Įsibėgėjusi 2015 metų A lyga, kaip ir kiekvienais metais, atnešė savo netikėtumų. Tuo įsitikinęs buvęs Lietuvos rinktinės ir Panevėžio „Ekrano“ saugas Deimantas Bička, su kuriuo tinklapis fkt.lt bandė atsakyti į keletą pirmos sezono dalies klausimų.
Staigmenos. Sezono pradžioje labiausiai stebina „Šiauliai“, kurie pirmenybes pradėjo su didelėmis ambicijomis, o po šešių turų turi tik vieną tašką. Iš teigiamos pusės, išskirčiau „Sūduvą“, kuriai daug metų iš eilės reikdavo nemažai laiko, kol įsivažiuos, o šiemet nuo pirmų turų demonstruoja kokybišką žaidimą.
Pirmoji sezono fazė. Stipresnėms komandoms ypač sezono pradžioje neparanku žaisti su autsaideriais ar naujomis komandomis, nes kol turnyrinėje lentelėje lygi situacija, tiems silpnesniems dažnai padeda didžiulės ambicijos. Po penkių šešių turų paprastai lentelėje įvyksta skilimas. Net ir dabar lentelėje galime matyti atskirtį tarp pirmo penketuko ir antro. Manau, kad artimiausiu metu to silpnesnio penketuko komandos didžiausią koncentraciją turės skirti toms rungtynėms, kai žais su turnyro lentelės kaimynais, o stipresnės komandos turės galimybę ieškoti tikrojo savo žaidimo bei įrodymo, kas ko vertos.
„Trakai“. Nors „Trakai“ po praėjusio sezono ir nukraujavo, tačiau aš asmeniškai nemaniau, kad jiems tai labai stipriai atsilieps. Juk nepaisant netekčių, komandoje yra likęs ne vienas labai aukšto lygio žaidėjas. Pridėkime Valdą Urboną, kuris futbole yra ne pirmi metai, pridėkime infrastruktūrą ir tikrai gausime komandą, kuri turėtų užimti vietą trejetuke arba ketvertuke. Sakyčiau, kad šiuo metu, „Trakai“ yra savo vietoje.
„Trakų“ rezultatyvumas. Savo rezultatyvumu „Trakai“ stebina. Iš tikro, nelabai tikėjausi, kad komanda kiekvienose rungtynėse muš po 3 – 4 įvarčius. Ir iš tikro, neturiu atsakymo, kodėl tas puolimas toks geras. Reiktų paanalizuoti giliau. Gal priešininkai kol kas nelabai tiki, kad „Trakai“ yra toks pavojingas varžovas. O gal tie įvarčiai mušami gynybos sąskaita. „Trakai“ praleidžia daug. Komanda žaidžia atvirą futbolą, o tokiais atvejais atsiranda savotiška yla maiše. Kai per daug žaidėjų bėga į priekį, likę nebesugeba apsiginti. Aišku, komanda gali džiaugtis, kad tie įmušti įvarčiai kompensuoja klaidas gynyboje, tačiau gynybiniai veiksmai turėtų būti geresni.
Geriausi žaidėjai. Man kiek netikėta, kad taip lengvai „Žalgiryje“ pritapo Elivelto. Sakyčiau, kad A lygoje, kol kas, jis – ryškiausias žaidėjas. Aišku, kai kurios Andrejaus Paniukovo rungtynės paliko didžiulį įspūdį, tačiau kai kuriose – jis visiškai prapuldavo. Nors ir jaučiasi jo žaidime banguotumas, tačiau tikrai tai yra labai įdomus žaidėjas, kuris į Lietuvos čempionatą atnešė naujų spalvų. Taip pat, be abejo, ir Deividas Šemberas, kuris su savo sugebėjimais, kondicijomis ir patirtimi nepamaišytų komandai dar kokius penkerius ar septynerius metus. „Trakų“ ekipoje, neabejotinai, ryškiausiu žaidėju vadinčiau Jurijų Mamajevą. Taip pat atsiskleidžia Lukas Kochanauskas ir, aišku, stabiliai žaidžia Deividas Česnauskis. Manau, kad pirmiausia dėl šių žaidėjų komanda kol kas užima vietą pirmajame penketuke.
