„Kaip tik naktis, taip smalkių smarvė. Privalome patys imtis iniciatyvos ir išsiaiškinti smarvės skleidėjus“, – „Facebook“ „Švari pietinė Klaipėda“ paskyroje, vienijančioje per 8 tūkst. narių, tądien užrašė klaipėdietė.

Praeitos savaitės pabaigoje kvapai buvo itin intensyvūs, tuomet vienas pietinės miesto dalies gyventojas parašė labai piktą laišką institucijoms.

Po penkių valandų nuo išsiuntimo į šį laišką sureagavo Aplinkos ministerija (AM), kuri išdėstė, kodėl šios problemos ši institucija spręsti negali.

Žurnalistams pasiteiravus aplinkos ministro Simono Gentvilo, ką gali padaryti AM, kad galiausiai būtų išsiaiškinta, kas nuodija žmones, sulaukta gana operatyvaus atsakymo.

Simonas Gentvilas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Situaciją aiškintis operatyviai perduota Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, kurie šiuo konkrečiu atveju nustatys sklidusio kvapo priežastis ir galimus sukėlėjus. Pritaikys atitinkamas atsakomybės priemones“, – patikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ketinu imtis iniciatyvos ir įrengti ten oro taršos matuoklius.

Viešai prieinami NASA palydoviniai gaisrų žemėlapiai rodo, kad nuo liepos pradžios netoli marių liepsnojusiuose Kaliningrado srities durpynuose liepos 28 ir 29 d. gaisrai vėl suaktyvėjo ir jų degėsių kvapai galėjo pasiekti Klaipėdą.

Tai galėjo būti viena priežasčių, iš kur sklido klaipėdiečius prižadinusi degėsių smarvė.

Gaisrai ir tuo pat metu karščio anomalijos tose vietose liepos 27 ir 28 d. fiksuotos viešai prieinamuose NASA palydoviniuose gaisrų žemėlapiuose.

Vis dėlto nei liepos 30–31, nei rugpjūčio 1–2 d. šiuose žemėlapiuose gaisro židinių Kaliningrado durpynuose nematyti, o degėsių tvaikas kaip tik tuo metu pasiekė Klaipėdos pietinę dalį.

„Klaipėdos pietinę dalį jau ne vienerius metus periodiškai kamuoja nemalonūs kvapai, dėl to ketinu imtis iniciatyvos ir įrengti ten oro taršos matuoklius, kad gavę objektyvius duomenis, galėtume toliau ieškoti būdų, kaip tą problemą spręsti“, – tvirtino S. Gentvilas.

Pratrūko keiksmažodžiais

Nuo nemalonių kvapų, ypač naktimis, jau ne vienerius metus kenčiantys pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai penktadienį paryčiui vėl pabudo nuo iš lauko į būstus besiveržiančios smarvės.

Vienas klaipėdietis, panašu, praradęs kantrybę, parašė labai piktą laišką institucijoms:

„Aš šiaip labai kantrus žmogus. Kaip ir dauguma klaipėdiečių. Bet tai, kas vyksta šią naktį Klaipėdoje, – viršija visas įmanomas ribas. Tokia keista tepalų smarvė mieste ne karo ir ne ekologinės avarijos sąlygomis yra nepateisinama! Klaipėda dešimtmečius kenčia nuo nuolatinių naktinių smarvės atakų. Išspręskite, (rusiškas keiksmažodis), pagaliau tą problemą, kol dar viso uostamiesčio neišnuodijo! Kiek ta (dar vienas keiksmažodis) gali tęstis?“

Prie kai kurių sakinių originaliame laiške yra nuo 3 iki 13 šauktukų bei 9 klaustukai.

Kai kurie sakiniai parašyti vien tik didžiosiomis raidėmis, o tai iš rašto kalbos išvertus reikštų garsų rėkimą.

Siuntėjo vardas ir pavardė redakcijai žinoma.

Šio turinio laiškas Seimo pirmininko sekretoriato vadovui, LR Prezidento vyriausiajai patarėjai, Aplinkos apsaugos departamentui, vietos aplinkosaugininkams, Klaipėdos savivaldybės administracijai, žurnalistams ir uostamiesčio merui išsiųstas penktadienį paryčiui, 4 val. 19 min.

Klerkai sureagavo formaliai

Po penkių valandų nuo išsiuntimo į šį laišką sureagavo Aplinkos ministerija (AM), kuriame dėstoma, kodėl šios problemos šita institucija spręsti negali.

„Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuojame, kad pranešimą pagal kompetenciją turėtų nagrinėti ir atsakyti Aplinkos apsaugos departamentas prie AM, kuris tą pranešimą yra gavęs. Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, – interesantui atsakė ministerijos Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. specialistė Laima Skaisgirienė.

Prezidentūros atstovai veikiausiai į šį laišką net neatsakys, nes esą paprastai į nekorektiško turinio pranešimus (laiško turinį jo autorius, turbūt emocijai sustiprinti, papildė necenzūriniais žodžiais) neatsakoma.

Tokia keista tepalų smarvė mieste ne karo ir ne ekologinės avarijos sąlygomis yra nepateisinama!

Įtarė atliekų degintojus

Bet kuriuo atveju, klaipėdiečiams, regis, rūpi ne formalūs Lietuvos valdžios institucijų atsakymai, o problemos sprendimas.

Gyventojai patys bandė aiškintis, iš kur sklido ta smarvė.

„Facebook“ socialinių tinklų grupės „Švari pietinė Klaipėda“ paskyroje, vienijančioje per 8 tūkst. narių, šįryt radosi tokie įrašai:

„Šią naktį nuo 2.30 val. iki pat dabar labai smirda degėsiais jau ne pirmą kartą taip baisiai. Iš „Fortumo“ kyla dideli juodi dūmai.“

„Po vidurnakčio dvokė pašvinkusiu vandeniu, o vėliau ir degėsiais, kaip taip galima? Kur čia reikia pranešti, nes puslapio jau nebėra, kur registruoti?“

Klaipėdiečiai įtarė, kad tvaiką galėjo skleisti atliekas deginanti įmonė „Gren“ (buvusi „Fortum“), tačiau jos atstovas tikino, jog jokių technologinių nukrypimų pastaruoju metu gamykloje nebuvo.

„Pas mus gamyba vyksta be jokių sutrikimų, jokių juodų dūmų ir kvapų nėra. Smarvės problema Klaipėdoje egzistuoja jau ne vienerius metus, bet, kaip jau įsitikinote, su tuo „Gren“ neturi nieko bendra. Jei būtų bent koks nukrypimas nuo gamybinio proceso, mes laikomės tokios politikos ir iš anksto informuojame ir visuomenę, ir žiniasklaidą“, – kalbėjo bendrovės atstovas Andrius Kasparavičius, pridūręs, kad aplinkui „Gren“ yra daugybė kitų įmonių, iš kurių kaminų taip pat rūksta dūmai.

Degančių durpynų kvapas?

Viena priežasčių, iš kur sklido klaipėdiečius prižadinusi degėsių smarvė, gali būti ta, kad Kaliningrado srityje ketvirtadienį vėl suliepsnojo netoli marių esantys durpynai.

Gaisrai ir tuo pat metu karščio anomalijos tose vietose liepos 27 ir 28 dienomis fiksuotos viešai prieinamuose NASA palydoviniuose gaisrų žemėlapiuose.

Remiantis jais, matyti, kad gaisras Kaliningrado srityje esančiuose durpynuose prasidėjo liepos 4-ąją ir be perstojo truko iki 17 dienų, pikas buvo pasiektas liepos 8 ir 14 dienomis.

Ten gaisrai atsinaujino liepos 20 d., o po kelių dienų nuslopinti.

Dabar durpės vėl dega nuo ketvirtadienio ir penktadienio. Naktį liepsnos dar nebuvo užgesintos.

Šio gaisro degėsių tvaiką jautė anapus marių esančio Šilutės rajono gyventojai, ypač Rusnės saloje. Smarvė praėjusią savaitę buvo pasiekusi ir Klaipėdą.

Ugniagesiai patvirtino, kad Klaipėdoje jaučiamas degėsių tvaikas atsklido iš kaimyninės Rusijos srities, kur dega keli didžiuliai durpynai, nes pas mus aplinkui jokių gaisrų nėra.

Penktadienio naktį rusniškiai, kurie yra arčiausiai gaisrų židinių, tikino, kad degėsių tvaiko nejuto, tačiau tai nereiškia, kad durpes kaliningradiečiai užgesino.

„Durpės degs ilgai, nes juk jos dega po žeme, bet šiandien (penktadienį – A. D.) degėsių smarvės pas mus nėra. Tai priklauso nuo oro temperatūros, nuo vėjo ir nuo slėgio. Tikėtina, klaipėdiečiams dvokia būtent šitie degantys durpynai. Vėjas tvaiką jums galėjo atnešti per Rusnės salos galą, mus pačius iš dalies aplenkiant, tad natūralu, kad jūs jaučiate tuos kvapus, o mes ne“, – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Esą, kol gaisras Kaliningrado srityje nebus užgesintas, problemą jausime ir mes.

Kaip Kaliningrado srities ugniagesiams sekasi kovoti su gaisru, žinių neturima. Šioje Rusijos srityje vykstančius gaisrus galima stebėti tik viešai prieinamuose palydoviniuose žemėlapiuose.