėtų būti sumažintas iki tol, kol bus kompensuota tai, kas sumokėta pagal dabartinį. Ir kada baigsis ta kompensacija, tada gali būti nustatytas lygis, kuris bus įstatyme suderintas“, – aiškino jis

Taip pat, anot prezidento patarėjo, G. Nausėda pakvietė susitikime dalyvavusias organizacijas į tolimesnes diskusijas dėl žemės ūkio ateities Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad tokie pokalbiai padės ateityje išvengti situacijų, kai institucijos turi taisyti panašias klaidas.

Jeigu Vyriausybė suskaičiavo 41 euro akcizą už toną, jis turėtų būti sumažintas iki tol, kol bus kompensuota tai, kas sumokėta pagal dabartinį.

 

„Prezidentas pakvietė dalyvavusias organizacijas dalyvauti strateginėje diskusijoje apie žemės ūkio ateitį bei dabarties iššūkius. Organizuosime platesnę diskusiją su akademinio pasaulio atstovais, ekspertais ir ministerijomis ateityje. Tam, kad išvengtume tokios situacijos, kai turime taisyti klaidas, o ne kalbėti apie pagalbą žemės ūkiui atliepiant iššūkius“, – sakė jis.

J. Niewierowiczius pridūrė, kad susitikimo metu buvo aptartos ir pieno sektoriaus problemos ir galimi jų sprendimai.

Tuo metu Žemės ūkio tarybos pirmininkas (ŽŪT) Ignas Hofmanas teigė, kad G. Nausėda pažadėjo spręsti visus ūkininkų iškeltus klausimus.

„Prezidentas pažadėjo ties visais 6 mūsų reikalavimų punktais padaryti, ką jis gali. Buvo pasiūlymas ir ateityje turėti konstruktyvų dialogą“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Hofmanas.

„Prezidentas pažadėjo, kad kiek jis galės, jo galimybės leis, jis žemės ūkio klausimais atstovaus Europos Vadovų Tarybai“, – pridūrė jis.

ŽŪT pirmininkas taip pat paminėjo, kad Vyriausybės siūlomas akcizo SND dydis neatitinka ūkininkų reikalavimų, kadangi jis išliks didesnis nei kaimyninėse šalyse.

Vyriausybės pasiūlytas dydis mūsų netenkina. Mes savo reikalavimuose buvome parašę, kad akcizas turi būti ne didesnis nei kaimyninėse šalyse.

 

„Vyriausybės pasiūlytas dydis mūsų netenkina. Mes savo reikalavimuose buvome parašę, kad akcizas turi būti ne didesnis nei kaimyninėse šalyse. Tai reiškia Latvijoje jis yra nulinis, Lenkijoje – 13 eurų. Bet čia jau siūlo Vyriausybė tokį dydį ir neaišku, koks yra pagrindas. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad akcizo siūlomas dydis yra per didelis“, – tikino jis.

ELTA primena, kad keli tūkstančiai ūkininkų sausio 23–26 dienomis protestavo Vilniuje, į sostinę atvyko apie 1,3 žemės ūkio ir miško technikos vienetų.

Protestuotai, be to, kad būtų atšaukta prievolė atkurti daugiametes pievas, dar reikalavo stabdyti saugomų teritorijų plėtrą, užkardyti rusiškų grūdų importą į Lietuvą, grąžinti seną žymėto dyzelino naudojimo tvarką, sumažinti šiemet atsiradusį itin aukštą akcizą suskystintosioms naftos dujoms.

G. Nausėda vasario 1 d. teigė, kad yra pasiruošęs išklausyti ūkininkų reikalavimus ir yra pasiruošęs ieškoti jiems palankių sprendimų.

Taip pat, reaguojant į ūkininkų reikalavimus, sausio pabaigoje Žemės ūkio ministerija sustabdė prievolę ūkininkams atkurti daugiametes pievas.

Savo ruožtu Europos Komisija pasiūlė 2024 metais leisti Europos ūkininkams nukrypti nuo bendros žemės ūkio politikos taisyklių, kuriomis jie įpareigojami laikyti tam tikrus negamybinius plotus.     

Tuo metu Vyriausybė trečiadienį pritarė Akcizų įstatymo projektui, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms tarifas. Seimui kitą savaitę neeilinėje sesijoje bus siūloma skubos tvarka apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną.